Skaidrumo niekada nebus per daug
Naują reikalavimą ministerija pirmiausia sieja su didžiulėmis sumomis, kurias, prasidėjus karui Ukrainoje, verslas ir gyventojai aukoja kovojančiai šaliai ir jos žmonėms.
Todėl visuomenei dar svarbiau žinoti, ar šios milijoninės lėšos yra tinkamai apskaitomos, ar tikrai panaudojamos tiems tikslams, kurie buvo deklaruojami aukotojams.
Ataskaitos, kurias organizacijos privalo teikti Registrų centrui, ne visada būna patikimos ir informatyvios – kartais apsiribojama pasakojimais apie nuveiktus gerus darbus, o tikslių skaičių, kiek paramos buvo surinkta ir kam išleisti paaukoti pinigai, ne visada pavyksta surasti.
„Aukojamos lėšos savo apimtimi ir tempu neturi precedento (...) Siekiant visuomenės pasitikėjimo, didelės vertės paramą surenkančių pelno nesiekiančių subjektų auditas galėtų suteikti užtikrinimą dėl finansinių ataskaitų teisingumo“, – aiškinamajame rašte teigia pasiūlymo rengėjai.
Dėl paramos sumos, nuo kurios pelno nesiekiančio subjekto ataskaitų teisingumą turėtų patvirtinti auditorius, dar neapsispręsta – bus svarstomos 1 mln. Eur, 0,5 mln. Eur ir 0,3 mln. Eur alternatyvos.
Tad nors Lietuvoje paramą įvairiais tikslais renka šimtai organizacijų, pagal ministerijos siūlymą auditas taptų privalomas tik kelioms dešimtims, – FM suskaičiavo, kad daugiau nei 0,3 mln. Eur paramos pernai yra gavusios 76 viešosios įstaigos, 20 asociacijų bei 26 paramos ir labdaros fondai.
Tiesa, auditas gali atsieiti iki 10.000 Eur, o kai kuriais atvejais – ir daugiau, tačiau didieji paramos gavėjai prievolės audituoti finansinės atskaitomybės dokumentus nesikrato. Priešingai – įžvelgia pranašumų.
„Tai prisidėtų prie bendro pasitikėjimo paramos organizacijomis didinimo ir sumažintų galimybę neigiamoms manipuliacijoms iš išorės“, – VŽ komentavo Laura Paukštė, paramą Ukrainos kovai teikiančios Jono Ohmano organizacijos „Blue/Yellow“ direktorė.
„Blue/Yellow“ per pirmuosius karo Ukrainoje metus skelbia surinkusi daugiau nei 40 mln. Eur, o iki 2023 m. rugpjūčio pradžios iš viso gavusi per 49 mln. Eur aukų.
„Patys jau galvojome apie auditą – kai kurie verslininkai mums rekomendavo audituoti ataskaitas. Auditas, žinoma, kainuoja, tačiau tai suteiktų aukojantiems žmonėms daugiau aiškumo, kur nueina parama, galbūt padėtų pritraukti daugiau rėmėjų“, – svarsto Laimonas Šiaulys, labdaros ir paramos fondo Rimanto Kaukėno paramos grupės, teikiančios pagalbą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, vadovas.
VŽ įsitikinusios, kad skaidrumo niekada nebus per daug – tiek versle, tiek panaudojant paramos lėšas geriems darbams atlikti.
Audituoti finansinės atskaitomybės dokumentus gali būti naudinga ne tik didžiausiems paramos gavėjams, kuriems auditas, įgyvendinus FM siūlymą, taptų privalomas, bet ir mažesniesiems.
Jis gali tapti papildoma ne pelno siekiančių organizacijų veiklos skaidrumą užtikrinančia priemone, suteikiančia visuomenei daugiau garantijų, kad aukojamos lėšos tikrai naudojamos tais kilniais tikslais, kuriuos deklaruoja paramos gavėjai.
Kartu jis gali prisidėti prie gerų darbų įgyvendinimo – auditu patvirtintas finansinės veiklos skaidrumas ir geras organizacijos vardas, tikėtina, pritrauktų daugiau rėmėjų bei gausesnių paramos lėšų.
VŽ taip pat primena, kad ir pelno nesiekiančios organizacijos, ir verslas nuo visuomenės neturėtų slapstyti savo finansinių rezultatų, t. y. laiku ir teisingai, kaip to reikalauja įstatymas, juos atskleisti savo finansinėse ataskaitose.
Finansines ataskaitas už 2022 m. reikėjo pateikti iki birželio. Baigiantis rugpjūčiui jų nebuvo pateikę trečdalis šią prievolę turinčių įmonių, viešųjų įstaigų, fondų, asociacijų, VŽ informavo Registrų centras: iš maždaug 180.000 privalėjusiųjų ataskaitas pateikė beveik 120.000.
