Tikroji energetikos monopolių kaina

Nors daugumoje valstybių energetikos monopolių išvengti neįmanoma, kartais nepakankama jų kontrolė bado akis, o politikų noras susižerti vienkartinių dividendų garsiai sukritikuojant valstybinių įmonių skaidrumą atrodo butaforinis. Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėjo, kad tiek „Ignitis grupės“ valdomas Energijos skirstymo operatorius (ESO), tiek Energetikos ministerijai per „EPSO-G“ pavaldi elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ dirba nevisiškai skaidriai. STT pasigedo operatorių skaidrumo išduodant prisijungimo sąlygas vartotojams, aiškių reglamentų, pagal kuriuos priimami sprendimai.
Šis įspėjimas netruko sulaukti ir politinio pastiprinimo. Rasa Budbergytė, Seimo narė, socialdemokratė, viešai kreipiasi į Dainių Kreivį, energetikos ministrą, bei Renatą Pocių, Valstybinės elektros reguliavimo tarybos (VERT) vadovą. Parlamentarė ragina imtis veiksmų, leisiančių užkirsti kelią valstybės monopolininkų neskaidriai veiklai. Pasak R. Budbergytės, STT antikorupcinis vertinimas „praplėšė pritvinkusią votį“ – aiškiai parodė, kad ESO virto nekontroliuojama „valstybe valstybėje“.
„ESO valdininkai pasidarbavo iš peties: susikūrė krūvą landų reglamentavime, kurios leidžia jiems sukti savo klientus aplink pirštą. Norite prisijungti prie elektros tinklų? ESO nereglamentuoja įmokos apskaičiavimo tvarkos, tad priskaičiuos jums bet ką. Norite gauti aiškią informaciją apie prisijungimo sąlygas? Pasirodo, ESO neprivalo jums nieko konkretaus suteikti, nes prijungimo sąlygų išdavimas nėra aiškiai reglamentuotas. Realybė tokia: mūsų valstybėje egzistuoja nevaldoma energetikos monopolininkė, kuri it gangrenuojanti galūnė siurbia žmonių resursus, o dėl viešojo intereso nepajudina nė piršto“, – teigia R. Budbegytė.
Į aštrius parlamentarės žodžius sureaguoja ir ESO viešųjų ryšių skyrius, kuris vartotojams pasiūlo galvoti savo galva, ieškoti viešai skelbiamų duomenų, naviguoti po virtualius žemėlapius. Suprask, jei kas pasikeis, nustebins ar apvils, kaltas esi pats. Gal ne taip supratai žemėlapio legendą ar supainiojai kokią liniją.
Ir šioje vietoje VŽ kyla keletas klausimų. Pirma, kas Seimo nariams metai iš metų trukdo ginti tą viešąjį interesą energetikoje? Kokių parlamentinės kontrolės priemonių parlamentarai jau ėmėsi ir ketina imtis? Kas trukdo sutvarkyti painius, Dieve, padėk velniui nenusilaužti kojos, reglamentus, nepalikti vietos interpretacijoms?
VŽ nuomone, niekas. Galbūt žinių ir kompetencijos energetikos srityje trūkumas ir baimė kištis į svarbių tetų ir dėdžių žaidimus galėtų būti tas atsakymo paieškos laukas.
Antra, kodėl tik dabar, atsinaujinančios energetikos metais, prabudo STT? Galų gale, kokia STT kompetencija vertinti savo srities specialistų sudarytas taisykles ar aprašus?
Bet grįžkime prie monopolininkų. Renaldas Radvila, ESO vadovas, VŽ anksčiau pasakojo, kad pats žodis „monopolininkas“ jau skamba negatyviai, o vienas jo pagrindinių tikslų yra gerinti ESO įvaizdį, daryti jį atvirą visuomenei. Nors daugelis, bandžiusių gauti informacijos iš ESO, dėl to prieinamumo ir pasiekiamumo ginčytųsi ilgai, energetinė transformacija atveria kai kurias tinklų operatorių piktžaizdes: mažėjanti bendrų investicijų dalis, tenkanti tinklams, yra viena iš jų.
VŽ mano, kad ypač dabar tinklų operatoriams reikia daugiau dėmesio. Ne, neskaičiuojame vadovų paminėjimų žiniasklaidos priemonėse, jaustumės dėkingi už tikrą ir profesionalią valdžios kontrolę, kai atskaitomybė būtų jaučiama. Monopolininkų finansiniai rezultatai tiek iš reguliuojamų, tiek iš nereguliuojamų veiklų neturėtų būti vienintelis kriterijus, nusprendžiant, ar įmonė dirbo sėkmingai. Juk turbūt nėra itin didelės naudos iš kartais augusio pelno, VERT leidus padidinti vandens kainą vartotojams?
Ir pabaigoje norėtųsi monopolininkams palinkėti padorumo, didinti investicijas į svarbiausius projektus bei siekti konkurencijos. Kartais gana apgailėtinai atrodo vietos tinklų atnaujinimo konkursai, kurių absoliučią daugumą laimi kelios įmonės. Rodos, konkurencijos Lietuvos energetikos padangėje kaip toje Andriaus Mamontovo dainoje „niekada nebus per daug“.