R. Paukštė. Rizikingos e. prekybos praktikos – kaip išvengti pažeidimų?

KT šią stebėseną įvardina kaip pirminę, todėl tai, kad nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, stebinti neturėtų, nes toks ir nebuvo šios stebėsenos tikslas. Per pastaruosius penkerius metus, o ypač per karantiną, e. prekyba itin suaktyvėjo. Būtent dėl to šia stebėsena buvo siekiama suprasti e. prekybos kanalo svarbą, prieinamumą tiekėjams, ir kokios praktikos gali varžyti veiksmingą konkurenciją šiame sektoriuje.

Tačiau įmonėms, vykdančioms e. prekybą, nederėtų užsnūsti. Praėjus vos savaitei nuo stebėsenos rezultatų paskelbimo, KT paskelbė ir apie nustatytą pažeidimą odos priežiūros priemonių gamintojui ir platintojams, įskaitant e. prekyvietes, dėl platinimo kainų susitarimo.

Pažeidimo rizikas keliančios praktikos 

Konkurencijos teisė turi dvi pagrindines taisykles – neleidžiama sudaryti draudžiamų susitarimų bei piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Kokie konkretūs veiksmai laikomi draudžiamu susitarimu ar piktnaudžiavimu, vienoje ar kitoje situacijoje ar sektoriuje gali skirtis.

Tarp rizikingų praktikų KT identifikavo e. prekyviečių ir  prekybininkų  praktikas dėl perpardavimo kainų nustatymo, nustatomas sąlygas, kuriomis tiekėjai gali platinti prekes ir paslaugas kituose prekybos kanaluose, hibridinių e. prekyviečių praktikas naudojant iš prekybininkų gaunamą informaciją sprendimams dėl savo asortimento priimti ir kt.

Tokios praktikos nėra savaime draudžiamos, tačiau dažniausiai pasitaikantys konkurencijos teisės pažeidimai prekybos ir (ar) distribucijos santykiuose yra būtent dėl tokių praktikų.

Daug dėmesio hibridinėms platformoms

Nemažai dėmesio e. prekyviečių stebėsenos metu buvo skiriama hibridinėms platformoms (angl. marketplace), kuriose parduodamos ne tik savos prekės, bet per platformą leidžiama prekiauti ir kitiems prekybininkams. Tokiu būdu hibridinė platforma pati tiesiogiai konkuruoja su platformos prekybininkais, nes veikia ir kaip prekių pardavėjas (platintojas), ir kaip internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas.

Prekyba per hibridinę platformą leidžia prekybininkams greičiau ir efektyviau pasiekti didesnį klientų ratą, nei bandant patiems populiarinti savo produktą, svetainę ir prekės ženklą. Vartotojai mėgsta visus produktus matyti ir rasti vienoje vietoje, todėl prognozuojama, kad hibridinės platformos yra e. prekybos ateitis. Jų populiarumą ir svarbą rinkoje jau matome.

Geriausias tarptautinis tokios platformos pavyzdys – „Amazon“ įmonė  – ne tik parduoda savo prekes, tačiau leidžia per savo platformą prekiauti ir kitiems. Ji taip pat gali teikti ir kitas papildomas paslaugas, pavyzdžiui, pristatymą, reklamą, užsakymų ir mokėjimų valdymą ir t. t. Lietuvoje taip pat turime hibridinių e. prekyviečių. KT tarp į savo stebėseną įtrauktų identifikavo penkias e. prekyvietes, kurios yra hibridinės.

KT šioms platformoms skyrė daugiau dėmesio, kadangi hibridinės platformos susiduria su didesne konkurencijos teisės pažeidimo rizika. Jų dvigubas vaidmuo santykiuose su prekybininkais lemia, kad hibridinės platformos gauna duomenis, pavyzdžiui, apie prekybininko (konkurento) kainas, mato jo pardavimų informaciją savo platformoje, ir, atitinkamai, gali siekti gerinti savo prekių ar paslaugų pardavimus, suteikiant joms geresnę poziciją, matomumą, ar naudoti gautus duomenis spręsdamos dėl savo pardavimų strategijos.

Todėl hibridinės platformos turi imtis papildomų veiksmų, kad užtikrintų, jog konkuruoja sąžiningai. Dažniausiai atskiriamos su savomis prekėmis ir kitų prekybininkų prekėmis dirbančios komandos, apribojamos darbuotojų teisės matyti konkurentų (kitų prekybininkų) duomenis apie pardavimus, planuojamas nuolaidas. Taip pat diegiami objektyviais kriterijais pagrįsti IT sprendimai dėl prekių asortimentų išdėstymo el. parduotuvėje, kt.

Nesant prevencinių priemonių, kyla konkurencijos ribojimo rizika. Jei tinkamai nesuvaldomas dvigubas platformos vaidmuo, mažinamos konkurentų galimybės parduoti savo prekes ir paslaugas rinkoje bei stiprinama hibridinės platformos pozicija rinkoje. Būtent dėl tokių pažeidimų „Amazon“ Italijos, Vokietijos, Ispanijos konkurencijos priežiūros institucijų bei Europos Komisijos buvo nubausta milijoninėmis baudomis.

 Skatina pasitikrinti

 KT kaip rizikingas praktikas identifikavo maksimalių kainų taikymą, kainų pariteto įsipareigojimu, t. y. kai e. prekyvietės nustato (riboja), kokiomis sąlygomis prekybininkai gali platinti savo prekes kituose kanaluose. Taip pat paminėta, kad yra e. prekyviečių, taikančių palankesnes matomumo sąlygas savo platinamoms prekėms, naudojančių iš prekybininkų gaunamą informaciją spendžiant dėl savo prekių asortimentų.

KT pateiktą problemų įvardinimą visoje rinkoje veikiančioms e. prekyvietėms reikėtų suprasti kaip kvietimą pasitikrinti savo taikomas praktikas, įskaitant sutartinius santykius, darbuotojų komunikaciją su tiekėjais ir prekybininkais. Ir, radus galimų pažeidimų, juos nutraukti ar pakeisti taikomus kainodaros ir kitų sąlygų principus, taip užkertant kelią galimiems pažeidimams.

E. prekyvietėms ir jų prekybininkams peržiūrint savo sutartinius santykius, daugiausia dėmesio reikėtų atkreipti, ar yra aplinkybių, dėl kurių KT įvardintos rizikingos praktikos gali lemti pažeidimą. Tarp tokių aplinkybių, pirmiausia, rinkos situacija – ar įmonė neturi didesnės nei 30% rinkos dalies, ar visuose prekybos lygiuose pakankama konkurencija, ar tam tikromis sąlygomis nesiekiama antikonkurencinių tikslų. Kitu atveju gali būti sudėtinga pagrįsti ribojimų teisėtumą.

Taip pat, vertinant savo sutartinius santykius, prisimintina, kad šiandien daugiausia pažeidimų yra nustatoma ne sutartyse, mat dauguma įmonių jau išmoko tinkamai jas sudaryti, bet praktikoje, pavyzdžiui, komunikacijoje tarp įmonių vadybininkų, vykdančių derybas, prekių ar paslaugų užsakymus. Ši komunikacija gali vykti susirašinėjimų, žinučių, įvairių priedų dėl kainų ar kitų prekybos sąlygų apsikeitimų forma. Tokia komunikacija dažnai tampa pažeidimo įrodymu KT tyrimuose.

Todėl e. prekyba užsiimančioms įmonėms vertėtų atkreipti dėmesį į savo taikomas praktikas ir, identifikavus KT įvardintas sektoriaus problemas, imtis minėtų priemonių rizikų suvaldymo, įskaitant darbuotojų mokymą atpažinti galimus konkurencijos teisės pažeidimus savo kasdieninėje veikloje.

Gresia didelės baudos

E. prekybos sektoriaus svarba vis didės, todėl KT planuoja rengti naujas gaires ir rekomendacijas, kaip sektoriuje veikiančios įmonės turėtų elgtis, kad nepažeistų konkurencijos taisyklių.

Konkurencija visuomenei reikalinga dėl to, kad tai skatina įmones stengtis dėl vartotojo – kurti patrauklesnes paslaugas, geresnes prekes ir pardavimo sąlygas, nustatyti vartotojui palankesnes kainas. Būtent dėl to už konkurencijos teisės pažeidimus yra skiriamos itin didelės baudos – 10% bendrųjų metinių pajamų.

Pažeidimų tyrimus KT gali pradėti savo iniciatyva, rinkos dalyvių skundų pagrindu. Taip pat tyrimas gali būti pradedamas vienai iš pažeidimo šalių pranešus apie pažeidimą – kaip nutiko viename iš paskutinių atvejų. KT tyrimą dėl perpardavimo kainų tarp odos priežiūros priemonių gamintojų ir platintojų nustatė vienam iš platintojų pranešus apie pažeidimą. Kai įmonė pirmoji praneša apie draudžiamą susitarimą ir pateikia KT reikalingus įrodymus, ji gali būti atleidžiama nuo baudos.  

Peržiūrėjus KT paskirtas baudas prekybos sektoriuje, matome, kad sumos yra išties įspūdingos – siekiančios 7-8 ar net 12 mln. Eur. Be to, taikoma atsakomybė ir įmonės vadovui. Pažeidus Konkurencijos įstatymą, įmonės vadovui 3–5 metus gali būti uždrausta eiti vadovaujančias pareigas ir skiriama iki 14.500 Eur bauda.

E. prekybos augimas ir svarba rinkoms lemia, kad tiek nacionalinės, tiek ES konkurencijos priežiūros institucijos skiria ir skirs didelį dėmesį. Be mažmeninės ir elektroninės prekybos, KT taip pat stebi sveikatos (įskaitant farmacijos) sektorius, bei ribojimus darbo rinkose. Būtent šiuose sektoriuose veikiančios įmonės artimiausiu metu turėtų skirti dėmesį savo taikomų praktikų įsivertinimui konkurencijos teisės taisyklių kontekste.

 Komentaro autorė – Rita Paukštė, Advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė