Viltys keliasi į rudenį
Baltijos šalių sandorių rinkoje per pirmąjį šių metų pusmetį paskelbta apie 67 sandorius, o prieš metus tą patį laikotarpį – apie 84, rodo „Mergermarket“ statistika, kurią VŽ prašymu susistemino teisės firma „Sorainen“.
Mantas Petkevičius, „Sorainen“ partneris, situacijos nedramatizuoja ir primena, kad 2021 m. vietos sandorių rinkoje fiksuotas rekordinis aktyvumas, o pernykščiai metai irgi nedaug atsiliko.
Sulėtėjimas Baltijos šalių sandorių rinkoje neatsitiktinis: pasaulio susijungimų ir įsigijimų (M&A) ir pirminių viešų siūlymų (IPO) rinka pirmąjį pusmetį patyrė vieną prasčiausių periodų per dešimtmetį. Šis laikotarpis buvo sudėtingas daugeliui sandorių rinkos dalyvių. „PwC“ specialistai aiškina: pasaulio ekonomiką temdė recesijos baimė ir didėjančios palūkanų normos, nes daugelyje pasaulio regionų centriniai bankai stengėsi sutramdyti rekordinį lygį pasiekusią infliaciją.
„Baltijos šalių rinką pasaulio M&A tendencijos veikia labai stipriai, nes didieji sandoriai dažniausiai atliekami užsienio investicijomis, o visur notifikuojama apie mažesnį aktyvumą tiek ES, tiek JAV rinkose“, – aiškina Rūta Armonė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partnerė.
Situaciją koreguoja ir šoktelėjusi pinigų kaina – brangesni pinigai keičia svarstymus dėl potencialių įsigijimo objektų pelningumo ir atitinkamai kainos. Aukšta infliacija neramina dėl vartotojų perkamosios galios ir atitinkamai potencialių pirkinių verslo perspektyvų, taigi ir kainos.
Pasak Dariaus Klimašausko, finansų sektoriaus konsultacijų įmonės „Talisman“ direktoriaus, juntamas didelis atstumas tarp pirkėjų ir pardavėjų lūkesčių: pardavėjai vis dar tikisi aukštų daugiklių ir optimistiškai vertina prognozes, o pirkėjai rodo pirštu į išaugusias grąžos normas bei ekonominių rodiklių neužtikrintumą.
Sandorių rinkos aktyvumo sumažėjimą lemia bendros pasaulinės ekonominės tendencijos – vis dar aukšta infliacija, pabrangęs kapitalas, netikrumas dėl ekonomikos perspektyvų.
Prie ekonominių veiksnių pridėjus geopolitinį foną, gaunamas veiksnių derinys, kuris, „Sorainen“ partnerio žodžiais, „neprisideda prie noro rizikuoti darant sandorius“.
Tebesitęsiantis karas Ukrainoje kursto diskusijas: ar geopolitika turi įtakos Baltijos regiono patrauklumui investuotojų akyse? Bent jau besiskolinančios įmonės ir investuotojai pabrėžia, kad tai yra veiksnys, išauginęs kainą dėl didesnės rizikos premijos, kurios komponentas esą yra ir geopolitika.
Tačiau šioje srityje dirbantys teisininkai teigia, kad geopolitinė situacija nėra tas blogiausias veiksnys: užsienio investuotojai atskiruose sektoriuose išlieka ganėtinai aktyvūs – tai energetika, technologijos, „fintech“. Tai, kad investuojama ne tik į lengvai perkeliamus verslus, rodo, jog pasitikėjimas geopolitine situacija tikrai yra pakankamas.
„Karo pradžioje buvo pora investuotojų iš Skandinavijos, su kuriais kalbėjome apie preliminarias investavimo galimybes ir kurie sakė, kad dabar tikrai neis į Baltijos šalis. Tačiau jau 2022 m. rudenį geopolitinis kontekstas išnyko. Nuo rudens pradžios iki dabar turėjome dialogą dėl galimų įsigijimų mūsų regione su 70 gana didelių užsienio investuotojų. Nebuvo nė vieno, kuris atsisakytų dėl geopolitinių motyvų“, – „Verslo žinioms“ komentuoja Audrius Sankalas, „CapEQ“ partneris Baltijos šalims.
Pasak specialistų, šiuo metu geopolitika apskritai nesvarbu – daugiau įtakos turi Lietuvos ir Baltijos regiono ekonominė aplinka bei atskirų sektorių gyvybingumas. Taip pat svarbi didžiųjų kaimynų – lenkų ir skandinavų – ekonominė situacija.
Prognozės artimiausiai ateičiai nėra nei pernelyg įkvepiančios, tačiau ir ne pesimistinės. Pasak R. Armonės, tikimasi, kad antrojoje metų pusėje rinką palaikys sugrįšiantys privataus kapitalo investuotojai, kurių fondai turi dar gausiai neįdarbinto kapitalo, kurį yra įpareigoti investuoti. Šis dalyvių segmentas šiuo metu turi didelę įtaką sandorių rinkai visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Dėl neapibrėžtumo rinkose jie buvo pristabdę įsigijimus, tačiau iš šalia esančių didesnių rinkų sklinda signalai, kad aktyvumas antrąjį pusmetį turėtų didėti. Daugiau sandorių tikimasi vidutinės ir aukštesnės vertės segmente: energetikos, IT, technologijų sektoriuose.
Postūmį lemtų sukauptas didelis neinvestuotas kapitalas, mažėjančios energijos kainos, tirpdančios infliaciją Europoje. Tai kurtų stabilesnę investicinę aplinką, atitinkamai ir didėjantį investicijų skaičių.
Tačiau, pasak specialistų, šiuo metu rekomenduoti plėtrą vykdant M&A, ypač mokant aukštus daugiklius, yra sudėtinga. Alternatyva – susijungimai, kurių rinkoje tikrai bus daugiau. Arba kantrybė – gali būti, kad per metus kitus lūkesčiai pasikoreguos. Gerų įmonių vertė stipriai nekrenta, tereikia sulaukti, kol kaina už jas bus adekvati. Tikimasi, kad rudenį, pasibaigus atostogų sezonui, rinkoje plūstels didesni sandorių srautai.
