Apie pajamas, mokesčius ir marihuaną
Blogiausia, tikėkimės, jau praeityje, svarsto verslininkai. Bet ir resursų liko tik ant dugno. Juolab kad spaudimas didinti darbo užmokestį niekur nedingo. O ir aplinkosauginiai bei kiti reikalavimai, pavyzdžiui, susiję su atliekų tvarkymu, netrukus atneš naujų išlaidų.
Bėda, kad Finansų ministerijos pranešimuose apie papildomus milijardus eurų verslui, nėra datų, kada jais bus galima pasinaudoti. Nes biudžetas pilnėja ne tik nuo didesnių mokesčių, bet ir nuo sukurtos papildomos ekonominės veiklos. Juk kai sutvarkoma aikštė – iždui subyra pajamos iš statybininkų atlyginimo bei panaudotų medžiagų gamybos ir pardavimo. O kai pradeda veikti nauja gamykla – ir iš statybininkų atlyginimo, ir iš medžiagų naudojimo. Ir naujo verslo generuojamų mokesčių. Deja, tokių papildomų pajamų galimybės Vyriausybė nevertina.
Gal todėl struktūrinių fondų pinigai naujo finansinio laikotarpio pradžioje mažiausiai porą metų guli nejudinami. Nors elementaru, kad kuo greičiau jie būtų panaudoti, investuoti, kuo sparčiau suktųsi, tuo greičiau dalis jų mokesčiais nugultų į valstybės biudžeto pajamų eilutę.
Tačiau nemokamomis struktūrinių fondų lėšomis išlaikomos įvairios valstybinės agentūros kaip, pavyzdžiui, Turizmo agentūra. O Vyriausybė skolinasi iš Europos, žadėdama perskolinti verslui, ir mokėdama už tai palūkanas.
Vienas vadybos ir administravimo mokslų daktaras spėja, kad Lietuvos įnašai į įvairias europines programas kaip „Horizon“, LIFE, „Erazmus“ ir gausybę kitų gali būti didesni, nei šalis gavo iš jų. Ką tai reiškia, jei jo spėjimas pasitvirtintų? Ogi, kad Lietuva finansuoja Vokietiją ir kitas už ją turtingesnes valstybes.
Jo nuomone, reikia nedelsiant didinti projektų rašymo gebėjimus. Gal net tokios valstybinės agentūros, kaip Inovacijų agentūra galėtų padėti bendrovėms rašyti projektus už tam tikrą sėkmės mokestį iš projektų naudos gavėjų. Galėtų atsirasti viena svetainė, kurioje būtų skelbiami didesnių programų kvietimai.
Apie tai, kaip bus auginamas biudžetas, laistant jį iš šešėlio ištrauktomis pajamomis, tuščia priminti –bejėgiškumą jau demonstravo ne viena Vyriausybė.
Kitos šalys, beje, turi savo sprendimų, kokiais pinigais būtų galima papildyti biudžetą. Karlas Lauterbachas, Vokietijos sveikatos apsaugos ministras, neatmeta, kad nuo 2024 m. šalyje gali būti legalizuota marihuana. Dokumentas, kuriuo siekiama pradėti dalinį šio narkotiko legalizavimą, jau parengtas. Ateityje už ne daugiau kaip 25 gramų kanapių įsigijimą ir laikymą nuo 18 metų iš esmės nebus baudžiama. Taip pat bus leidžiama auginti ne daugiau kaip tris kanapių augalus.
Anksčiau skaičiuota, kad, legalizavus kanapes, tiesioginiai mokesčiai į biudžetą sudarys apie 1,8 mlrd. Eur, o netiesioginiai — dar virš 1 mlrd. Eur. Kad bus sukurta darbo vietų auginimo, perdirbimo, ir mažmeninės prekybos sektoriuose, laboratorijose, kurios kontroliuos kokybę.
Lietuvoje tai vargiai įmanoma net medicininiais tikslais. Bet gal būtų galima diskutuoti, tarkim, ką toliau daryti su „Lifosa“, kai Šveicarijoje veikianti bendrovė „Eurochem Group AG“ ketina gamyklą „laikinai konservuoti“. Ar užtektų kontroliuoti bankų pavedimus, kad pinigai nenukeliautų pas sankcijonuojamus asmenis Andrejų Melničenką ir jo žmonę Aleksandrą. O gal yra kitų priemonių? Juk gamyklos indėlis į šalies biudžetą 2021 m. buvo beveik 24 mln. Eur mokesčių, arba kas mėnesį beveik po 2 mln. Eur.
„Verslo žinių“ nuomone, apie galimybes didinti pajamas verta kuo garsiau diskutuoti. Nelinksma, bet tokia realybė, kad garsiau šaukiančius politikai girdi geriau.
