K. Gečas. Kaip Ukrainai pavyksta laimėti informacinį karą?

JAV tyrimų centras „Atlantic Council“ paprašė ekspertų nurodyti, ko galima pasimokyti iš Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą. Viena iš 23 pamokų yra apie strateginės komunikacijos svarbą, bet atkreipkite dėmesį į ekspertų nurodomą pamokos apibrėžimą: įtakos darymo operacijos yra kantrus kasdienis darbas, kai reikia rinkti ir apdoroti duomenis, nustatinėti auditorijas, rengti tezes kalbantiems asmenims, dirbti su žurnalistais, politikais ir nuomonės lyderiais.

Ukrainos sėkmė informaciniame kare dar kartą primena, kad komunikacija ir jos valdymas nėra tik kūryba (nors jos taip pat reikia) – sėkmės pagrindas yra rimtas planavimas, gerai organizuota vadyba ir kantrus darbas.

Karo ekspertai naudoja frazę „mūšius laimi kariai, o karus laimi logistika“, kuri komunikacijoje skambėtų taip: „informacinius mūšius laimi kūryba ir idėjos, o informacinius karus – komunikacijos komanda, vadyba ir resursai“.

Akivaizdu, kad Ukrainos vadovybė supranta kelis svarbius dalykus komunikacijoje: (1) komunikacijai skiria ypatingą dėmesį, (2) įgyvendinimui pasikviečia profesionalus, (3) duoda jiems reikiamus resursus, (4) suteikia įgaliojimus spręsti ir pasitiki jų sprendimais.

Dėmesys

 

Vos ne kasdien, dažnai vėlai vakare, V. Zelenskis kreipiasi į tautą ir visą pasaulį, komentuodamas įvykius, įkvėpdamas šalininkus, ragindamas pasaulį, prašydamas ir reikalaudamas. O kur dar jo pasisakymai, susitikimai ir video pareiškimai tarptautinėse organizacijose ir šalių parlamentuose, interviu žiniasklaidai. Mes prie to jau pripratome, tačiau nedirbantys komunikacijoje neįsivaizduoja, koks tai yra fizinis ir emocinis krūvis žmogui, kuris dar turi kitų reikalų, pagaliau reikia valgyti ir miegoti, valdyti šalį, dalyvauti susitikimuose ir priimti sprendimus.

Komunikacijai skiriamo laiko kiekis rodo, kas Ukrainos prezidentui svarbiausia šiandien. Jis puikiai suvokia, kad komunikacija nėra tik Ukrainos veiksmų ir sprendimų ištransliavimas į išorę ar vidų, bet gerai organizuota komunikacija padeda laimėti pergales viešoje erdvėje, kas suteikia daug pranašumų (diplomatinis, karinis ir kitoks Vakarų palaikymas) ir padeda Ukrainai atsilaikyti ar net laimėti prieš Rusiją. Ukrainos vadovybė vengia patekti į viešosios realybės ir tikrovės spąstus, apie kuriuos jau teko rašyti.

Profesionalai

 

Asmeniškai netikiu, kad Ukrainos prezidentas pats sau rašosi kalbas, nebent tik kai kurias, pačias svarbiausias. Tiesiog kalbų yra per daug, kad jas galėtų pasirašyti toks užimtas žmogus.

Ir Ukrainos prezidento kalbos nėra sakomos ekspromtu. Atkreipkite dėmesį, kad jo kalbos yra ne tik sklandžios ir geros, jos yra strategiškai teisingos, netgi gudrios – į kalbas įpinami akcentai, kurie suprantami būtent šios kalbos klausytojams, kurie kelia jų emocijas ir t.t. 

Būtent strateginiame lygyje Ukrainos komunikacija yra prižiūrima labai profesionaliai – tai matosi iš veiksmų koordinacijos (kariniais terminai kalbant – logistikos): labai teisingai dėliojami akcentai, pasirenkami prioritetai, užtikrinamas nuoseklumas ir informacinio lauko kontrolė Ukrainos viduje, aktyvios ir koordinuotos veiklos užsienyje, kur tenka remtis vietos savanoriais ir šalininkais.

Tai gali padaryti tik komunikacijos profesionalai, turintys ilgametę patirtį planuojant komunikaciją, gebantys greitai reaguoti į kintančią situaciją ir galintys atlaikyti didžiulį bei ilgalaikį stresą.

Resursai

 

Komunikacijos specialybė nuolat patenka į didžiausią stresą patiriančių profesijų dešimtukus. O informacinis karas yra ypatingai sunki ir daug streso kelianti bei rimtų resursų reikalaujanti komunikacijos veiklos forma pirmiausia dėl to, kad labai sudėtinga planuoti ateities veiksmus, nes situacija fronte ir politinėje erdvėje nuolat keičiasi,  planus nuolat jaukia priešininkas.

Informacinio karo metu vien strateginiame lygyje tenka nuolat stebėti aplinką ir priešininką, adaptuoti savo komunikacijos veiksmus, juos įgyvendinti. Visa tai kainuoja pagrindinį resursą – žmonių laiką. Kuo didesnė komanda, bendrai turinti daugiau darbo valandų, tuo daugiau laiko ji galės skirti ne reakcijai į aplinką ir priešininką, bet į proaktyvią komunikaciją, kuri padės perimti iniciatyvą informaciniame komunikacijos lauke (taip, yra ir toks kovos laukas). O proaktyvi komunikacija reiškia, kad jau priešininkui teks daugiau dėmesio skirti reakcijai ir savo gynybiniams veiksmams.

Spėju, kad Ukrainoje vien strateginiame lygyje komunikaciją prižiūrinčiame padalinyje dirba mažiausiai kelios dešimtys ar net šimtai profesionalų, o įgyvendinimu užsiima dar dešimtis kartų daugiau žmonių.

Ir šie resursai atsiperka, nes pergalė informaciniame kare didele dalimi prisideda prie to, kad Ukrainą pasiekia patrankos ir raketos, o Rusijai Vakarai uždeda sankcijas.

Įgaliojimai ir pasitikėjimas

 

Komunikacija dėl savo chaotiškos prigimties nėra tikslusis mokslas, čia sprendimai priimami remiantis ne tiksliais skaičiavimais, bet dėsniais, principais, efektais, tikimybėmis ir tendencijomis. Tai reiškia, kad komunikacijoje neišvengiamos klaidos, kai prognozuojamas komunikacijos rezultatas nepasiekiamas ar net atsiranda nepageidautinos pasekmės. Be to, informaciniame kare šių klaidų tikimybę savo veiksmais didina priešininkas.

Kuo skiriasi komunikacijos profesionalai nuo naujokų? Pirmieji nedaro kritinių klaidų arba jas daro labai retai.

Tokiose situacijose kyla pagunda kontroliuoti komunikacijos profesionalų sprendimus, kad klaidų tikimybė būtų sumažinta iki minimumo, tačiau dėl pačios srities prigimties tokios tikslo pasiekti neįmanoma, o pačios kontrolės priemonės (įrodinėjimai, papildomos analizės, atsiskaitymai ir t.t.) trikdo procesą. Komunikacija mažiau rizikuoja, dėl ko tampa nuspėjama, praranda iniciatyvą ir gali pralaimėti informacinį karą.

Geras pavyzdys yra Oleksijus Arestovičius ir vakariniai jo pasisakymai per Youtube kanalą. Jis jau daugiau kaip du šimtus dienų kasdien kalba po valandą ir akivaizdžiai jo pasisakymai nėra iš anksto surašyti. Greičiausiai jis turi instrukcijas, sutartas ir draudžiamas temas, dažnai galima suprasti, ko jis siekia savo pasisakymais – bet jam paliktas savarankiškumas ir sprendimų laisvė.  Galbūt O. Arestovičius kartais pasako ne visai tai ir taip, kaip reikėtų strategams, tačiau nauda viską atperka – jo pasisakymų poveikis yra milžiniškas, nes jis nuramina bei motyvuoja savus, gąsdina svetimus, o kasdien jį pasižiūri pora milijonų žmonių.

Apibendrinant

 

Ukrainos pozicijos informaciniame kare yra labai stiprios, tačiau iššūkių bus dar labai daug (vienas jų – žiema, kai europiečiai pajus didesnes energijos ir šildymo sąskaitas). Kol kas šios šalies komunikacijos mašina veikia labai veiksmingai ir sklandžiai. Tikėkimės, kad ji nesustos ateityje ir padės Ukrainai laimėti.

O Lietuvos valstybei ir verslui verta atidžiau analizuoti ir perimti komunikacijos bei informacinio karo kariavimo patirtį. Gyvename informaciniame amžiuje, todėl kare reikia ne tik vamzdžių ir raketų, bet reikia laimėti ir žmonių protus bei širdis.

 

Komentaro autorius - Kęstutis Gečas, „INK agency“ vyresnysis partneris