Taisyklė nesilaikyti taisyklių
STT taip pat pažymėjo, kad Vilniaus savivaldybėje statybos leidimų procesas yra fragmentiškas, jam stinga koordinavimo ir vientisumo, o projektai vertinami pagal nereglamentuotas taisykles – taikoma „faktinio turinio viršenybės“ taisyklė. Būtent tai ir sudaro galimybę statyti ne tai, kas nurodyta dokumentuose, pavyzdžiui, svečių namai projektuojami kaip gyvenamieji, nors realiai komercinės patalpos net nebūna statomos. Anot tarnybos, kadangi projektai vertinami pagal nerašytas taisykles, egzistuoja korupcijos rizika.
Po šio vertinimo gali pasipilti patikrinimai, nes tarnyba teigia kreipusis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama įvertinti atskirų projektų statybų teisėtumą ir „atlikti statybos valstybinę priežiūrą“ – kitaip tariant, patikrinti statomus objektus.
STT analizėje nagrinėtuose pavyzdžiuose pateikiamas nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Realco“ projektas „Vileišio 27“, kurį ji neseniai įsigijo.
„Formaliai pasiūlymai atitinka tiek Statybos įstatymo, tiek Statybos techninio reglamento rekonstrukcijos sąvokos apibrėžimą. Tačiau realiu atveju ginčytina, ar tai nėra naujos statybos atvejis“, – rašoma analizėje.
Klausimų kilo ir dėl nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Inreal“ daugiabučių projekto „Miesto ritmu“.
„2018 m. išduotas leidimas rekonstruoti administracinį pastatą, sandėlį, garažą bei dirbtuves į daugiabučius. Techniniame projekte nurodoma, kad administracinį pastatą numatoma rekonstruoti ir pakeisti paskirtį į gyvenamąją. Akivaizdu, kad leidimu rekonstruoti statinį pasinaudojama ir statant naujus statinius“, – rašoma analizėje.
Kritiškai įvertintas ir „Hanner“ projektas „Hill City“. Esą šio sklypo naudojimo būdas – komercinių objektų teritorijos, projekte, kuriam išduotas leidimas, nurodoma, kad projektuojama 150 butų ir 225 viešbučio numeriai, tačiau vystytojas viešai nurodo, kad projekte bus butai.
Atitinkamai įvertintas ir bendrovės „Rewo“ projektas „Skvero namai“, kurio techniniame projekte nurodoma, kad projektuoti 76 viešbučio numeriai ir 55 butai, tačiau vystytojas viešai nurodo, kad viešbučių ar kitų komercinių patalpų projekte nėra.
Rokiruotė „paprasta“: jei sklype nėra galimybės statyti tai, ką norėtų vystytojas, savivaldybė pritaiko „faktinio turinio viršenybės“ taisyklę ir išduoda leidimą, pavyzdžiui, viešbučio statybai. Taip sostinėje atsirado nemažai pavyzdžių, kai komerciniame turte įrengiamas būstas, įvairūs poilsio apartamentai, loftai ir kitoks turtas trumpalaikei ar ilgalaikei nuomai. Tiesa, savivaldybės atstovai tikina, kad reikalauja pagal galimybes taikyti gyvenamųjų pastatų reglamentus.
„Tada reikalaujame įrengti visą tam būstui reikalingą gyvenamąją infrastruktūrą – padaryti želdynus, vaikų žaidimo aikšteles ir padaryti automobilių stovėjimo vietas, kaip reikalauja teisės aktai gyvenamajai statybai“, – kalba Mindaugas Pakalnis, Vilniaus miesto vyriausiasis architektas.
Pasak jo, „jei šios taisyklės („faktinio turinio viršenybės“) nebūtų, tai žmonės, kurie apsigyventų tokiuose objektuose, neturėtų šios infrastruktūros. Iš to išloštų statytojai, kurie tokius objektus galėtų pastatyti pigiau, o praloštų aplinkinių kvartalų gyventojai, kurių infrastruktūra iš karto naudotųsi tuos būstus nusipirkę žmonės“.
Būtent ši, 10-oji, taisyklė ir užkliuvo STT. Ir nenuostabu, nes, anot tarnybos, „sukurta taisyklė, leidžianti nesilaikyti kitų taisyklių“.
M. Pakalnis teigia, kad į daugumą tarnybos pastabų savivaldybė, tikėtina, atsižvelgs.
„Turėjome labai ilgą procesą, STT peržiūrėjo daugybę projektų ir parengė rekomendacijas. Turime 3 mėnesių laikotarpį jų įgyvendinimui ir, manau, į daugelį dalykų galima atsižvelgti. Kiek mačiau, didelė dalis dėmesio buvo skirta mūsų darbuotojų deklaracijų tikrinimui, taip pat asmeninės atsakomybės didinimui už statybos leidimų patikrinimą“, – STT pastabas vertina M. Pakalnis.
VŽ nuomone, kai kurių statytojų gudravimas, kai statybos dokumentuose nurodyti objektai galutiniame variante „stebuklingai“ transformuojasi į visiškai kitus statinius, sostinėje seniai badė akis. Su įvairiomis problemomis dėl įsigytų butų „viešbučiuose“ ar „svečių namuose“ kartą susidūrė ir jų gyventojai – tiesa, vargu ar jie nežinojo, ką iš tiesų perka.
Tačiau labiausiai stebina, kad visa tai buvo daroma su Vilniaus savivaldybės žinia, taikant kažkokią „faktinio turinio viršenybės“ taisyklę. Esą, nesvarbu, kam prašei statybos leidimo – pastatei, ką nori, tai ir gerai. Gerai kam? Stebina ir tai, kad kol STT nepastebėjo, visus tenkino taisyklė, leidžianti nesilaikyti kitų taisyklių. Ir tik dabar, pasak vyriausiojo architekto, į daugumą tarnybos pastabų savivaldybė, tikėtina, atsižvelgs. Tikėtina.
