Nėr duomenų – nėr pinigų
Rugpjūčio 1 d. įsigalioja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostata, kuri įpareigoja kredito įstaigas ir kitus vadinamuosius įpareigotuosius subjektus (auditorius, antstolius, notarus, buhalterines paslaugas teikiančias įmones, NT brokerius ir kitus), prieš pradedant dalykinius santykius, patikrinti savo kliento (juridinio asmens) duomenis apie naudos gavėjus oficialiame šaltinyje, t. y. JANGIS.
Gegužei baigiantis į minėtą sistemą duomenis apie savo galutinius naudos gavėjus buvo pateikę 15.000 juridinių asmenų. Lietuvoje registruota per 220.000 juridinių asmenų, tad didžiausio teikėjų aktyvumo dar tik laukiama. Tačiau kai kurios įmonės numatytais terminais duomenų į JANGIS gali nepateikti dėl esą nuo jų mažai priklausančių priežasčių.
Pasak Kosto Grigaičio, advokatų kontoros „Cobalt” vyresniojo teisininko, antrasis JANGIS etapas tapo nemažu galvos skausmu bendrovėms, kurių netiesioginiai naudos gavėjai yra užsienio piliečiai. Antrajame etape informaciją į minėtą sistemą gali teikti tie juridiniai asmenys, kurių naudos gavėjai yra ir netiesiogiai, t. y. per tarpines grandis – kitas įmones ir pan. – juos kontroliuojantys fiziniai asmenys.
Sunkumus įmonės prognozuoja pirmiausia dėl to, kad su visais šiais asmenimis reikia susisiekti, paaiškinti, kodėl užsienio valstybei reikalingi jo asmens duomenys, ir gauti dokumentų kopijas.
Pasak teisininko, praktika rodo, kad nepakanka į sistemą suvesti reikiamus duomenis. Į JANGIS būtina įkelti ir naudos gavėjų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas. Taip pat kiekvienoje šalyje, iš kurios rezidentų renkami duomenys, atitinkami užsienio juridinio asmens išrašai turi būti patvirtinti apostile, išversti į lietuvių kalbą, suskaitmeninti ir sukelti į sistemą. Bene sudėtingiausi atvejai, anot jo, yra, kai 25% ar daugiau Lietuvos bendrovės akcijų valdo užsienio bendrovė, kurią, savo ruožtu, valdo keli skirtingų šalių akcininkai.
K. Grigaitis sutinka, kad užtikrinti juridinių asmenų veiklos skaidrumą yra itin svarbu, tačiau siūlo pagalvoti apie paprastesnes informacijos pateikimo procedūras.
„Pavyzdžiui, apie galimybę JANGIS teikti tik informaciją, bet ne dokumentus, susijusius su tarpinėmis grandimis grupių struktūrose. Juk už informacijos teisingumą bet kuriuo atveju atsako ją teikiantis asmuo“, – svarsto jis.
Advokatas teigia, kad, įgyvendinant europinės direktyvos ir lietuviškojo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus, buvo pasirinktas gana sudėtingas šių teisės aktų įgyvendinimo būdas. Kitų valstybių (pavyzdžiui, Nyderlandų, Estijos) juridinių asmenų registro tvarkytojai, anot jo, tokio gausaus dokumentų kiekio, koks yra prašomas Lietuvoje, nereikalauja.
„Pildant duomenis į JANGIS juridiniams asmenims nepakanka tik deklaruoti, kas yra jų naudos gavėjai. Jiems taip pat reikia pateikti ir dalyvių struktūros grandinę iki galutinių naudos gavėjų – sudėlioti dalyvių struktūros „medį“. Taip ypač komplikuojamas juridinių asmenų, kurių dalyvių struktūra yra išdėstyta keliais vertikaliais lygiais, duomenų pateikimas į JANGIS“, – nurodo jis.
Į kontrolės grandinę įtraukiami bankai – pasak Eivilės Čipkutės, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės, naujoji pareiga yra glaudžiai susijusi su finansų bei kredito įstaigų vykdomomis klientų pažinimo procedūromis, kurios taip pat yra privalomos pagal šį įstatymą. Pasak jos, po rugpjūčio 1 d. bankai privalės įgyvendinti prievolę tikrinti jiems klientų pateiktos informacijos atitiktį JANGIS registruotai informacijai.
Jei esami bankų klientai laiku nepateiktų tikslių duomenų į JANGIS, jiems gali būti ribojamas banko paslaugų teikimas. Kokia apimtimi ir forma tai bus įgyvendinama, kiekvienas bankas dar spręs individualiai. Su naujais juridiniais klientais, jeigu šie tuo metu dar nebus pateikę duomenų registrui, bankai negalės užmegzti dalykinių santykių.
Kad pokyčiai vyktų sklandžiai, bankų asociacijos nariai siūlo taikyti pereinamąjį laikotarpį, kuris būtų įtvirtintas teisės aktais.
RC aiškina, kad visą reikalingą informaciją apie JANGIS ir duomenų apie naudos gavėjus teikimą galima rasti centro interneto svetainėje – išsamius naudotojų vadovus, glaustą informaciją apie tai, kodėl reikia teikti duomenis apie naudos gavėjus, taip pat trumpus vaizdo vedlius, palengvinančius duomenų pateikimo procesą.
VŽ nuomone, kažkiek lyg ir stebintų, kodėl duomenų pateikimo minėtai sistemai kontrolę (ir atsakomybę) valstybė perkelia bankams. Kita vertus, matant, kaip metų metais RC nesukontroliuoja įmonių prievolės teikti kasmetines finansines ataskaitas, o centro skiriamos baudos yra ne tik simbolinės, bet dažnai dar ir užsiguli teismuose, bankų „akis“ gal bus patikimesnė.
Aišku, kad duomenų apie galutinius naudos gavėjus pateikimas JANGIS sistemai dabartinėje situacijoje yra ypač aktualus: atsiranda dar viena galimybė pakedenti ofšorus, į „dienos šviesą“ išvilkti asmenis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ir pan.
