Ateik, kai sunešiosi geležines kurpes
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina minėtą „Invegos“ žingsnį, tačiau siūlo tuo neapsiriboti, siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas įmonėms plėsti eksporto rinkas neparduotinos ar laikinai neparduotinos rizikos valstybėse.
„Labai svarbu, kad būtų peržiūrėtas ir „de minimis“ finansavimo intensyvumas, o svarbiausia – sumažinti šių suteikiamų kreditų panaudojimo trikdžiai ir apribojimai, kurie yra nustatyti pačios institucijos ir nesukuria jokios vertės, bet apsunkina įmonėms gautų finansų panaudojimą, sukuria papildomą administravimo naštą“, – komentavo Daiva Rimašauskaitė, LPK prezidento patarėja korporatyvinei komunikacijai.
Pramonininkai atkreipia dėmesį, kad įmonės, aplikuojančios dėl eksporto kreditų garantijų, susiduria su gausybe sąlygų, kur ir kokioje situacijoje gali būti panaudoti pinigai, iki kada išrašytos sąskaitos ir pan.
„Pasak mūsų įmonių, kai įžengi į tuos sąlygų laukus ir paskęsti. Liaudiškai tariant, tai tas pats, kai tau mama sudeda pinigus į tris kišenes ir nurodo, kad iš pirmos kišenės gali pirkti tik bandeles, iš antros – duoną, o iš trečios – sviestą“, – pridūrė D. Rimašauskaitė.
Pasak kreditų draudimo įmonių atstovų, mažesni įkainiai yra gerai, tačiau didesnio aktyvumo naudojantis tomis garantijomis vargu ar bus sulaukta. Pirmiausia dėl to, kad šalių sąrašas, kur gali būti teikiamos tokios garantijos, nėra platus.
Be to, garantijų naudotojų ratą sumažina ir reikalavimas, kad parduodamos prekės būtų lietuviškos kilmės. Tad prekybininkai, perparduodantys prekes, įsigytas iš kitų šalių, jomis pasinaudoti negali.
Draudimo brokeriai antrina pramonininkams: ne vieną klientą išgąsdina ir pernelyg didelė biurokratija siekiant gauti tokią garantiją.
„Puslapyje galima matyti, kad yra net 12 punktų, kokių reikia dokumentų siekiant tokią garantiją gauti. Tokioms garantijoms gauti turėtų būti sukurtas paprastesnis „online“ instrumentas, kur atsakymus dėl garantijų suteikimo būtų galima gauti greičiau ir patogiau“, – vertina Darius Klemka, „AON Baltic“ kreditų draudimo grupės vadovas Baltijos šalims. Dar ilgesnis sąrašas dokumentų, reikalingų pildant prašymą dėl garantijos išmokos sumokėjimo.
Keliaujant per tokius sąrašus, tenka prisiminti seną anekdotą-posakį, atskleidžianti biurokratų reikalavimų absurdą: „Mums reikalinga pažyma, kad jums reikalinga pažyma.“
Kad ir kiek viena kitą keičiančių vyriausybių dievagojosi, kad stos į aršią kovą su perdėtais biurokratiniais reikalavimais, kad nukels biurokratinę naštą ir nuo verslo, ir nuo piliečių pečių, esama padėtis vis dar reikalauja efektyvesnių veiksmų.
Štai kaip apie įsivešėjusią biurokratiją Vilniaus savivaldybėje ir valstybinėse institucijose kalba nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai.
„Biurokratinis aparatas veikia griežtai kaip tikrintojas. Kartais labiau ieškoma priežasčių atmesti projektą, nei konsultuojant jį suderinti greičiau. Matyt, tokiu atveju valdininkai turi tam tikrą saugiklį apsisaugoti nuo korupcinių prielaidų. Dažnai korupcine prielaida laikoma tai, jei suderini projektą greičiau nei per maksimalų terminą. Taigi, matyt, viešajame sektoriuje yra nelabai sveika atmosfera“, – sako Mindaugas Statulevičius, Lietuvos NT plėtotojų asociacijos prezidentas. Anot jo, plėtotojai ilgus terminus vertina pagal įvairias patiriamas išlaidas: žmogiškuosius išteklius, mokamas palūkanas bankams. Esą kai kurių projektų mėnesio prastova gali atsieiti apie 50.000 Eur.
Priekaištų turi ir šalies gynybos pramonė: ji norėtų didinti gamybos apsukas (taip reikalingas šiuo metu), tačiau tarp augimą stabdančių priežasčių šios pramonės atstovai irgi mini perteklinius reikalavimus įmonėms.
Pasak Vaido Sabaliausko, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktoriaus, visa veikla, susijusi su karinės paskirties prekių gamyba, netgi dvigubos paskirties prekių gamyba, A kategorijos ginklais, susijusi su labai griežtais leidimais ir licencijomis. Kontroliuoti reikia, bet tai galėtų būti ženkliai supaprastinta, nes kartais reikalaujama perteklinių dalykų.
„Jeigu žiūrėsim netoli, Latvija, Lenkija, visos kitos Vakarų šalys – ten viskas yra leidžiama ir ženkliai paprasčiau“, – tikina VŽ pašnekovas.
„Guma tempiama“ ir kitur. Pavyzdžiui, darbuotojų stokojantys darbdaviai ilgą laiką ragino Vyriausybę supaprastinti sąlygas dėl piliečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo. Kaimyninės šalys, tarp jų – tą padariusi Lenkija, jau ne pirmus metus džiaugiasi reikšmingu darbuotojų papildymu.
Galima pagirti Vyriausybę bent už tai, kad į Lietuvą atvykstantiems pabėgėliams iš Ukrainos nereikia susidurti su lietuviškos biurokratijos siurprizais: iš karto dirbti gali tie, kurie naudojasi beviziu režimu ar turi vizą, leidimą gyventi arba yra pateikę prašymą gauti prieglobstį Lietuvoje. Žymūs pokyčiai naudingi ir verslui – darbdaviams nebereikės kreiptis leidimo ar sprendimo į Užimtumo tarnybą.
Dabar, ko gero, kaip niekad anksčiau tapo ypač aktualu greitai ir maksimaliai sumažinti perteklinę biurokratinę naštą visose valstybės teikiamų paslaugų srityse, nes tai – viena iš priemonių ekonomikai ir verslui pagyvinti. Kol ekonomika nepradėjo dusti, reikia ją stimuliuoti visomis prieinamomis priemonėmis.
VŽ nuomone, galbūt premjerė Ingrida Šimonytė mintyse galėtų pasikartoti buvusio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus sukurtos Saulėlydžio komisijos pamokas, sudaryti specialistų superkomandą ir nedelsiant kibti įgyvendinti jų rekomendacijas.
