Teigiamo pagreičio link

Publikuota: 2022-03-29
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Lietuva skirs Ukrainai 10 mln. Eur vertės karinę pagalbą, bet, pasak prezidento Gitano Nausėdos, konkreti mūsų pagalba priklauso ne nuo to, kiek pinigų esame apsisprendę skirti, bet nuo gamybos pajėgumų ir gebėjimų tą įrangą pateikti minimaliai trumpu laikotarpiu. Lietuvos gynybos pramonė turi planų didinti apsukas, tačiau augimą stabdo trys esminės priežastys – valstybinės strategijos ir paramos verslui trūkumas, pertekliniai reikalavimai įmonėms ir viešieji pirkimai.

Kol Rusija nepradėjo karo Ukrainoje, mūsų šalies gynybos pramonė, galima sakyti, tyliai dūzgė savo baruose. Dabar, kai patiems tenka ruoštis galimos grėsmės atrėmimui, labai svarbu turėti vietinių įmonių, kurios yra pasiruošusios veikti karo sąlygomis ir esant izoliacijai galėtų prisidėti prie krašto apsaugos. Ne mažiau svarbu ir tai, kiek ir kaip galime padėti su rusų agresoriais besikaunantiems ukrainiečiams.

Apie tai VŽ pasakojo Vaidas Sabaliauskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius. Pasak jo, šalies gynybos pramonės augimą stabdo trys esminės priežastys – valstybinės strategijos ir paramos verslui trūkumas, pertekliniai reikalavimai įmonėms ir viešieji pirkimai. Nematant šalies gynybos planų ir poreikių, gynybos pramonės bendrovėms sunku tobulėti – kurti ir gaminti naujus produktus, kviesti užsienio partnerius dalyvauti bendruose projektuose: dabar įmonėms kurti verslo planus ir inovuoti tenka iš savų lėšų. 

Asociacijos vadovas teigia, kad kurti ir gaminti lietuviams sekasi neblogai. Savo vietą gynybos sektoriuje yra radę lustai, taikikliai, termovizoriai. Neseniai paskelbta, kad Lietuvos kariuomenė bus aprūpinta lietuvių sukurta įranga priešiškiems dronams nukenksminti. Didžiausią pažangą lietuviai yra padarę optronikos srityje. Teigiama, kad Lietuvoje gaminamų prekių kokybė yra itin vertinama užsienyje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Ukrainos kariai ta produkcija labai džiaugiasi“, – sako VŽ pašnekovas.

Kita vertus, gerokai pasitempti reikėtų gaminant mirtiną ginkluotę. Tai amunicija, karinė technika, karinė aviacija, kariniai sprogmenys, gabenti gebantys kariniai dronai.

2018 m. tuometinė Ūkio ministerija pasirašė gynybos ir saugumo pramonės plėtros gaires iki 2026 m. Pasak V. Sabaliausko, šių gairių teoriškai laikomasi, tačiau praktiškai valstybė joms įgyvendinti skiria per mažą finansavimą.

„Jei kalbėtume apie šovinio sukūrimą, per metus jį sukurtume, bet kai kalbama, pavyzdžiui, apie karinio drono sukūrimą, jam reikia daug įvairių sričių specialistų, 20 mln. Eur tokiam projektui gali būti per mažai“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.

Antras kliuvinys, prie kurio ypač dažnai klumpa Lietuvos verslai, norintys prisidėti prie krašto apsaugos, – pertekliniai reikalavimai. Asociacijos vadovas sutinka: visa veikla, susijusi su karinės paskirties prekių gamyba, netgi dvigubos paskirties prekių gamyba, A kategorijos ginklais, susijusi su labai griežtais leidimais ir licencijomis. Kontroliuoti reikia, bet tai galėtų būti ženkliai supaprastinta, nes kartais reikalaujama perteklinių dalykų.

„Jeigu žiūrėsim netoli, Latvija, Lenkija, visos kitos Vakarų šalys – ten viskas yra leidžiama ir ženkliai paprasčiau“, – tikina pašnekovas.

Dar vienu kliuviniu stiprinti vietinę pramonę tampa viešieji pirkimai, mat vienas esminių prioritetų juose yra mažesnė kaina. Tačiau tokia kaina nebūtinai užtikrina gerą kokybę. Pasak V. Sabaliausko, stiprinti vietinius gamintojus būtų galima remiantis ES direktyva, numatančia, kad, siekiant stiprinti gynybą, pirmenybę galima teikti nacionaliniams gamintojams. Panaši nuostata galioja ir JAV.

Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras, sako, kad galėtų daug ką nupirkti iš lietuvių verslininkų, ir ne tik ginkluotės: maisto, apatinių drabužių, kojinių, neperšaunamų liemenių ir kt. Pasak jo, poreikis tokioms prekėms labai didelis, tačiau verslininkų pajėgumai – per maži, apsukos – per lėtos. Turint galvoje ekonomikos problemas – svarbu skatinti verslininkus suktis it bitutėms.

VŽ nuomone, gynybos ir saugumo pramonė dabar kaip, ko gero, niekad iki šiol įgijo ypač svarbią reikšmę. Gamintojai, regis, išties pasiruošę kuo daugiau prisidėti prie krašto apsaugos stiprinimo, pateikti daugiau įvairių gaminių ir Lietuvos, ir Ukrainos kariams. Todėl visiškai suprantamas verslo kreipimasis į šalies gynybos institucijas siūlant glaudžiau bendradarbiauti: rodyti iniciatyvą, kryptis, kur judėti, ko siekti. Ir, kaip sako verslininkai, patobulinus įstatymus, šalinti perteklinius reikalavimus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 25

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku