Teigiamo pagreičio link
Kol Rusija nepradėjo karo Ukrainoje, mūsų šalies gynybos pramonė, galima sakyti, tyliai dūzgė savo baruose. Dabar, kai patiems tenka ruoštis galimos grėsmės atrėmimui, labai svarbu turėti vietinių įmonių, kurios yra pasiruošusios veikti karo sąlygomis ir esant izoliacijai galėtų prisidėti prie krašto apsaugos. Ne mažiau svarbu ir tai, kiek ir kaip galime padėti su rusų agresoriais besikaunantiems ukrainiečiams.
Apie tai VŽ pasakojo Vaidas Sabaliauskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius. Pasak jo, šalies gynybos pramonės augimą stabdo trys esminės priežastys – valstybinės strategijos ir paramos verslui trūkumas, pertekliniai reikalavimai įmonėms ir viešieji pirkimai.
Nematant šalies gynybos planų ir poreikių, gynybos pramonės bendrovėms sunku tobulėti – kurti ir gaminti naujus produktus, kviesti užsienio partnerius dalyvauti bendruose projektuose: dabar įmonėms kurti verslo planus ir inovuoti tenka iš savų lėšų.
Asociacijos vadovas teigia, kad kurti ir gaminti lietuviams sekasi neblogai. Savo vietą gynybos sektoriuje yra radę lustai, taikikliai, termovizoriai. Neseniai paskelbta, kad Lietuvos kariuomenė bus aprūpinta lietuvių sukurta įranga priešiškiems dronams nukenksminti. Didžiausią pažangą lietuviai yra padarę optronikos srityje. Teigiama, kad Lietuvoje gaminamų prekių kokybė yra itin vertinama užsienyje.
„Ukrainos kariai ta produkcija labai džiaugiasi“, – sako VŽ pašnekovas.
Kita vertus, gerokai pasitempti reikėtų gaminant mirtiną ginkluotę. Tai amunicija, karinė technika, karinė aviacija, kariniai sprogmenys, gabenti gebantys kariniai dronai.
2018 m. tuometinė Ūkio ministerija pasirašė gynybos ir saugumo pramonės plėtros gaires iki 2026 m. Pasak V. Sabaliausko, šių gairių teoriškai laikomasi, tačiau praktiškai valstybė joms įgyvendinti skiria per mažą finansavimą.
„Jei kalbėtume apie šovinio sukūrimą, per metus jį sukurtume, bet kai kalbama, pavyzdžiui, apie karinio drono sukūrimą, jam reikia daug įvairių sričių specialistų, 20 mln. Eur tokiam projektui gali būti per mažai“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.
Antras kliuvinys, prie kurio ypač dažnai klumpa Lietuvos verslai, norintys prisidėti prie krašto apsaugos, – pertekliniai reikalavimai. Asociacijos vadovas sutinka: visa veikla, susijusi su karinės paskirties prekių gamyba, netgi dvigubos paskirties prekių gamyba, A kategorijos ginklais, susijusi su labai griežtais leidimais ir licencijomis. Kontroliuoti reikia, bet tai galėtų būti ženkliai supaprastinta, nes kartais reikalaujama perteklinių dalykų.
„Jeigu žiūrėsim netoli, Latvija, Lenkija, visos kitos Vakarų šalys – ten viskas yra leidžiama ir ženkliai paprasčiau“, – tikina pašnekovas.
Dar vienu kliuviniu stiprinti vietinę pramonę tampa viešieji pirkimai, mat vienas esminių prioritetų juose yra mažesnė kaina. Tačiau tokia kaina nebūtinai užtikrina gerą kokybę. Pasak V. Sabaliausko, stiprinti vietinius gamintojus būtų galima remiantis ES direktyva, numatančia, kad, siekiant stiprinti gynybą, pirmenybę galima teikti nacionaliniams gamintojams. Panaši nuostata galioja ir JAV.
Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras, sako, kad galėtų daug ką nupirkti iš lietuvių verslininkų, ir ne tik ginkluotės: maisto, apatinių drabužių, kojinių, neperšaunamų liemenių ir kt. Pasak jo, poreikis tokioms prekėms labai didelis, tačiau verslininkų pajėgumai – per maži, apsukos – per lėtos. Turint galvoje ekonomikos problemas – svarbu skatinti verslininkus suktis it bitutėms.
VŽ nuomone, gynybos ir saugumo pramonė dabar kaip, ko gero, niekad iki šiol įgijo ypač svarbią reikšmę. Gamintojai, regis, išties pasiruošę kuo daugiau prisidėti prie krašto apsaugos stiprinimo, pateikti daugiau įvairių gaminių ir Lietuvos, ir Ukrainos kariams. Todėl visiškai suprantamas verslo kreipimasis į šalies gynybos institucijas siūlant glaudžiau bendradarbiauti: rodyti iniciatyvą, kryptis, kur judėti, ko siekti. Ir, kaip sako verslininkai, patobulinus įstatymus, šalinti perteklinius reikalavimus.
