M. Jurgilas. Ko labiau trūksta rublio kursui išgydyti – tablečių ar kartono gražiam įpakavimui?

Oficialus rublio kursas, nustatomas rusijos centrinio banko prieš rusijos – Ukrainos karą buvęs apie 75 rublius už dolerį krito iki 150 rublių, o šiuo metu jau „grįžta“  link 80 rublių už dolerį.

1989 m. pavasarį pagal oficialų rublio kursą už dolerį „oficialiai“ duodavo tik 61 kapeiką. Tuo tarpu gatvėje jį keisdavo į 8-10 rublių.

Kas paaiškina rublio kurso dinamiką?

Dėl įvestų sankcijų dramatiškai krito rusijos importas, tuo tarpu energetinių resursų eksportas (deja) vis dar vyksta.

Rusijos rublis, kaip ir bet kuris kitas rinkoje prekiaujamas finansinis aktyvas, yra veikiamas pasiūlos ir paklausos dėsnių, importo ir eksporto srautų dinamikos. rusijai įsiveržus į Ukrainos teritoriją Vakarų valstybės uždėjo sankcijas rusijai ir sustabdė jos importą. Nuo karo pradžios rusija nieko nebeperka už JAV dolerius, todėl šalies vidaus rinkoje smarkiai sumažėjo JAV dolerių paklausa, o spaudimas rublio kursui išnyko. Iki sankcijų įvedimo rusijos centrinis bankas supirkdavo vidutiniškai apie 400 mln. JAV dolerių per dieną. Tačiau rusija toliau eksportuoja naftą ir dujas į Vakarų šalis ir kasdien gauna įplaukas JAV doleriais. Vyriausybės nurodymu, eksportuotojai privalomai turi parduoti didžiąją dalį gautos valiutos vidaus rinkoje ir tai dirbtinai didina rublio kursą.

Ekonomistai prognozuoja, kad rusijos rublis turi potencialo dar toliau stiprėti dėl rusijos einamosios sąskaitos pertekliaus, nes vidinis vartojimas smuko, o eksportuojamos naftos bei dujų kainos auga. Prognozuojamas apie 200-250 mlrd. JAV dolerių einamosios sąskaitos perteklius sudarytų apie 15% rusijos BVP. Tokias prognozes koreguotų tolimesnės sankcijų rusijai apimtys, naftos kainų svyravimai ir rusijos gebėjimas pakeisti vienus naftos atsisakančius vartotojus kitais pirkėjais. Pažymėtina, kad ši šalis turi rimtų iššūkių ieškant naftos pirkėjų, todėl pardavinėja naftą su didele nuolaida. Iki karo pradžios rusijos Uralo naftos kaina buvo vos 2 JAV doleriais mažesnė už vieną statinę naftos Londono biržoje. Šiuo metu kainos skirtumas siekia apie 30 JAV dolerių, o rasti naujų naftos pirkėjų rytuose nepavyksta.    

Rusijos centrinio banko ir vyriausybės politika dirbtinai stiprina rublio kursą 

Pritaikytos sankcijos įšaldė apie 300 mlrd. JAV dolerių rusijos centrinio banko užsienio rezervų iki karo naudotų rusijos rublio kursui palaikyti. Dėl šios priežasties nuo vasario 28 dienos centrinis bankas nustojo vykdyti valiutines intervencijas vidaus rinkoje. Vietoje to, rusijos centrinis bankas pakėlė palūkanas iki 20% ir įvedė prekybos užsienio valiuta ribojimus bankams uždraudžiant parduoti užsienio valiutą užsienio rinkoje, o gyventojams draudžiant pirkti užsienio valiutą atsiskaitant grynaisiais. Taip pat rusijos centrinis bankas nustatė, kad eksportuotojai privalo parduoti rusijos centriniam bankui 80% gaunamų užsienio valiutos įplaukų. Dėl šių sprendimų rublio kursas stabilizavosi ir sustiprėjo, nors tokia jo dinamika yra dirbtinai sukelta sankcijų ir kapitalo judėjimų apribojimo pasekmė, iškreipianti realybę. Rusijos rublis nėra laisvai konvertuojama valiuta, todėl jo kursas nėra realus. Įvesti ribojimai ženkliai iškreipė ir sumažino rusijos rublių paklausą, kas taip pat leidžia išlaikyti rublio vertę stabilia. Rusijos centrinio banko reguliavimas kuriant prielaidas rublio stiprėjimui yra siekis suvaldyti vidinėje rinkoje įsisiūbuojančią vartotojų paniką ir masinį rublinių santaupų pardavinėjimą.

Reikalavimas atsiskaityti už eksportą rubliais

Stiprėjantis rublio kursas nėra palanki tendencija dabartinei rusijos ekonomikai, nes pasaulinėje prekyboje atsiskaitymai už rusijos eksportuojamą naftą ir dujas tebevyksta JAV doleriais ir eurais. Tad stiprėjantis rublis reiškia, kad mažiau pajamų rubliais rusija gauna iš eksporto. Dėl šios priežasties kovo pabaigoje rusijos prezidentas ir vyriausybės nariai pareiškė, kad naftos ir dujų eksportas nuo kovo 31d. bus vykdomas su sąlyga, jei atsiskaitymai vyks rusijos rubliais. Deja, bet vis labiau aiškėja kad toks apsisprendimas gali tik sumažinti rusijos naftos pirkėjų skaičių Vakarų pasaulyje. rusijos vyriausybės atstovai toliau vysto idėją, jog grūdai, trąšos ir kitas rusijos eksportas galėtų būti vystomas Rytų pusėn atsiskaitant už rusijos rublius. Deja, net plačiai išreklamuotas rusijos-Indijos susitarimas dėl užsienio prekybos Indijos rupijomis ir rusijos rubliais šiame kontekste nepadeda: Indijos spauda praneša, kad Indija siūlo rusijai atsiskaitymus Indijos rupijomis (kursas fiksuotas JAV dolerio atžvilgiu), kurias rusija būtų priversta laikyti Indijos komerciniuose bankuose indėlių rupijomis pavidalu.  

Todėl rusijos centrinis bankas greitai bus priverstas ieškoti būdų rublio kurso reguliavimui ir švelninimui mažinant palūkanas, reguliuojant/nustatant patį kursą, mažinant kapitalo judėjimo kontrolę ir pan. Kovo 4 d. rusijos CB nuo 30% iki 12% sumažino komisinį mokestį, taikomą užsienio valiutos pirkimo sandoriams.

Ekonominė padėtis

Rusiškų automobilių gamintojas pranešė gerą naujieną rusijos pirkėjams – perkamiausio modelio Lada Granta bus atnaujinta. Joje nebeliks ABS, oro pagalvių bei atsisakoma variklio valdymo bloko ir sensorių, kurie mažina taršą (nes visų trijų agregatų tiekėjas BOSCH nutraukė tiekimą). Nebeliks ir GPS, bet kelionėms tik rusijoje matyt to ir nereikia. Vladivostoko vietinis laikraštis paslydo, o gal praslydo pro roskomnadzor (rusijos žiniasklaidos kontroliuojanti įstaiga) ir paskelbė, kad per savaitę „užsienietiškų“ automobilių kainos turguje ... padvigubėjo.

Rusijos vicepremjerė Viktorija Abramčenko pranešė apie drastiškas antiinfliacines priemones – nuo kovo užšaldomos kainos batonui „Nareznoj“ ir juodai duonai „Borodinskij“, o prekybininkai įpareigojami juos parduoti be jokio antkainio. Turbūt savaime akivaizdu, kad kontroliuojamos kainos produktas, apgailestaujant, bus visada išparduotas. Kaip ir vaistų trūkumui rastas paprastas paaiškinimas – trūksta kartono pakuotėms. Suprask vaistų yra, tik nėra gražaus įpakavimo.

Išvada

Nustokim krūpčiot. Rusijos rublis pradės silpnėti tik mažinant kapitalo kontrolę ir sušvelnėjus Vakarų valstybių taikomoms sankcijoms, o ne priešingai. Siekis kurti ekonominio normalumo iliuziją yra brangiai kainuojantis, nes užsienio valiutą keičiant oficialiu kursu eksportuojančios įmonės gauna žymiai mažesnes rublines pajamas (ir moka mažesnius mokesčius) nei būtų rinkos sąlygomis.

Taigi, oficialus valiutos kursas, kai tos valiutos prekyba yra apribota bei įvesta kapitalo srautų bei prekybos kontrolė, rodo pieno riebumą ir mažai ką turi bendro su ekonomine padėtimi šalyje ir priedo, už tai visada reikia susimokėti.

Komentaro autorius – Marius Jurgilas, Vilniaus universiteto partnerystės profesorius, Lietuvos banko valdybos narys

Red. past.: stilius – M. Jurgilo