Šmaukšt per putinizmą

Publikuota: 2022-03-25
AFP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
AFP / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Briuselyje susirinkę NATO lyderiai susitarė stiprinti Aljanso rytinio flango gynybą, didinti pagalbą Ukrainai. Maskva ir toliau bus spaudžiama griežtomis ekonominėmis sankcijomis. Rusijos prezidentas perspėtas: bet koks cheminio ar biologinio ginklo panaudojimas yra nepriimtinas ir sulauktų griežtų padarinių.

Putinistinis nacizmas toliau siautėja Ukrainoje. Fašistiniais metodais besidarbuojantis Kremliaus cariukas žingsniuoja gėdingai gyvenimą bunkeryje pabaigusio Hitlerio pėdomis: bombomis ir raketomis bombarduojami civiliai gyventojai, rusų kariai šaudo į humanitarinės pagalbos eilėse laukiančius žmones, o miestai, kurių nesugeba įveikti, tiesiog šluojami nuo žemės paviršiaus. Apsuptyje atsidūrę miestiečiai liko be maisto, vandens, elektros. Dešimtmečius apie Leningrado blokadą verkšlenę rusų orkai dabar tą patį daro su Ukrainos miestais. Kai užmirštama istorija, iki tragedijos – vienas žingsnis. Ir jis jau žengtas.

Rusija vykdo tikrą ukrainiečių tautos genocidą: siekiama užbaigti tai, ko iki galo nepavyko padaryti Holodomoro metais. Beje, nuo putinistų pakelto karo kardo krenta ir rusakalbiai, kuriuos Rusija skelbėsi „išvaduosianti“. Bet kai jos pasiuntiniai – zombuoti vergai – suprato, kad laisvų žmonių nėra iš ko vaduoti, prasidėjo tikras teroras.

Tūkstančiai apsupto Mariupolio gyventojų prievarta vežami į Rusiją, į vadinamąsias filtravimo stovyklas, iš kurių jie bus gabenami į šalies gilumą. Iš jų atimami asmens dokumentai, taip siekiant sunaikinti tapatybę. Paralelių toli ieškoti nereikia – taip elgėsi ir vokiškieji užpuolikai – jaunimas iš okupuotų teritorijų buvo vežamas į Vokietiją darbams.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pats Mariupolis tapo tikra rusiško keršto auka – didvyriškai besiginantis miestas (kurio didžioji dalis gyventojų – rusakalbiai) už „nepaklusnumą“ baigiamas sulyginti su žeme. Atskleisti rusų planai vykdyti „didžiulį teroro aktą“ ir Chersone – čia rengiamasi naktimis iškraustyti žmones iš būstų ir išvežti juos į Rusiją. Naktimis – būtent taip darbavosi stalininiai enkavedistai (dabartinis KGB), perdavę savo metodus putinistams.

„Europa turi labai aiškiai matyti šiuos vaizdus ir aiškiai suprasti, kad putinizmui Europoje vietos nėra“, – vakar Vilniuje kalbėjo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.

Kol kas šią brutalią rusišką mešką didžiulių praradimų kaina sulaiko Ukraina. Kiekviena nauja jos kovos su agresoriais diena leidžia Vakarams peržiūrėti savo saugumo planus, pasirengti įvairiems ateities scenarijams. O jų nuspėti šiandien, ko gero, negalėtų niekas. Iš Maskvos sklinda vis nauji grasinimai – jau nebe tarp eilučių galima įžvelgti ir cheminio, ir branduolinio ginklo panaudojimo grėsmę. Juolab kad ginkluoti okupantai nesiliauja trainiotis šalia atominių jėgainių.

Isterija springstantys rusų propagandistai, įvairiais kanalais zombuojantys savo piliečius, jau grasina branduoliniu smūgiu Varšuvai, beda pirštu ir į Kaliningrado sritį, kurią „laikas sujungti su Rusija“. Mat, pasak įvairaus plauko solovjovų, čia ne Ukraina, „ilgai neužtruktume“.

Aišku, šiam propagandistui tenka iš naujo užsidirbti milijonus, nes „nuplaukė“ jo vilos Italijoje. Tiesa, dabar įkurtuves jau tektų švęsti nebent Sočyje.

Liaudies patarlė byloja – lojantis šuo nekanda. O jei yra pasiutęs?

Panikuoti neverta, tačiau dabar bent jau suvokiame, ko galima laukti iš kampe užsispeitusios žiurkės. Iki vasario 24 d. irgi buvo sunku patikėti, kad mūsų laikais įmanomas toks brutalus elgesys, toks bet kokių teisinių normų pamynimas, toks absoliutus barbariškumas. Kai viena ranka šturmuojamos kosmoso platybės, kita semiasi „įkvėpimo“ iš Ordos laikų.

„Vladimiras Putinas jau peržengė raudoną liniją į barbariškumą“, – vakar sakė britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, NATO lyderiams atvykus į susitikimą.

Iš tikrųjų jis peržengė ją jau prieš mėnesį. Ir tą liniją vis pasistumia tolyn. Todėl ne Volodymyras Zelenskis, didvyriškas didvyriškos tautos prezidentas, turi nuolat įrodinėti Vakarams, kad žudyti ir griauti pasišovęs Kremliaus vadukas yra grėsmė ne tik Ukrainai, bet ir visai civilizacijai, demokratijai bei laisvei.

„Putinas negali laimėti šio karo. Manau, turime padvigubinti mūsų pastangas“, – vakar Briuselyje pareiškė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

Iš Ukrainos yra ko pasimokyti. „Po mėnesį trunkančio karo turiu vieną reikalavimą – prašau niekada man nesakykite, kad mūsų kariuomenė neatitinka NATO standartų. Mes parodėme, ką sugebame“, – NATO lyderiams vakar sakė V. Zelenskis.

Pridurti čia nėra ko: šios šalies armija išties demonstruoja neįtikėtiną drąsą bei ryžtą bet kokia kaina apginti savo šalį, savo laisvę ir atmušti orkams bet kokį norą gvieštis svetimų žemių. Ukrainos kariams tereikia vieno: aktyvesnės Vakarų paramos, pirmiausia – daugiau ginklų.

„Jūs turite ne mažiau nei 20.000 tankų! Mes paprašėme vienos šimtosios visų jūsų tankų! Duoti ar parduoti mums. Tačiau iki šiol nesulaukėme aiškaus atsakymo… Karo metu tai baisiausia – neturėti aiškaus atsakymo dėl pagalbos“, – kreipimesi į Aljanso lyderius teigė Ukrainos prezidentas.

„Norint nutraukti apgultį, būtina suteikti ukrainiečiams priešlėktuvinių, priešraketinių ir priešartilerinių pajėgų. Tačiau jei jie nesugebės sulaikyti rusų, Vakarams teks apsispręsti, ar jie gali ramiai stebėti, kaip bombarduojami prezidento rūmai ir naikinama demokratiškai išrinkta vyriausybė. V. Zelenskio vyriausybės žlugimas suteiktų Putinui pergalę, kurios jam taip reikia; tai leistų jam sunaikinti Ukrainą kaip suverenią valstybę ir pradėti naujai užkariautos tautos rusifikaciją“, – perspėja Michaelas Ignatieffas, Vidurio Europos universiteto istorijos profesorius.

Pasak jo, išgelbėję vyriausybę, Vakarai gali išgelbėti Ukrainą. Bet kokios Rusijos pastangos sunaikinti V. Zelenskio vyriausybę turėtų būti Vakarų raudona linija: tai turėtų būti Vakarų žinia Putinui – jei jis nesustos, jie atsakys jėga.

Vakar pasirodė žinia: jei Rusija panaudotų „mažą“ taktinę branduolinę bombą Ukrainos teritorijoje, net jei ši ataka nebūtų nukreipta prieš NATO valstybę, Aljansui ir Jungtinėms Valstijoms tai reikštų, kad visi būdai reaguoti į situaciją būtų atviri.

NATO lyderiai vakar susitarė, kad teikiama pagalba Ukrainai bus didinama, tai pat stiprinama Aljanso rytinio flango gynyba – aktyvuoti NATO gynybos planai. 

Taip pat paskelbta apie naujas sankcijas, kurias Rusijai įveda Jungtinė Karalystė ir JAV. „Skelbiu papildomas sankcijas daugiau kaip 400 Rusijos elito atstovų, įstatymų leidėjų ir gynybos bendrovių, reaguodamas į Putino pasirinktą karą Ukrainoje“, – tviteryje parašė JAV prezidentas Joe Bidenas. „Jie asmeniškai pelnosi iš Kremliaus politikos ir turėtų pasidalyti skausmu“, – pridūrė jis. JAV iždo departamentas pareiškime nurodė, kad šis Vašingtono žingsnis iš esmės suderintas su ES, Britanijos ir Kanados veiksmais.

ES turi paruošusi penktąjį sankcijų paketą, tačiau jis vis dar yra „ant stalo“. Pasak prezidento Gitano Nausėdos, yra požiūris, kad galbūt sankcijas reikia griežtinti palaipsniui, palikti erdvės manevrui, jei Rusija eitų ne eskalacijos, o deeskalacijos keliu.

„Tačiau šiandien mes puikiai suprantame, kad antrasis scenarijus nėra labai tikėtinas, švelniai tariant. Todėl turime griežtinti sankcijas“, – žurnalistams Briuselyje sakė mūsų šalies vadovas.

VŽ nuomone, stebint neprognozuojamą bunkeryje užsislėpusio vaduko elgesį, išties sunku būtų įžvelgti bet kokius deeskalacijos požymius. Retorika tik agresyvėja, nors reali padėtis tiek Rusijoje, tiek jos kariuomenėje nebepalieka vietos rusų optimizmui. Nuosekli ir pati griežčiausia Vakarų pozicija Rusijos atžvilgiu gali nuleisti dar daugiau kraujo agresyviam Kremliaus režimui – ekonomikos agonija galėtų paskatinti ir paties putinizmo galą. Erdvės spaudimui dar yra – pavyzdžiui, ne visi bankai įtraukti į SWIFT sankcijas. Liko dar bene jautriausia Rusijos, kaip žaliavų eksportuotojos, vieta – nafta ir dujos. Apie 20 milijardų Eur nuo karo pradžios ES valstybės pervedė Rusijai būtent už energetinius išteklius. Kiekvieną tą milijardą šiuo metu šalis agresorė panaudoja didesniam tankų ir raketų įsigijimui. Tikėkimės, nebeilgai.    

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
08:45
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 2

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 6

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku