Priešas slypi detalėse
Vyriausybė siūlo pratęsiant nepaprastąją padėtį drausti visų Rusijos ir Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijas, taip pat numatyti galimybę riboti dezinformaciją bei karo propagandą skelbiančių lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, šalyje drausti prokremliškus renginius.
Policijos departamentas dar kovo 2 dieną pranešė, kad įvedus nepaprastąją padėtį ir susiklosčius įtemptai situacijai visuomenėje, bus blokuojami portalai, platinantys karo propagandą ar dezinformaciją.
„Dabartinė situacija Rytų Europoje sudaro itin palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijų nurodymu vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą ir kelia grėsmę visuomenės rimčiai bei viešajai tvarkai“, – rašoma pranešime.
Tačiau dalis ekspertų, kaip rašo BNS, tikina, kad siūlymai nepaprastosios padėties metu drausti prorusišką propagandą yra populistiniai ir rodo valdžios nepasitikėjimą savo šalies piliečiais.
Štai politologas Kęstutis Girnius sako, kad drausdama Rusijos propagandą valdžia parodo nepasitikėjimą savo piliečių kritiniu mąstymu, taip pat kyla grėsmė, kad ilgainiui sprendimai riboti prieigą prie informacijos taps įprasta praktika.
O Mantas Martišius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, aiškina: „Situacija yra tokia, kad visi šie puslapiai ir Kremliaus kanalai jau ilgą laiką nebuvo labai žiūrimi, jų poveikis buvo labai minimalus. Antras dalykas, Lietuvos radijo ir televizijos komisija jau uždarė aštuonis rusiškus kanalus, patys kabelinių televizijų transliuotojai atsisakė bendradarbiauti (su rusais), dabar Vyriausybės sprendimas toks „mes pataikom į bendrą toną, žinom, ko (žmonės) nori“.
Anot jo, Vyriausybės sprendimas šiuo atveju yra „šiek tiek populistiškas, jau gerokai pavėluotas“.
„Jei tai būtų buvę pačioje pradžioje, kai dar niekas nieko nebuvo pradėję, sakyčiau, kad Vyriausybė ėmėsi iniciatyvos. Dabar tai yra parodyt, kad mes bendrame chore ir irgi už tai“, – teigė docentas.
Galima sutikti, kad visa tai reikėjo daryti kur kas anksčiau, ko gero - net griežčiau, tačiau keistoka, kai šį Vyriausybės žingsnį komunikacijos specialistas vadina „populistiniu“. Kas jau kas, o politologai ir komunikacijos specialistai turėtų puikiai žinoti, kas yra „minkštoji galia“.
„Soft Power“ („minkštoji galia“) - terminas, kurį įvedė Josephas Nye. Jis tai aiškina kaip galios formą, galinčią pritraukti ir pasirinkti, o ne priversti, naudoti jėgą ar suteikti mokėjimą kaip įtikinėjimo priemonę. Paprasčiau tariant, „minkštoji galia“ yra valstybės sugebėjimas netiesiogiai įtikinti kitus trokšti savo tikslų ir vizijos.
Niekam ne paslaptis, kad savo viziją (nelabai maskuojant ir tikslus) mums jau kelis dešimtmečius mėgina „prakišti“ Rusija. Tam pasitelkiama visaapimanti propaganda, visos ideologinės priemonės, kurias puikiausiai išmano ir ištobulino KGB mašina, be kita ko, priperėjusi ir įvairiausių „trolių fabrikų“. Iš Kremliui lojalių (o Rusijoje kitokių seniai nebėra) televizijų ekranų nutaisę grėsmingus veidus srutas ant Vakarų lieja įvairaus plauko solovjovai, kiseliovai, skabejevos ir kita panaši šutvė.
Sakote reikia „pasitikėti savo piliečių kritiniu mąstymu“? Reikėtų. Tačiau apie kokį „kritišką mąstymą“ galime kalbėti, kai dabar, Ukrainai srūvant krauju, atsiranda Lietuvoje tokių „piliečių“, kurie atkakliai kartoja, kad jokio karo Ukrainoje nėra. Šiomis dienomis tokiais pasakojimais dalijasi pašiurpę draugai, kolegos, bičiuliai, kurie tokias „teorijas“ girdi net iš savo giminaičių - čia pat, Lietuvoje.
Sakote „populistiškas“, „pavėluotas“? Tai gal geriau nieko nedarom, toliau leidžiam „kritiško mąstymo“ neužsiugdžiusiems piliečiams nardyti „zombių universitetų“ minčių platybėse? Kol iš įvairių pakampių pasigirs kvietimai Kremliaus cariukui?
Dar prieš prasidedant Rusijos agresijai, į Ukrainą dalis lietuviškos medijos siuntė signalus koncertų organizatoriams, perspėdami apie čia planuojamus abejotinos proputiniškos reputacijos atlikėjų koncertus. Tokių Kremliaus vaduko imperinės politikos šlovintojų būta ir anksčiau, tiesa, jų „derlius“ nebuvo toks gausus.
Tačiau šiemet, kaip tyčia (?!), jie pasipylė tarsi drumzlino vandens srovė iš sugedusio čiaupo. Vienos „žvaigždės“ yra koncertavusios Kryme, šlovino jo aneksiją, kitos trypia ir dainuoja koncertuose, apsikaišiusios sovietine atributika, apsirėdžiusios sukarinta uniforma ar pionieriais – viskas apie Sovietų Sąjungą. Su nostalgija.
Negana to, jau tapo „tradicija“, kad tokiems „kultūriniams“ vojažams tokie propagandistai pasirenka Lietuvai brangių ir svarbių valstybinių švenčių datas. Klausimas tik, ar jie patys pasirenka, ar organizatoriai pasistengia?
Apie tai rašė ir VŽ. Organizatoriai tikino, „politika yra politika, biznis yra biznis“. O ką Užsienio reikalų ar Kultūros ministerijos? Tik bedė pirštus į organizatorius – esą privatiems nenurodysi.
Tai gal pakoncertuoti pasikvieskime ir kokį S. Lavrovą, Rusijos pseudodiplomatą, kuris ketvirtadienį po derybų su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ciniškai pareiškė: „Kitų šalių pulti neplanuojame. Mes ir Ukrainos nepuolėme. Ukrainoje tiesiog buvo... paaiškinčiau taip: susiklostė situacija, sukėlusi tiesioginę grėsmę Rusijos Federacijos saugumui.“
Prastas žemiausio lygio farso veikėjas nuo scenos rusiškos „kultūros“ mylėtojams gal dar pasuoktų politinių pasakėlių, kuriomis jau seniai užliūliuoti jo paties šalies zombiai.
Kai biznis yra biznis, kai nėra kritinio mąstymo, kai trumparegiškai žvelgiama į išorės grėsmes, gali atsitikti siaubingi dalykai. Karas irgi kai kam yra biznis, tai matome ir dabar, kai apsukrūs Putino klano vanagai pelnosi iš karinės pramonės apsukų.
Todėl kai kurių ekspertų pagraudenimai dėl uždraustos rusiškos propagandos mažų mažiausiai atrodo keistai.
VŽ nuomone, ne visi dar yra visiškai atsparūs Rusijos minkštųjų galių bei pinigų kerams, naiviai manant, kad „vienas kartas“ didelės žalos nedaro. Kažkas patryps „kazačioką“, kažkas parėkaus „pergalės“ dainuškų, kažkas susižers kelias dešimtis sidabrinių...
Bet kažkodėl vėliau labai piktinamės, iš kur Lietuvoje per svarbiausias ir brangiausias valstybės šventes atsiranda baubiančių ir švilpiančių veikėjų, kurie tik ir ieško progos pademonstruoti savo penktosios kolonos lygio ideologiją.
REKOMENDUOJAME
