Žaidimai Kremliaus kliedesių fone

Publikuota: 2022-03-08
AFP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
AFP / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Derybos visada yra geriau nei kulkų švilpesys ar raketų smūgiai, tačiau atrodo, kad derybininkai iš Rusijos pusės susitikimus su Ukrainos atstovais pasitelkia tik tam, kad eilinį kartą išdėstytų savo nekintančius reikalavimus, kurie atvertų kelią visiškam Ukrainos ir tautos sunaikinimui. Agresoriai tuo tarpu stengiasi atsilupti kuo didesnį užpultos šalies gabalą ar užimti svarbų miestą, idant galėtų per ateities derybas „svariau“ mosuoti savo ultimatumais.

Rusija reikalauja, kad Ukraina „nutrauktų karinius veiksmus“, pakeistų savo šalies Konstituciją taip, kad būtų garantuotas neutralumas, Krymą pripažintų Rusijos teritorija, o separatistines Donecko ir Luhansko „respublikas“ pripažintų nepriklausomomis - tą pačią Rusijos dainelę agentūrai „Reuters“ suokė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ir to dar negana.  Ukrainą niokojantys agresoriai jau turi numatę ir šios šalies premjerą – į šį postą norima įsodinti Jurijų Boiko, prorusiškos opozicinės partijos atstovą. Apie tai „Twitter“ rašo žurnalistas Christo Grozevas, remdamasis derybininkams „artimais šaltiniais“.

Nežinia, ko tikisi Kremlius, kartodamas savo šantažą tarsi užsikirtusi ir gerokai nusidėvėjusi plokštelė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Įžūlumo viršūne galima pavadinti dar vieną Rusijos pranešimą – ji esanti pasirengusi kuriam laikui sustabdyti karinius veiksmus, jei Kyjivas sutiks su užpuolikų sąlygomis.

„Kuriam laikui“ reiškia ne ką kitą, o visišką Ukrainos okupaciją: nusiginkluojate, nestojate į NATO ir mes jus paimame plikomis (ir iki pečių kruvinomis) rankomis. Matyt, Kremliaus vaduko galvoje išties senokai kralikai pjaunasi, jei pats bent kiek tiki, kad Ukraina sutiks su tomis sąlygomis.

Kaip ir su tuo, kad per vadinamuosius humanitarinius koridorius ukrainiečiai keliaus į Rusiją ar Baltarusiją – pas „didžiuosius humanistus“. Pas - žudikus. Rusų ketinimai kyšo it yla iš maišo: „evakuojamus“ žmones galima būtų paimti įkaitais arba prisidengti jais kaip gyvu skydu. Antrasis variantas, ko gero, labiausiai tikėtinas, nes rusai seniai taip įpratę elgtis. Dar 2014 m., kai Rusija vykdė invaziją į Donecko ir Luhansko sritis, jau tuomet plėšrūno iltis šiepęs Putinas ciniškai dėstė: rusų kariai prieš save ten išrikiuos vietines moteris bei vaikus ir tegul Ukrainos kariai pamėgina šaudyti. 

Matyt naujųjų fašistų cinizmo apkaboje dar ne visi šoviniai iššaudyti – kaip kitaip galima paaiškinti pasiūlymą evakuotis civiliams gyventojams iš Mariupolio keliu, kuris...užminuotas.  

„Tai – moralinis ir politinis cinizmas“, - agresorių „žaidimus“ su humanitariniais koridoriais apibūdino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, vis dar mėginantis tęsti pokalbius su Putinu. Argi dar ne visus jo kliedesius išklausė?

Giliausio bunkerio dugne tūnantis cariukas savo melo čiuptuvais vakar mėgino apraizgyti ir Charlesą Michelį, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininką, porindamas šiam neva „Rusija daro viską“, kad išgelbėtų taikių Ukrainos gyventojų gyvybę. Ir kad jau visiškai pribaigtų žado netekusį europietį, pridūrė: prispauskite Kyjivą, kad šis „gerbtų humanitarinę teisę“.

Pralenkti rusišką „kolegą“ šioje absurdo dramoje galėtų nebent ūsuotasis tarakonas, pareiškęs, kad „Ukraina pati bombarduoja savo miestus“.

Laimei, kad adekvatus ir civilizuotas pasaulis vis dar sugeba atskirti pelus nuo grūdų. Panašu, kad ir  beprotiškas fantazijas - nuo realaus, sveiko proto pasaulio. Tačiau kai kurių šalių blaškymasis kelia nerimą šioje kasdien ukrainiečių gyvybes nusinešančioje realybėje. Štai Lenkijos vyriausybės pareigūnai vakar vėl sakė, kad šalis nesiuntė ir nesiųs naikintuvų į Ukrainą, kad padėtų šiai šaliai apsiginti nuo Rusijos.

„Neatversime savo oro uostų ir lenkų lėktuvai nekovos virš Ukrainos“, – teigė užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas radijui „Radio Zet“. Tačiau vyriausybės atstovas Piotras Muelleris pareiškė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. Anot jo, sprendimas dėl naikintuvų siuntimo rizikingas ir „labai keblus reikalas“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karštai ragina Jungtines Valstijas padėti Kyjivui gauti daugiau karinių orlaivių gynybai pastiprinti ir oro erdvės kontrolei išlaikyti. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Vašingtonas nagrinėja pasiūlymą, pagal kurį Lenkija nusiųstų Ukrainai sovietinių karo lėktuvų MIG-29, o mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

Nelabai juda ir rusiškos energetikos blokada: Europos Sąjunga, ypač Vokietija, vis dar nelinkusi atsisakyti agresoriaus dujų ir naftos, tuo pačiu finansuodama karą prieš Ukrainą.

 Dvigubą žaidimą žaidžia Serbija – vieną ranką tiesią ES pinigų link, kita meiliai glamonėja Putiną. Kitas jo gerbėjas - V. Orbanas - neleidžia tiekti ginklų Ukrainai per Vengrijos teritoriją.

JAV žurnalistas,  Thomas Friedmanas prognozuoja tris karo Ukrainoje baigties scenarijus. Kaip rašo „The New Yok Times“, pirmas – pats kiečiausias, kiti du – minkštesni, tačiau mažai tikėtini.

Pirmasis: jei Vakarai nesustabdys Putino, jis darys viską, kad nušluotų Ukrainą nuo žemės paviršiaus. Šis scenarijus, pasak karinio apžvalgininko, gali iššaukti tokius karinius nusikaltimus, kokių Europa neregėjo nuo nacistinės Vokietijos laikų.

„Šiuolaikiniam globaliam pasauliui dar niekada neteko susidurti su tokio lygio kariniais nusikaltimais kaltinamu lyderiu šalies, kurios teritorija apima 11 laiko juostų, yra viena stambiausių naftos bei  dujų tiekėjų pasaulyje ir turi didžiausią branduolinių galvučių arsenalą pasaulyje“, - rašo T. Friedmanas, kurį cituoja portalas „Unian“.

Pagal antrą scenarijų sankcijos prieš Rusiją pradės veikti ir abi pusės turės ieškoti kompromiso: siekiant, kad būtų nutraukta rusiška ugnis ir išvesti kariai, rytinio anklavo teritorijos, kurias ir dabar kontroliuoja Rusija, būtų formaliai jai perduotos. Ukraina užtai turi pažadėti niekada nestoti į NATO, o JAV ir sąjungininkai turi atšaukti visas sankcijas Rusijai.

Šis scenarijus mažai tikėtinas, nes Putinui teks pripažinti, kad jam nepavyko įgyvendinti savo vizijos reintegruoti Ukrainą į Rusiją.   

Pats mažiausiai tikėtinas trečiasis scenarijus: žmonės Rusijoje sukils ir nuvers „carą“ Putiną.

Kol modeliuojama galima karo baigtis, Ukrainoje toliau žūsta žmonės, miestai virsta griuvėsiais, artėja tikra  humanitarinė katastrofa. Neatmetama galimybė, kad pagal Kremliaus vaduko scenarijų Kyjivo ir kitų didžiųjų šalies miestų turėtų laukti Sirijos Alepo ar Čečėnijos Grozno likimas. 

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad iš rusų atkovotose teritorijose rasti paketai, kuriuose – paradinės rusiškos kariuomenės uniformos su „apdovanojimų“ blizgučiais – mat Putino šutvė ruošėsi „pergalės paradui“ pagrindine Kyjivo gatve – Chreščatiku.

VŽ nuomone, kad ir kaip didvyriškai gintųsi Ukrainos kariai ir jiems pasiaukojamai padedantys civiliai gyventojai, jėgos nėra beribės. Ukrainiečiai su vis didesne viltimi žvelgia į Vakarus, tikėdamiesi greitesnės ir rimtesnės paramos ginklais. Delsti ir dvejoti nėra kada, nes kariaujanti ir krauju plūstanti Ukraina  – vienintelis forpostas, dar galintis apsaugoti Europą nuo azijietiškos ordos palikuonių.

Popiežius Pranciškus primena: „Jokių kompromisų su velniu.“ 

Ir kas, jei ne Ukraina ir vieningi bei stiprūs Vakarai išmėš pragaran raguotąjį su visa jo šutve?

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 5

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 6

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku