Baigėsi trečiasis Ukrainos ir Rusijos derybų etapas: rezultatų, kurie ženkliai pagerintų situaciją, kol kas nėra

• Baigėsi trečiasis Ukrainos ir Rusijos derybų etapas. Rezultatų, kurie ženkliai pagerintų situaciją, kol kas nėra.
• „Vičiūnų grupė“ stabdo veiklą Rusijoje.
• Europos lyderiai nepritaria staigiam energijos importo iš Rusijos uždraudimui. Jie perspėjo, kad kol kas nėra alternatyvių tiekimo galimybių.
• Ukrainos pajėgų generalinis štabas teigia, kad Rusija kaupia pajėgas plataus masto Kyjivo puolimui.
• Ukraina stabdo kai kurių maisto produktų eksportą.
• Europos Sąjungos šalys pirmadienį sutiko pradėti ilgą Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos paraiškų dėl narystės nagrinėjimo procesą.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1340?placement=

22:50 Baigiame pildyti pirmadienio naujienų juostą. 

Antrdienio naujieną juostą galite rasti čia.

22:40 „Adidas“ nutraukia veiklą Rusijoje

Kaip rašo Unian.net, viena iš pasaulio sporto prekių gamybos lyderių „Adidas“ stabdo darbus Rusijoje.

Pranešama, kad „Adidas“ iki šios savaitės pabaigos neribotam laikui sustabdys pardavimus internetinėse ir mažmeninės prekybos parduotuvėse šioje šalyje.

„Nike“, pagrindinis šio prekės ženklo konkurentas, iš šios rinkos pasitraukė keliomis dienomis anksčiau.

22:32 Maskva: Rusijos naftos importo Vakaruose draudimas turės pasekmių

Vakarams svarstant tolesnes sankcijas Maskvai dėl tebesitęsiančios invazijos į Ukrainą, Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas pirmadienį perspėjo, kad rusiškos naftos importo draudimas turėtų pasekmių.

„Rusijos naftos draudimas nuves prie katastrofiškų pasekmių globaliai rinkai. Kainų augimas bus neprognozuojamas – daugiau nei 300 dolerių už barelį, jei ne daugiau“, – sakė A. Novakas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Jis pridūrė, kad Europai bus neįmanoma greitai pakeisti rusišką naftą.

„Tai užtruktų ilgiau nei metus ir ji būtų kur kas brangesnė Europos vartotojams“, – tvirtino vicepremjeras.

„Europos politikai turėtų atvirai įspėti savo piliečius, vartotojus, kas jų laukia, ir kad kainos degalinėse, kainos už elektrą, už šildymą šaus į viršų“, – kalbėjo jis.

22:11 Daugiau kaip 20.000 savanorių iš užsienio nori prisijungti prie specialaus legiono Ukrainoje

Ukrainos gynybos ministerija teigia sukūrusi specialų padalinį – Tarptautinį legioną – kuris jau pradėjo vykdyti kovines misijas, skirtas atremti Rusijos agresiją.

Daugiau nei 20.000 savanorių ir veteranų iš 52 šalių pareiškė norą prie jo prisijungti.

21:54 Ukrainos prezidentas antradienį kreipsis į JK Bendruomenių Rūmus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį 17 val. sakys „istorinį“ kreipimąsi į JK parlamentarus.

„Kiekvienas parlamentaras nori tiesiogiai išgirsti prezidentą, kuris su mumis kalbės gyvai iš Ukrainos, todėl Rūmams tai yra svarbi galimybė“, – kalbėjo Bendruomenių Rūmų pirmininkas Lindsay Hoyle.

21:43 Planuojama dar labiau didinti karo Ukrainoje kainą Rusijai

Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai pirmadienį pažadėjo dar labiau bausti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą, po nuotolinio šalių vadovų pokalbio pranešė Baltieji rūmai.

Joe Bidenas, Emmanuelis Macronas, Olafas Scholzas ir Borisas Johnsonas patvirtino savo pasiryžimą toliau didinti neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą kainą Rusijai, teigiama pranešime.

21:37 Prezidentas siūlo kitąmet didinti gynybos biudžetą iki 3% BVP

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitąmet didinti gynybos biudžetą iki mažiausiai 3% bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šalies vadovas sako matantis besiformuojančią politinę valią palaikyti šitiek augsiančius asignavimus krašto apsaugai.

Vyriausybė pavasarį siūlys Seimui dar 2022 metais padidinti gynybos finansavimą nuo kiek daugiau nei 2% iki 2,5% BVP, tam reikia krašto apsaugai skirti apie 250 mln. Eur.

Plačiau skaitykite ČIA.

21:14 Izraelis priima mokėjimus iš Rusijos per „Mir“ sistemą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį socialinio tinklo „Twitter“ žinutėje pasipiktino, kad Izraelis priima mokėjimus iš Rusijos per „Mir“ sistemą.

„Kol pasaulis taiko sankcijas Rusijai už barbariškus žiaurumus Ukrainoje, kai kurie nori užsidirbti pinigų, permirkusių ukrainiečių krauju“, – pareiškė jis.

20:51 Nepritariama staigiam energijos importo iš Rusijos uždraudimui

Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų lyderiai pirmadienį perspėjo įvedant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą staiga neuždrausti energijos importo iš Rusijos ir sakė, kad kol kas nėra alternatyvių tiekimo galimybių.

Toks pareiškimas pasirodė Jungtinėms Valstijoms paskelbus, kad jos „aktyviai diskutuoja“ su Europos šalimis apie naftos importo iš Rusijos nutraukimą kaip tolesnę ekonominę sankciją dėl Maskvos agresijos.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

20:45 JAV gynybos sekretorius įsakė Europoje dislokuoti dar 500 karių

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas įsakė dislokuoti papildomus karius ir JAV karinius išteklius įvairiose Europos vietose, siekiant toliau remti NATO sąjungininkus, pranešė CNN.

Papildomai bus dislokuota 500 karių. Šiuo metu Europoje yra apie 100.000 JAV kariškių pagal rotacijos arba nuolatinius įsakymus.

20:27 Rygoje susitiko JAV ir Izraelio diplomatijos vadovai

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pirmadienį Rygoje susitiko aptarti Rusijos invazijos į Ukrainą ir galimybės sudaryti naują susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos apribojimo.

Y. Lapidas atskrido į Latvijos sostinę susitikti su JAV diplomatijos vadovu praėjus dviem dienoms po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas lankėsi Maskvoje ir surengė trijų valandų trukmės susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikėdamasis rasti būdą nutraukti kraujo liejimą Ukrainoje.

„Būdas sustabdyti karą – derybos“, – viename Rygos viešbutyje surengto susitikimo pradžioje sakė Y. Lapidas.

„Izraelis kalbasi su abiem pusėmis, tiek su Rusija, tiek su Ukraina, ir mes dirbame visapusiškai koordinuodami veiksmus su savo didžiausia sąjungininke JAV ir savo partneriais Europoje“, – pridūrė jis.

20:13 Baigėsi trečiasis Ukrainos ir Rusijos derybų etapas

Rezultatų, kurie ženkliai pagerintų situaciją, kol kas nėra, rašo tsn.ua.

Vis dėl to, teigiama, kad yra sutarti „nedideli teigiami poslinkiai“ gerinant humanitarinių koridorių logistiką.

Prezidentūros vadovo patarėjas Michailas Podoljakas „Twitter“ žinutėje dalijasi, kad dėl kitų klausimų konsultacijos bus tęsiamos ir rezultato bus sulaukta.

20:02 Per artilerijos smūgį į kepyklą žuvo mažiausiai 13 žmonių

Mažiausiai 13 žmonių žuvo pirmadienį artilerijai smūgiavus į kepyklą Makarive, maždaug už 50 km į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Oficialioje ministerijos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ nurodoma, kad, pirminiais duomenimis, kepyklos teritorijoje apšaudymo metu buvo maždaug 30 žmonių.

19:55 JAV gynybos pareigūnas: beveik 100% Rusijos pajėgų dabar yra Ukrainoje

Rusija į Ukrainą perkėlė beveik 100% pajėgų, kurios buvo sutelktos Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje, rašo „The Guardian“.

Be to, pasak neįvardinto JAV gynybos pareigūno, Rusija nuo karo pradžios paleido daugiau nei 625 raketas į Ukrainos teritoriją.

19:35 Mykolajive tęsiasi intensyvios kovos

Mykolajivo pietuose ir toliau matomi intensyvūs sprogimai po karinių smūgių. Kaip rašo CNN, taikomasi į gyvenamuosius rajonus.

Pastarosiomis dienomis daugiausiai tai buvo pastebima aplink karinę bazę pietrytinėje miesto dalyje, kur vyko Ukrainos ir Rusijos susirėmimai.

19:18 Vokietija ir Vengrija nepritaria sankcijoms Rusijos energetikai

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Europa negali užtikrinti energijos tiekimo be importo iš Rusijos.

Tai buvo sąmoningai neįtraukta į ankstesnius sankcijų etapus, pirmadienį išplatintame pranešime spaudai sakė O. Scholzas, pridūręs, kad Rusijos energija yra „esminės svarbos“ bendram kasdieniam jos piliečių gyvenimui.

Tuo tarpu Vengrijos finansų ministras Mihaly Varga pareiškė, kad jo vyriausybė nepalaikys jokių sankcijų Rusijos energetikai.

Pirmadienį feisbuke paskelbtame vaizdo įraše jis kalbėjo apie didelę žalą, kurią Rusijai taikomos sankcijos padarė Vengrijos ekonomikai.

„Tie, kurie prašo išplėsti sankcijas, nori, kad Vengrijos žmonės sumokėtų karo kainą“, – pasakė jis.

18:51 „Vičiūnų grupė“ stabdo veiklą Rusijoje

Pirmadienio vakarą Šarūnas Matijošaitis, „Vičiūnų grupės“ generalinis direktorius, informavo, kad stabdoma veikla Rusijoje. 

„Praėjusią savaitę „Vičiūnų grupės“ vadovai pritarė planams koncentruoti verslą bei gamybą Europoje ir stabdyti veiklą Rusijoje. Nuo pat pirmos dienos ėmėmės reikiamų veiksmų dėl mūsų įmonių veiklos Rusijoje sustabdymo“, – pranešime teigė Š. Matijošaitis.

Plačiau skaitykite ČIA.

18:38 ES nagrinės Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos paraiškas dėl narystės

Europos Sąjungos šalys pirmadienį sutiko pradėti ilgą Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos paraiškų dėl narystės nagrinėjimo procesą.

27 narių bloko sutikimas pradėti nagrinėti paraiškas yra pirmas sudėtingo proceso žingsnis. Šis procesas, kurio metu turi būti nuspręsta, ar leisti įstoti į ES naujoms narėms, gali užtrukti ne vienus metus.

18:31 Į Europą gali pabėgti 5 mln. ukrainiečių

Į Europą gali atvykti 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, jei Rusijos puolimas jų šalyje tęsis, pirmadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Jei tęsis miestų bombardavimas nesirenkant taikinių, galime tikėtis penkių milijonų pabėgėlių“, – sakė J. Borrellis po ES užsienio reikalų ministrų neformalaus pasitarimo prie Viduržemio jūros esančiame Monpeljė mieste.

Iš Ukrainos, turinčios beveik 44 mln. gyventojų, nuo karo pradžios jau pasitraukė per 1,7 mln. žmonių, rodo pirmadienį Jungtinių Tautų paskelbti skaičiai.

Daugiau kaip pusė šių ukrainiečių pasitraukė į Lenkiją. Kiti kirto sieną į Vengriją, Slovakiją, Moldovą ir Rumuniją.

18:24 Lenkija planuoja palengvinti Ukrainos pabėgėlių buvimą šalyje

Lenkijos vyriausybė pirmadienį pasiūlė įstatymą, turintį palengvinti Ukrainos pabėgėlių buvimą šalyje, jau priėmusioje daugiau nei milijoną nuo karo bėgančių žmonių.

Įstatymo projektas, kurį dar turi patvirtinti parlamentas, leistų Ukrainos piliečiams likti Lenkijoje pusantrų metų, o vėliau šis leidimas galėtų būti pratęstas tokiam pačiam laikotarpiui.

Ukrainiečiai taip pat turėtų leidimą dirbti, naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis.

Be to, Lenkijos vyriausybė siūlo skirti finansinę paramą pabėgėliams, juos priimančioms šeimoms bei ukrainiečius priimančioms savivaldybėms.

Siekiama, kad į „Lenkiją atvykstantys žmonės turėtų į normalų panašų gyvenimą“, žurnalistams sakė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

18:15 JK suteiks papildomą 230 mln. USD paramą Ukrainai

JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas paskelbė apie papildomą 230 mln. USD pagalbą Ukrainai, praneša CNN.

Jungtinė Karalystė, Kanada ir Nyderlandai susivienija prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, pridūrė B. Johnsonas.

„Mūsų naujoji tarptautinė Ukrainos paramos grupė koordinuos tarptautinės bendruomenės pastangas teikti ilgalaikę pagalbą dabar ir ateityje, o mes skatinsime daugiau šalių prisijungti prie mūsų“, – pirmadienį sakė B. Johnsonas.

18:05 G. Nausėda ragina Vakarus dėl Ukrainos daryti dar daugiau

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pranešė telefonu kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paragino Vakarus „padaryti dar daugiau“ dėl Rusijos invaziją patiriančios šalies.

„Kalbėjome apie Vakarų pagalbą. Taip, nemažai jau padaryta, bet privalome padaryti dar daugiau: ginkluotė, humanitarinė pagalba, dar griežtesnės sankcijos Rusijai. Spartesnė Ukrainos integracija į ES“, – feisbuke rašė G. Nausėda.

Prezidentas tvirtino, kad V. Zelenskis jį užtikrino, jog „yra pasiryžęs laikytis iki pergalės“.

17:58 JK nebeteiks konsulinių konsultacijų Ukrainoje

JK nebegali teikti asmeninės konsulinės pagalbos britams Ukrainoje, rašo CNN.

JK piliečiams, kuriems reikia konsulinės pagalbos, dabar nurodoma skambinti visą parą veikiančiu pagalbos telefonu arba pasinaudoti visomis konsulinėmis paslaugomis Ukrainos kaimyninėse šalyse.

17:51 JK teisinasi dėl pabėgėlių iš Ukrainos politikos

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmadienį teisino savo vyriausybės pabėgėlių priėmimo politiką, sulaukus kritikos, kad kol kas pagal šią savo schemą išdavė tik maždaug 50 vizų.

Su savo Kanados ir Nyderlandų kolegomis – Justinu Trudeau ir Marku Rutte – pirmadienį susitikęs B. Johnsonas sakė, kad „JK bus tokia dosni, kokie mes galime būti“.

Tačiau jis pridūrė, kad „paprasčiausiai iš karto neatsisakys (saugumo) kontrolės“.

„Jau turime du labai, labai dosnius kelius – šeimų susijungimo kelią, kuris neturi apribojimų ir per kurį į šią šalį galėtų atvykti šimtai tūkstančių žmonių, ir humanitarinį kelią“, – kalbėjo premjeras.

Vyriausybė pranešė, kad iki sekmadienio pagal šią schemą vizos buvo išduotos maždaug 50 ukrainiečių, turinčių artimųjų JK, nors per 48 valandas nuo jos taikymo pradžios prašymus pateikė 5.535 žmonės.

17:46 Ekspertai kritikuoja idėją kriminalizuoti karo propagandą

Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Seimo vicepirmininkui Jurgiui Razmai siūlant kriminalizuoti karo propagandą, žiniasklaidos ekspertai sako, kad tokia idėja gali būti sunkiai įgyvendinama praktikoje, ir siūlo už tai taikyti administracinę atsakomybę.

J. Razma pirmadienį registravo Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę tiems, „kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus“.

Už tokį pažeidimą grėstų nuo baudos iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.

„Priėmus įstatymą svarbu, kad lūkesčiai būtų patenkinti. Baudžiamasis kodeksas galioja tik šalies teritorijoje. Nubausti fizinius ar juridinius asmenis būtų sudėtinga. Praktikoje greičiausiai sunkiai įsivaizduojama, kad Rusija, Kinija ar Šiaurės Korėja, kurios šiais laikais kelia karus, išduotų savo propagandistus“, – sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. 

17:42 TATENA skatina Rusiją ir Ukrainą sutarti dėl branduolinio saugumo

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas pirmadienį išreiškė viltį, kad Maskva ir Kyjivas artimiausiomis valandomis sutiks su jo pasiūlymu aptarti branduolinį saugumą, Rusijai Ukrainoje užėmus didžiausią Europos atominę elektrinę.

Šis mūšis sukėlė „beprecedentį branduolinės avarijos pavojų“ ir tai jokiomis aplinkybėmis neturėtų pasikartoti, sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

17:35 „PwC“ ir KPMG pašalina iš savo tinklų padalinius Rusijoje bei Baltarusijoje

„Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą priėmėme sprendimą, kad tokiomis aplinkybėmis neturi likti „PwC“ narių Rusijoje, todėl „PwC“ Rusija palieka įmonių tinklą“, – pranešė „PwC“ pasaulinis tinklas.

„PwC“ Lietuva VŽ papildė, kad ši nuostata bus pritaikyta ir „PwC“ Baltarusijai.

Panašų sprendimą priėmė ir kita „didžiojo ketverto“ narė KPMG.

„Manome, kad kartu su kitomis globaliomis kompanijomis turime reaguoti į besitęsianti karinį Rusijos puolimą Ukrainoje. Dėl to mūsų Rusijos ir Baltarusijos įmonės paliks KPMG tinklą“, – rašoma KPMG pranešime. 

EY praneša, kad visame pasaulyje atsisako aptarnauti Rusijos „valstybinius klientus, valstybės įmonės arba įmones bei fizinius asmenis, kuriems pritaikytos sankcijos“, informuoja „Kommersant“. 

EY taip pat nurodė, kad pradeda savo padalinio Rusijoje restruktūrizavimą, kad jį būti galima atskirti nuo pasaulinio EY tinklo.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Interfax“ nurodo, kad „PwC“ padalinys Rusijoje dirbs kaip savarankiška, globaliam tinklui nepriklausanti bendrovė.

17:27 Kanada skelbia papildomas sankcijas Rusijai

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį paskelbė naujas sankcijas 10 asmenų, kurie, jo teigimu, prisidėjo prie nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Jos apima buvusius ir esamus aukšto rango vyriausybės pareigūnus, oligarchus ir Rusijos vadovybės rėmėjus“, – sakė jis Londone surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Jungtinės Karalystės Borisu Johnsonu ir Nyderlandų premjeru Marku Rutte.

17:23 Baltarusijoje prasidėjo naujas derybų ratas

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje prasidėjo Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybos dėl karo Ukrainoje.

Platformoje „Telegram“ BelTA paskelbė Rusijos ir Ukrainos atstovų nuotrauką su prierašu, kad į derybų darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl „humanitarinių koridorių civiliams Ukrainos gyventojams evakuoti“.

17:19 „Hesburger“ traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų

Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“, turintis restoranų ir Ukrainoje, nuo praėjusios savaitės didžiausią dėmesį skiria pagalbai maistu Ukrainos žmonėms. Taip pat bendrovė priėmė sprendimą pasitraukti iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų.

„Hesburger“ Ukrainoje turi septynis restoranus, visi jie yra Kijeve. Juose dirba apie 100 darbuotojų.

Nuo vasario 28 d. „Hesburger“ iš savo šiuo metu neveikiančių restoranų Kijeve nemokamai dalina maistą miesto gyventojams.

16:55 Premjerė: Baltijos šalys galėtų rasti suderintų sprendimų dėl rusiškų dujų

Lietuvos užsienio reikalų ministrui raginant Europą atsisakyti Rusijos naftos ir dujų, o energetikos ministrui aiškinant, kad Lietuva to kol kas negali padaryti saugodama kitų Baltijos šalių šalių energetinį saugumą, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad šalys galėtų rasti suderintų sprendimų.  

„Lietuvos poreikius galima pilnai aprūpinti per terminalą (Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą – BNS). Bet tik Lietuvos poreikius. Jeigu mes matome plačiau negu tik Lietuvos poreikius, tuomet reikia rasti suderintų sprendimų ir tikrai nemanau, kad jie yra neatrandami“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo frakcijų lyderiais vykusioje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė. 

Premjerė praėjusią savaitę teigė, jog Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos „Gazprom“ tiekiamų dujų, tačiau, pasak jos, jų  pirkimas vyksta dėl „tam tikrų techninių dalykų“. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys irgi kartojo, kad  Lietuva jau dabar galėtų atsisakyti dujotiekiu iš Rusijos tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui.   

Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę paragino Europą išdrįsti atsisakyti energetinių resursų importo iš Rusijos.

Plačiau skaitykite ČIA.

16:48 Lenkijos zlotas ir Vengrijos forintas – rekordinėse pigumose

Lenkijos ir Vengrijos valiutos pirmadienį pasiekė rekordines pigumas euro atžvilgiu, už sienos vykstančiam karui keliant grėsmę kaimyninių šalių ekonomikoms.

Pirmadienį Lenkijos zlotas euro atžvilgiu atpigo iki 4,9694 PLN už eurą, ir taip pranoko ligšiolinę rekordą, pasiektą 2004 m. Lenkijos valiuta yra pigiausia istorijoje.

Pigiausias istorijoje pirmadienį euro atžvilgiu tapo ir Vengrijos forintas.

Išsamiau apie tai galima skaityti čia.

16:46 EK viceprezidentas: ES planuoja uždrausti Rusijos importą, panašiai kaip Baltarusijos

Rusijos atžvilgiu planuojama įvesti importo draudimus, panašius į tuos, kurie jau taikomi prekyboje su Baltarusija, pareiškė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis. 

„Eksporto kontrolė jau taikoma tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos atžvilgiu. Embargas paskelbtas kelių kategorijų produkcijos importui iš Baltarusijos. Planuojama tokius apribojimus taikyti ir Rusijai“, – sakė V. Dombrovskis, nepatikslindamas, kokioms Rusijos prekėms embargas galėtų būti įvestas. 

Pasak jo, Didžiojo septyneto (G-7) šalys svarsto galimybę panaikinti Rusijai suteiktą didžiausio palankumo prekyboje statusą. 

„Tai leistų taikyti papildomus muitų tarifus iš Rusijos ir Baltarusijos importuojamoms prekėms. Kanada tokį žingsnį jau žengė, o G-7 ir kitais lygmenimis dirbama, kad ši priemonė būtų pradėta įgyvendinti plačiau. Tai gali būti kelių artimiausių dienų klausimas“, – sakė V. Dombrovskis.

EK viceprezidentas pabrėžė, kad taip pat svarstomos tolesnės sankcijos Rusijos finansų ir energetikos sektoriams. 

BNS žurnalisto paklaustas apie pasirengimą sankcijoms Rusijos energetikos sektoriui, atsižvelgiant į Europos priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, V. Dombrovskis sakė, kad „diskusijos šiuo klausimu tęsiasi ir joks variantas nėra atmestas“. 

16:39 Užsienio kapitalo įmonės Rusijoje turės gauti leidimą skolintis rubliais ar investuoti į NT

Rusijos Finansų ministerija paskelbė įsteigianti pakomitetį, kuris išduos leidimus vietos įmonių sandoriams su užsienio bendrovėmis, o taip pat valiutos keitimo operacijoms.

Finansų ministerijos pranešime, kurį cituoja vedomosti.ru, pabrėžiama, kad pakomitečiui suteikti įgaliojimai išduoti leidimus užsienio valiutos sandoriams ir sandoriams su užsieniečiais „siekiant užtikrinti finansinį stabilumą ir operatyvią paramą verslui“.

Plačiau apie tai rašoma čia.

16:23 I. Šimonytė: Visos Seimo frakcijos palaiko siūlymą didinti gynybos biudžetą

Visos Seimo frakcijos palaiko siūlymą didinti gynybos biudžetą dar šiais metais, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji tai sakė po pirmadienį Vyriausybėje vykusio susitikimo su frakcijų seniūnais.

„Noriu pasidžiaugti ir pasididžiuoti, jog Lietuvos Seime nėra jokios kitos nuomonės nei, kad išties reikia didinti krašto apsaugos finansavimą jau šiais metais. Ir nebuvo diskusijų dėl masto“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Visos frakcijos (...) išreiškė palaikymą biudžeto pakeitimams“, – teigė ji.

Premjerės teigimu, patvirtinti naują biudžetą bus siekiama skubos tvarka.

Reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą, Vyriausybė pavasario sesijoje teiks Seimui siūlymą tikslinti biudžetą, skiriant daugiau lėšų gynybai.

Papildomas 250 mln. Eur finansavimas asignavimus krašto apsaugai padidins iki daugiau nei 2,5% bendrojo vidaus produkto.

16:14 J. Bidenas rengiasi pokalbiui su Prancūzijos, Vokietijos, JK lyderiais

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį turi surengti vaizdo konferenciją su Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais, kad aptartų „naujausius įvykius, susijusius su Rusija ir Ukraina“, pranešė Baltieji rūmai.

Pokalbis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir JK ministru pirmininku Borisu Johnsonu prasidės 10 val. 30 min. Vašingtono (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Konferencija rengiama tęsiantis karštligiškoms diplomatinėms pastangoms sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą ir po dar vieno apšaudymo naktį, sukėlusio daugiau nuogąstavimų dėl civilių aukų.

16:10 O. Scholzas: Rusijos energijos importas iš esmės svarbus kasdieniam europiečių gyvenimui

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, Vakarams taikant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad tai gali kelti pavojų Europos energetiniam saugumui.

„Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakoma O. Scholzo pranešime.

„Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei. Tai yra iš esmės svarbu viešųjų paslaugų teikimui ir kasdieniam mūsų piliečių gyvenimui“, – nurodoma jame.

16:07 Iš Rusijos interneto bendrovės VK traukiasi 5 valdybos nariai

Rusijai ir toliau tęsiant invaziją į Ukrainą, vieną didžiausių Rusijos interneto įmonių „VK Company Limited“ palieka penki valdybos nariai ir vykdomasis vadovas.

Iš įmonės valdybos kovo 4 d. pasitraukė Jaco Van Der Merwe, Charlesas Searle ir Markas Remonas Sorouras, kovo 7 d. – Janas Bune ir Sangas Hun Kimas, užėmę nepriklausomų direktorių pozicija, skelbiama VK pranešime.

Be to, bendrovės vykdančiojo vadovo ir finansų direktoriaus pareigas paliko Matthew Hammondas.

Narių pasitraukimo priežastys oficialiame pranešime neįvardinamos.

VK Rusijoje valdo tris didžiausius socialinius tinklus – „Vkonakte“, „Odnoklasniki“ ir „Moi Mir“. Iki 2021 m. spalio įmonė veikė „Mail.ru Group“ vardu.

Plačiau apie tai rašoma čia.

16:01 Vilniuje atidarytas humanitarinės pagalbos ukrainiečiams punktas

Vilniuje, patalpose prie savivaldybės pastato Europos aikštėje, pirmadienį atidarytas humanitarinės pagalbos ukrainiečiams surinkimo punktas.

Kaip pranešė savivaldybė, šiuo metu renkami medicinos reikmenys ir pirmosios pagalbos rinkiniai.

Anksčiau šiose patalpose veikusios projektavimo įmonės „Projektavimo sprendimai” vadovas Karolis Sankauskas kreipėsi dėl galimybių čia įkurti paramos logistinį centrą.

Paramos rinkimo punkte laukiama bet kokia humanitarinė pagalba, ypač reikalinga medicininė pagalba vaistais, dezinfekcinėmis priemonėmis (vandenilio peroksidas), įvairia tvarsliava (pleistrai, bintai, spaudžiamieji tvarsčiai), chirurginiais įrankiais ir pirmosios pagalbos rinkiniais.

15:57 Raudonasis Kryžius:  tai greičiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų

Raudonasis Kryžius pirmadienį pasmerkė augančią humanitarinę krizę Ukrainoje ir įspėjo dėl didžiulio perkeltų asmenų skaičiaus bei jų poreikių Rusijos užpultoje šalyje ir kaimyninėse valstybėse.

„Konfliktas Ukrainoje virsta viena didžiausių humanitarinių krizių Europoje daugeliui ateinančių metų“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos vadovas Francesco Rocca.

„(Gyventojų – VŽ) perkėlimas ir poreikiai yra didžiuliai ir tikriausiai didės tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų“, – sakė jis.

Per 12 Rusijos pradėto karo Ukrainoje dienų žuvo šimtai ir buvo sužeista dar tūkstančiai civilių.

Nesibaigiantis žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, srautas plūsta į kaimynines šalis. Kaip nurodo Jungtinės Tautos, tai greičiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

JT pabėgėlių agentūra pirmadienį paskelbė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių. 60% jų pasitraukė į Lenkiją.

Kalbėdamas per platformą „Zoom“, F. Rocca atkreipė dėmesį, kad milijonams Ukrainoje dar esančių žmonių šiuo metu „žūtbūt reikia saugaus geriamojo vandens ir maisto“.

„Keliai neišvažiuojami, elektros ir vandens tiekimas nutrauktas, tad žmonėms žūtbūt reikia skubios medicininės pagalbos, vaistų, švaraus vandens ir priebėgos“, – sakė F. Rocca.

„Jei nebus imtasi skubių veiksmų šioms paslaugoms apsaugoti, tikėtinas didelio masto poveikis humanitarinei (situacijai – VŽ)", – nurodė jis.

15:33 Kanalas NEXTA praneša, kad Ukrainos delegacija jau atvyko deryboms.

15:26 Lenkija siunčia prieštaringus signalus dėl naikintuvų Ukrainai

Lenkijos vyriausybės pareigūnai pirmadienį sakė, kad šalis nesiuntė ir nesiųs naikintuvų į Ukrainą, kad padėtų šiai šaliai apsiginti nuo Rusijos.

„Neatversime savo oro uostų ir lenkų lėktuvai nekovos virš Ukrainos“, – sakė užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas radijui „Radio Zet“.

Tačiau vyriausybės atstovas Piotras Muelleris pareiškė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Anot jo, sprendimas dėl naikintuvų siuntimo rizikingas ir „labai keblus reikalas“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis karštai ragino Jungtines Valstijas padėti Kyjivui gauti daugiau karinių orlaivių gynybai pastiprinti ir oro erdvės kontrolei išlaikyti.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Vašingtonas nagrinėja pasiūlymą, pagal kurį Lenkija nusiųstų Ukrainai sovietinių karo lėktuvų MIG-29, o mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

15:09 Kinija išlaikys strateginę partnerystę su Rusija

Wang Yi, Kinijos užsienio reikalų ministras, pirmadienį pabrėžė, kad Pekino ir Maskvos draugystė išlieka labai tvirta nepaisant griežto tarptautinio Rusijos invazijos Ukrainoje pasmerkimo, ir sakė, kad Kinija pasirengusi tarpininkauti siekiant taikos. 

Per krizę Ukrainoje Kinija bando diplomatiškai balansuoti ieškodama pusiausvyros tarp glaudžių ryšių su Rusija ir svarbių ekonominių interesų Europoje. Praėjusį mėnesį gyręs „jokių ribų“ neturinčią strateginę partnerystę tarp šalių, Pekinas atsisako pasmerkti artimą sąjungininkę Maskvą už invaziją į kaimyninę valstybę.  

„Draugystė tarp abiejų tautų yra tvirta kaip uola, ir šalių būsimo bendradarbiavimo perspektyvos labai plačios“, – sakė Wang Yi per metinę spaudos konferenciją. 

Tačiau jis pridūrė, kad Kinija „nori bendradarbiauti su tarptautine bendrija, imdamasi reikalingo tarpininkės vaidmens, kai to reikės“. 

Plačiau apie tai rašoma čia.

15:03 E. Macronas smerkia V. Putino moralinį cinizmą dėl evakuacijos koridorių Ukrainoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, Maskvai paskelbus, kad ji atvers humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš kelių apsiaustų Ukrainos miestų, tačiau tik į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją.

„Visa tai nerimta, tai moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu“, – sakė E. Macronas televizijai LCI.

Jis pridūrė, jog pažadai apsaugoti civilius, kad šie galėtų trauktis į Rusiją, yra „veidmainystė“.

14:50 Latvija uždraudė dar 18 Rusijos televizijos kanalų retransliavimą

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba pirmadienį pranešė iš sąrašo televizijos kanalų, kurie gali būti retransliuojami Latvijoje, išbraukusi dar 18 Rusijos televizijų.

Jos vadovas Ivaras Abuolinis paaiškino, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Rusijos „Gazprom Media Holding“ įtrauktas į JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) sankcijų sąrašą. 

Šios 18 televizijų – tai „THT Comedy“, THT4, „THT4 International“, TNT, „THT Music“, „FRIDAY International“, „KHL TV channel“, „Kinopremjera“, „Kinosvidanie“, „Mužskoe kino“, „Lia-minor“, „Avto Plius“, „Nostalgija“, „Živi!“, „Kto est kto“, „Malyš TV“, „Russkaja noč“, „Zee TV“.

Transliavimo priežiūros institucijos sprendimas įsigalios, kai bus paskelbtas oficialiame leidinyje „Latvijas Vestnesis“. 

14:38 Šią savaitę suplanuotas D. Kulebos ir S. Lavrovo susitikimas Antalijoje

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pirmadienį pranešė, kad šią savaitę suplanuota suorganizuoti Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų Dmytro Kulebos ir Sergejaus Lavrovo susitikimą Turkijos mieste Antalijoje, o susitikimas vyks trišaliu formatu tarpininkaujant Turkijai, rašo „The Guardian“.

Kaip rašo rusiškas laikraštis „Kommersant“, susitikimas numatytas ketvirtadienį, kovo 10 dieną.

14:32 Ukraina ribos grūdų ir kitų maisto produktų eksportą

Ukraina, viena didžiausių pasaulio kviečių gamintojų, nustatė eksporto apribojimus grūdams ir kitiems žemės ūkio produktams dėl Rusijos karinės invazijos, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi Ukrainos naujienų agentūros „Interfax“ pranešimu.

Pagal sekmadienio vakarą paskelbtą vyriausybės nutarimą, norint eksportuoti kviečius, paukštieną, kiaušinius ir saulėgrąžų aliejų, dabar bus reikalinga gauti institucijų leidimą.

Taip pat įvestos kvotos galvijų ir jautienos, druskos, cukraus, avižų, grikių, rugių ir sorų eksportui.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

14:21 ENSREG primygtinai ragina užtikrinti Ukrainos branduolinės energetikos objektų saugą

Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupė (ENSREG) išplatino antrąjį pareiškimą dėl Ukrainos branduolinės energetikos objektų saugos užtikrinimo, besitęsiant Rusijos karinei agresijai prieš kaimyninę valstybę.

Pareiškime nurodoma, jog kovo 6-ąją nuotoliniu būdu surengtame posėdyje šia tema dalyvavo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų asociacijos (WENRA), Ukrainos branduolinės energetikos saugos reguliavimo institucijos (SNRIU) atstovai ir dvi stebėtojų statusą turinčios šalys – Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

ENSREG atkreipia dėmesį ir apgailestauja dėl Rusijos pajėgų išpuolių prieš Zaporožės atominę elektrinę kovo 4-ąją ir prieš Charkivo branduolinį objektą „Neutronų šaltinis“ kovo 6 dieną. Tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini dėl galimų rimtų tokio užpuolimo pasekmių branduoliniams objektams, pažymima pareiškime.

ENSREG ragina Rusijos karines pajėgas nedelsiant palikti Zaporižės AE aikštelę, kad eksploatuojanti organizacija galėtų užtikrinti saugų branduolinės jėgainės darbą ir atlikti pilną žalos įvertinimą, taip pat leisti atkurti tiekimo grandinę bei atitaisyti žalą. Rusija dar kartą raginama skubiai nutraukti visas karines operacijas šalia arba prieš branduolinius objektus Ukrainoje.

14:13 Į Sakartvelą atvyko 25.000 Rusijos gyventojų

Levanas Davitašvilis, Sakartvelo ekonomikos ministras, pranešė, kad pastarosiomis dienomis šalies sieną kirto apie 25.000 Rusijos piliečių.   

Svarstoma, kad šalį rusai palieka dėl Vakarų pritaikytų sankcijų bei sparčiai prastėjančios ekonominės padėties.

13:58 I. Šimonytė: Ukrainoje vyksta kova už tai, kaip atrodys pasaulis

„Ukrainoje vyksta kova už tai, kaip atrodys ateities pasaulis. Jeigu neliks Ukrainos, laisvei, demokratijai, ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai iškils neregėti pavojai“, – Vyriausybės pranešime spaudai cituojama I. Šimonytė.

Lietuvos premjerė pabrėžė, kad matyti daug įrodymų, jog Rusijos kariai Ukrainoje taikosi į civilius gyventojus, gyvenamuosius namus, civilinę infrastruktūrą.

I. Šimonytė, šiandien susitikusi su JAV Valstybės sekretoriumi A. Blinkenu, taip pat aptarė Kinijos spaudimą Lietuvai bei padėkojo JAV už Lietuvos palaikymą dėl Taivano bei įsitraukimą į ES–Kinijos PPO bylą.

13:56 Iš Ukrainos pasitraukė per 1,7 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Jungtinių Tautų duomenys. 

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) skelbia, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko maždaug 1,735 mln. žmonių. Sekmadienį jų skaičius siekė 1,53 mln. 

Pasak UNHCR, beveik trys penktadaliai karo pabėgėlių (beveik 1,03 mln. žmonių) atvyko į Lenkiją. Kiek daugiau nei 180.000 ukrainiečių pasitraukė į Vengriją, 128.000 – į Slovakiją.  

13:51 A. Blinkenas: sankcijos turi dramatišką poveikį

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad Vakarų sankcijos Rusijai dėl invazijos į Ukrainą yra beprecedentės ir jau turi dramatišką poveikį.

Vis dėlto šalia jo per spaudos konferenciją stovėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tikisi dar daugiau ekonominio spaudimo Kremliui.

„Tos pasekmės, ekonominių sankcijų smarkumas ir kitos priemonės, kurių buvo imtasi, yra kur kas daugiau, nei daugelis žmonių numatė. Jos, neabejotinai yra beprecedentės“, – Vilniuje pirmadienį sakė JAV diplomatijos vadovas.

„Jos jau turi dramatišką poveikį“, – pridūrė jis.

13:35 „Samsung“ stabdo produktų tiekimą į Rusiją

Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung“ savaitgalį pranešė stabdanti lustų, telefonų ir kitų vartotojams skirtų įrenginių tiekimą į Rusiją. Bendrovė nurodo tokį sprendimą priėmusi dėl „geopolitinių pokyčių“.

Praėjusią savaitę Mikhailas Fedorovas, Ukrainos premjero patarėjas, paprašė „Samsung“ laikinai sustabdyti paslaugų ir prekių importą į invaziją vykdančią šalį.

Plačiau apie tai rašoma čia.

13:28 Trečiasis derybų tarp Rusijos ir Ukrainos atstovų ratas prasidės 16 val.

Michailas Podoliakas, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad derybų su Rusija trečiasis ratas prasidės 16 val.

13:09 „Zara“ Rusijoje uždaro 500 parduotuvių

Viena didžiausių pasaulyje mažmeninės prekybos grupių „Inditex“, valdanti populiaraus greitosios mados prekės ženklo „Zara“ parduotuves, nusprendė laikinai sustabdyti savo veiklą Rusijoje.

„Inditex“ pranešė, kad reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje nuspręsta uždaryti 502 „Zaros“ parduotuves ir nutraukti e. prekybą. Iki šiol pardavimai Rusijoje sudarydavo apie 8,5% „Inditex“ apyvartos.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

12:57 G. Landsbergis sako neatmetantis, kad Lietuvos piliečiai jau kovoja Ukrainoje

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako neatmetantis, kad Lietuvos piliečiai jau kovoja Ukrainoje, individualiai prisijungdami prie neoficialių tarptautinių pajėgų.

„Dėl karių prisijungimo, oficiali pozicija yra, kad nė viena institucija Lietuvoje negali uždrausti asmenims savanoriškai prisijungti arba dalyvauti neoficialiose karinėse pajėgose. Matyt, yra taip darančių. Oficialios informacijos neturiu, dėl to, kad jie neprivalo informuoti, bet nenustebčiau, kad taip yra“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Lansbergis.

Kalbėdamas po susitikimo su Jungtinių Valstijų (JAV) valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu, G. Landsbergis taip pat teigė, jog šiuo metu yra peržiūrima ir „naujai realybei“ pritaikoma visa Baltijos šalių saugumo ir gynybos struktūra, bet NATO ragina nekalbėti apie konkrečius skaičius ir pajėgumus.

Kartu jis nedetalizavo, kur, NATO manymu, būtų „raudona linija“, kai NATO įsijungtų į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje tiesiogiai.

12:52 Rusijos pajėgos nušovė Kyjivo priemiesčio merą

Rusijos pajėgos nužudė Kyjivo priemiesčio Hostomelio, kuriame yra strategiškai svarbus oro uostas, merą, pirmadienį pranešė miesto pareigūnai.

„Hostomelio vadovas Jurijus Iljyčius Prylypka žuvo skirstydamas duoną alkstantiems ir vaistus sergantiems“, – sakoma miesto administracijos „Facebook“ puslapyje.

J. Prylypka buvo nušautas kartu su dviem kitais žmonėmis, pridūrė administracija, bet nenurodė, kada tai įvyko.

„Niekas jo nevertė lysti po okupantų kulkomis, – sakoma pranešime. – Jis žuvo už savo žmones, už Hostomelį. Jis žuvo kaip didvyris.“

Į šiaurės rytus nuo Kyjivo esančiame Hostomelyje yra strategiškai svarbus Antonovo karinis oro uostas, dėl kurio nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos dienų vyko įnirtingi mūšiai tarp įsibrovėlių ir Ukrainos pajėgų.

12:47 Raudonasis kryžius: Rusijos pasiūlytas evakuacijos kelias iš Mariupolio buvo užminuotas

Papildyta 14:46 D. Stilharto citatomis.

Raudonasis kryžius praneša, kad nepaisant to, jog buvo pasiekti „principiniai sutarimai“ apie humanitarinių koridorių iš apgultų miestų, tačiau evakuacija nevyksta dėl tęsiamo apšaudymo.

Dominikas Stillhartas, Raudonojo Kryžiaus tarptautinio komiteto vadovas, BBC Radio 4 programoje kalbėjo, jog organizacija kalbėjosi su abejomis pusėmis, tačiau itin sudėtinga patvirtinti bet kokią informaciją apie sutartų paliaubų ar ugnies nutraukimo detales.

Anot jo, itin sunku rasti sutarimą, kuris būtų įgyvendinamas ir tenkintų abi puses.

D. Stillhartas teigė, kad organizacijos nariai bandė išvykti iš Mariupolio sutartu maršrutu sekmadienį, tačiau iš karto suprato, kad nurodytas kelias yra užminuotas.

„Dėl to labai svarbu pasiekti labai tikslų susitarimą, kurį paskui mes galėtume bandyti įgyvendinti vietoje“, – sakė D. Stillhartas.

„Kol kas, deja, matėme tik principinius susitarimus. Tačiau jie iškart žlugdavo, nes jiems stigo konkretumo“, – sakė D. Stillhartas BBC radijui.

„Jiems reikia... susitarti dėl laiko, kelių, dėl to, ar žmonės gali išvykti, ar gali būti atvežamos prekės“, – pridūrė jis.

„Įsivaizduokite, turime komandą pačiame Mariupolyje. Jie vakar (sekmadienį) buvo pasirengę, nors nebuvo visiškai aišku, kas konkrečiai sutarta“, – kalbėjo TRKK atstovas.

„Atvykę į pirmą kontrolės punktą jie suprato, kad kelias, kuriuo jie buvo nukreipti, iš tiesų yra užminuotas“, – sakė D. Stillhartas.

Sekmadienį antrą dieną iš eilės žlugo pastangos sudaryti sąlygas evakuotis tūkstančiams gyventojų iš apsiausto Mariupolio, kur tęsiasi įnirtingi susirėmimai. Abi pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais.

12:31 Ukrainos premjeras: netrukus iš ES gausime tūkstančius „Starlink“ priėmimo stočių

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pirmadienį pareiškė, jog jo šalis artimiausiu metu iš Europos Sąjungos gaus kelis tūkstančius palydovinės interneto sistemos „Starlink“ priėmimo stočių.

„Slovėnija renka visas ES prieinamas „StarLink“ palydovinio interneto priėmimo stotis. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis į Ukrainą jų bus išsiųsta iki 5.000“, – per tviterį pranešė Ukrainos premjeras.

JAV technologijų kūrėjas milijardierius Elonas Muskas vasario 27-ąją paskelbė, jog atsižvelgus į Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministro Mykolos Fiodorovo prašymą, Ukrainoje pradėjo veikti „Starlink“, o jos „prieinamumas bus plečiamas“.

Jau kitą dieną Ukrainos ministras pranešė apie gautą pirmąją „Starlink“ priėmimo stočių siuntą.

12:20 Karo pabėgėlių iš Ukrainos centrus planuojama atidaryti Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje

Karo pabėgėlių iš Ukrainos centrus artimiausiu metu planuojama atidaryti ir Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose, sako skemadienį Vilniuje atidarytą ukrainiečių registracijos centrą aplankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Tai yra trečiasis registracijos centras, pirmieji du centrai veikia Marijampolėje ir Alytuje, šiuo metu su Vilniaus savivaldybe ieškome papildomų patalpų, kur galėtų veikti panašus centras, nes poreikis yra didžiulis. Akivaizdu, kad skaičius augs ir šitų trijų taškų nepakanka, mes dėliojamės veiksmus, kad artimiausiu metu panašūs centrai atsidarytų Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat patvirtino, kad kartu su visuomenine iniciatyva „Stiprūs kartu“ planuojama patiems vykti atsivežti pabėgėlių iš Lenkijos.

12:10 Į Lietuvą atvyks 400 papildomų amerikiečių karių

Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pirmadienį paskelbė, kad amerikiečiai Lietuvoje dislokuos papildomus 400 karių.

„Papildomi 400 karių iš Pirmosios šarvuotos brigados kovinės grupės artimiausomis dienomis atvyks į Lietuvą“, – spaudos konferencijoje su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė A. Blinkenas.

12:05 Azijos ir Europos akcijų indeksai krito po 3%

Akcijų kainos pasaulio biržose smunka, rinkų dalyviams nerimaujant dėl brangstančių žaliavų poveikio ekonomikos augimui.

Tarp akcijų didžiausiu pigimu išsiskiria bankai, šio sektoriaus indeksas nukrito apie 6%.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

11:46 Per bombardavimą Vinycios oro uoste žuvo devyni žmonės

Rusijos pajėgoms sekmadienį bombarduojant Vinycios oro uostą, esantį už 200 km į pietvakarius nuo Kijevo, žuvo devyni žmonės, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnyba.

„Pirmadienį iki 7 val. (vietos ir Lietuvos) laiku iš po griuvėsių buvo ištraukti 15 žmonių. Devyni jų buvo negyvi – penki civiliai ir keturi kariai“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba ir pridūrė, kad toliau ieškoma gyvų likusių žmonių.

11:28 Serbija bando žaisti dvigubą žaidimą

Serbija Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą bando laviruoti tarp dviejų ugnių – savo pozicija neužpykdyti Europos Sąjungos (ES), bet tuo pačiu ir išlaikyti glaudžius ryšius su Maskva. Analitikų teigimu, karo kontekste žaisti tokį „dvigubą žaidimą“ Serbijai darosi vis sudėtingiau.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ilgą laiką bandė palaikyti šiltus santykius su Vladimiro Putino režimu Rusijoje. Tuo pačiu Serbija plėtojo santykius ir su Europos Sąjunga. Serbija siekia ir narystės Bendrijoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

11:25 Rublis – rekordiškai pigus

Rusijos nacionalinė valiuta iš šono stebi nepasipelnomą naftos kainų šuolį pigdama iki naujo rekordo.

Pirmadienio rytą Rusijos rublis valiutų rinkoje buvo kirtęs 140 RUB už JAV dolerį reikšmę, prieš nuslūgdamas iki 135 RUB už JAV dolerį. Tai – rekordinės rublio pigumos JAV dolerio atžvilgiu.

10:58 Ukraina: į Rusiją ir Baltarusiją vedantys humanitariniai koridoriai – amoralu

Rusija paskelbė pirmadienį atidarysianti humanitarinius koridorius Kyjive, Charkive, Mariupolyje ir Sumuose, tačiau iš Rusijos žiniasklaidos paviešintų maršrutų matyti, kad koridoriai veda į Rusiją ir Baltarusiją. Kelias civiliams iš Kyjivo eina į Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusiją, o Charkivo gyventojai gali trauktis tik į Rusiją.

Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas, aiškina, kad kelių kryptį nustatė remdamasis Emmanualio Macrono, Prancūzijos prezidento, prašymu. Tačiau Paryžius šiuos teiginius atmeta.

Ukraina tokį Rusijos žingsnį vertina kaip amoralų: Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis teigia, kad civiliai privalo turėti teisę palikti savo namus per Ukrainos teritoriją, o koridorius neturėtų būti išnaudojamas Rusijos propagandai.

10:46 Ukraina teigia smogusi rusų užimtam aerodromui 

Ukrainos pajėgos praeitą naktį smogė Rusijos pajėgų užimtam aerodromui pietinėje Chersono srityje ir sunaikino dešimtis priešo sraigtasparnių, pirmadienį kariškių informaciją citavo naujienų agentūra „Unian“.

Ukrainos jūrų pėstininkų vadovybės duomenimis, per smūgį aerodromui Čornobajivkoje į šiaurės vakarus nuo Chersono, pastarosiomis dienomis užimto Rusijos pajėgų, buvo „sunaikinta 30 priešo sraigtasparnių, taip pat gyvosios jėgos ir technikos“.

Kariškiai nurodė, kad per praeitą parą Mykolajivo miesto prieigose buvo sunaikintos trys Rusijos pajėgų kolonos. Ukrainos kariai pranešė perėmę priešo karinės technikos, daug šaudmenų, transporto priemonių ir 7 haubicas D-20.

10:35 Kinija teiks humanitarinę pagalbą Ukrainai

Kinijos Raudonasis Kryžius teiks humanitarinę pagalbą Ukrainai, pareiškė Wang Yi, šalies užsienio reikalų ministras.

Tačiau kartu jis pabrėžė, kad Kinijos draugystė su Rusija yra „tvirta“, o bendradarbiavimo perspektyvos labai plačios. Wang Yi taip pat paragino tęsti diplomatines derybas.

Iki šiol Kinijos vyriausybė neišsakė savo aiškios pozicijos dėl Rusijos karo su Ukraina ir netgi susilaikė nuo jo įvardijimo „invazija“.

Praėjusią savaitę Kinijos užsienio reikalų ministras pranešė, kad šalis yra pasirengusi tarpininkauti dėl paliaubų.

10:18 JK: Rusija siekia apriboti ukrainiečių prieigą prie naujienų

Jungtinės Karalystės (JK) Gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad žvalgybos duomenys leidžia manyti, jog Rusija siekia apriboti Ukrainos prieigą prie nepriklausomų naujienų.

„Rusija tikriausiai taikosi į Ukrainos ryšių infrastruktūrą, siekdama sumažinti Ukrainos piliečių prieigą prie patikimų naujienų ir informacijos“, – sakoma ministerijos pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Twitter“.

Taip pat tikėtina, kad Ukrainos interneto prieiga bus sutrikdyta dėl žalos infrastruktūrai. Praėjusią savaitę pranešta apie interneto nutrūkimus Mariupolyje, Sumuose, Kyjive ir Charkive.

10:09 Ukrainos gynybos ministras apie ginklų pristatymus: tegul priešas būna nustebintas

„Dėl didžiulių priešo patirtų nuostolių karo veiksmų intensyvumas laikinai sumažėjo“, tačiau Rusijos kariuomenė bando sutelkti jėgas ir priemones naujai atakų bangai, pirmiausia prieš Kyjivą, Charkivą, Černihivą, Mykolajivą, sako Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Jis taip pat pranešė, kad per pastarąsias tris dienas buvo pristatyta arba sudarytos sutartys dėl daugiau nei 50.000 šalmų ir neperšaunamų liemenių.

Tačiau ministras nekomentavo ginklų ir amunicijos pristatymų: „Tegul priešas būna nustebintas“. Vis dėlto O. Reznikovas pridūrė, kad „yra didelė pažanga“.

09:18 Žiniasklaida: dėl naftos – JAV pokalbiai su Saudo Arabija ir Venesuela

JAV leidinys „Axios“ praneša, kad JAV svarsto galimybę prezidentui Joe Bidenui keliauti į Saudo Arabiją prašyti šios karalystės sustiprinti naftos gavybą.

Tačiau Baltųjų rūmų atstovė spaudai sakė, kad apie tokią kelionę kol kas neskelbiama, o kalbas apie tai pavadino dauguma esančias ankstyvomis spėlionėmis.

Anot „New York Times“, JAV ir Venesuelos pareigūnai aptarė sankcijų naftai švelninimą. Kai kurie JAV įstatymų leidėjai leidiniui teigė, kad Venesuelos nafta galėtų padėti pakeisti Rusijos naftą.

Šiuo metu 10% JAV importuojamos žalios naftos ir naftos produktų yra iš Rusijos.

09:14 Hagos teisme – pirmasis posėdis

Ukrainos pirmadienį laukia akistata su Rusija Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teisme, Kyjivui paprašius Hagos teisėjų įpareigoti Maskvą nedelsiant nutraukti invaziją.

Vasario 27 dieną Ukraina Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) skubos tvarka pateikė skundą, kuriame Rusija kaltinama pradėjus karą neteisėtu pagrindu – melagingai pareiškus apie separatistinėse Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse vykdomą genocidą.

Dvi dienas truksiantis posėdis TTT Taikos rūmų būstinėje prasidės pirmadienį. Ukraina 11 val. Lietuvos laiku pateiks savo argumentus, o antradienį į juos turėtų atsakyti Rusija.

08:56 JAV Kongresas siekia apriboti prekybą su Rusija

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pareiškė, kad Kongreso žemieji rūmai nagrinėja teisės aktus, numatančius dar labiau izoliuoti Rusiją nuo pasaulio ekonomikos, be kitų dalykų, uždraudžiant importuoti į JAV rusišką naftą ir energetikos produktus.  

Plačiau skaitykite čia.

08:38 Australija: karas Ukrainoje Kinijai yra „pasirinkimo momentas“

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pirmadienį pavadino Rusijos invaziją į Ukrainą „pasirinkimo momentu Kinijai“ ir paragino šią šalį nutraukti tylią politinę ir ekonominę paramą kilusiam karui.

S. Morrisonas spaudė Pekiną paveikti savo sąjungininkės Maskvos veiksmus ir įrodyti, kad Kinija įsipareigojusi siekti taikos pasaulyje bei laikytis suvereniteto principo.

„Jokia šalis šiuo metu neturėtų didesnės įtakos smurtinei Rusijos agresijai Ukrainoje nei Kinija“, – sakė australų premjeras Sidnėjuje įsikūrusiame Lowy institute, besispecializuojančiame užsienio politikos analizėje.

„Šiuo metu Europą apėmusi krizė pranašauja pasirinkimo momentą Kinijai“, – pridūrė jis.

S. Morrisonas apkaltino Pekiną, kad šis metė Rusijai „ekonominį gelbėjimosi ratą“ savo sprendimu sušvelninti prekybos apribojimus rusiškų kviečių importui.

Premjeras taip pat išreiškė susirūpinimą, kad kuri nors Kinijos įmonė gali pakeisti mokėjimų kortelių milžinės „Visa“ ir „Mastercard“, įšaldžiusias savo paslaugas Rusijoje.

08:33 Vokietijos ministrai pasisako prieš rusiškos naftos boikotą

Vokietijos finansų ir užsienio reikalų ministrai sekmadienį pasisakė prieš Rusijos energijos išteklių importo draudimą, Vakarams ieškant būdų padidinti spaudimą Maskvai dėl invazijos į Ukrainą. 

Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad intensyvėjant karo veiksmams Jungtinės Valstijos ir Europa „labai aktyviai diskutuoja“ apie galimybę imtis priemonių prieš rusišką iškastinį kurą.  

Tačiau Vokietijos, šiuo metu pirmininkaujančios Didžiajam septynetui (G-7), užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad tokia priemonė būtų beprasmiška, nes negalėtų būti taikoma ilgą laiką. 

„Nebūtų jokios prasmės, jei po trijų savaičių sužinotume, kad Vokietijoje elektros liko vos kelioms dienoms ir todėl turime atsisakyti šių sankcijų“, – sakė ji Vokietijos visuomeniniam transliuotojui.  

Plačiau skaitykite čia.

08:27 Irpinas – tris paras be vandens, šviesos ir šilumos

Netoli Kyjivo esančio Irpino gyventojai jau daugiau nei tris dienas likę be šilumos, vandens ir elektros, rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje.

Štabo duomenimis, į Irpiną nepristatomas maistas ir vanduo.

Taip pat teigiama, kad Rusijos pajėgos miesto gyventojams uždraudė išeiti iš namų.

08:24 Ukrainos kariai susigrąžino Čuhujivą

Ukrainos gynybos pareigūnai tvirtina, kad šalies pajėgos iš rusų karių atkovojo Čuhujivo miestą, praneša BBC.

Taip pat Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad per mūšį su Maskvos pajėgomis žuvo du aukšto rango Rusijos vadai.

Čuhujivo miestas yra strategiškai svarbioje vietoje, maždaug už 37 km nuo antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo.

08:07 Rusija vėl žada atidaryti humanitarinius koridorius

 Pasak Rusijos gynybos ministerijos, pirmadienį nuo 10 val. vietos laiku bus sudaroma galimybė civiliams evakuotis iš Kijevo, Charkivo, Mariupolio ir Sumų. Ukrainos pareigūnai šios informacijos dar nepatvirtino.

Savaitgalį žlugo dvi pastangos atverti kelią civiliams evakuotis iš Mariupolio, nes sutartomis paliaubų valandomis Rusija toliau apšaudė miestą.

07:59 „American Express“ stabdo veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje

Mokėjimo kortelių kompanija „American Express“ paskelbė stabdanti veiklą Rusijoje, pastarajai tęsiant Ukrainos puolimą, taip pat Baltarusijoje.

Sekmadienį bendrovė pranešė, kad visame pasaulyje išduotos „American Express“ kortelės nebeveiks Rusijoje, o Rusijoje išduotos kortelės neveiks už šalies ribų.

Apie veiklos Rusijoje stabdymą sekmadienį pranešė ir „Visa“ bei „Mastercard“. Rusijos bankai teigia planuojantys išduoti Kinijos sistemos „UnionPay“ korteles.

07:49 „Anonymous“ įsilaužė į Rusijos TV kanalus 

Programišių grupė „Anonymous“ savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje pranešė, kad įsilaužė į Rusijos srautinio perdavimo paslaugas „Wink“ ir „Ivi“ ir tiesioginius televizijos kanalus „Rusija 24“, „Pirmasis kanalas“, „Maskva 24“, kuriuose transliuoja filmuotą medžiagą iš karo Ukrainoje.

07:23 Pietų Korėja stabdo sandorius su Rusijos centriniu banku

Pietų Korėja paskelbė, kad prisijungs prie JAV ir kitų šalių, stabdančių sandorius su Rusijos centriniu banku, praneša CNN.

Anksčiau Pietų Korėja buvo uždraudusi finansines operacijas su septyniais pagrindiniais Rusijos bankais ir blokavo jų prieigą prie SWIFT.

07:21 Lietuvos mokykloms – A. Bumblausko nuotolinė pamoka apie Ukrainą

Solidarizuojantis su Rusijos karo siaubiama Ukraina, pirmadienį nuotolinę pamoką apie šios šalies istoriją moksleiviams ves istorikas Alfredas Bumblauskas.

Vilniaus universiteto profesoriaus pamoka „Ką reikėtų žinoti apie Ukrainos istoriją?“ nuo 10 val. bus transliuojama „Youtube“ platformoje. Ją bus galima stebėti tiek tiesiogiai, tiek ir vėliau, peržiūrint įrašą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad pamoka bus skirta I–IV klasių moksleiviams, joje A. Bumblauskas kalbės apie svarbiausius šios šalies istorijos momentus, bendrą Lietuvos ir Ukrainos istorinį paveldą.

06:53 ESBO stebėtojų misija traukiasi iš Ukrainos

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Specialioji stebėsenos misija Ukrainoje stabdo darbą, tęsiantis Rusijos puolimui prieš kaimyninę šalį, sekmadienį pranešė stebėtojai.

„Visų misijos tarptautinių narių laikinos evakuacijos procesas jau beveik užbaigtas. Paskutinė grupė – misijos vadovas ir aukščiausioji vadovybė – dabar paliks Ukrainą“, – naujienų agentūra „Unian“ citavo misijos pranešimą.

Visi kiti ESBO stebėsenos misijos tarptautiniai nariai jau išvyko iš šalies.

06:47 Raketomis atakavo Mykolajivą

Pirmadienį ryte, po 5 val. vietos laiku, Rusija raketomis atakavo Mykolajivą. „Ukraina 24” rašo, kad pagal gyventojų pranešimus, sprogimai girdimi visuose miesto rajonuose.

06:36 Stiprus sprogimas Luhanske

Pranešama apie stiprų sprogimą Luhanske. „Unian“ rašo, kad, pasak liudininkų, dega naftos saugykla. 

06:35 Vakarų šalys prašo įšaldyti Rusijos narystę Interpole

Kelios Vakarų šalys, tarp jų Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos, paragino Interpolą įšaldyti Rusijos narystę tarptautinėje teisėsaugos organizacijoje, sakė britų vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.

JK, JAV, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija paprašė „nedelsiant sustabdyti Rusijos prieigą prie jo (Interpolo) sistemų“, – sekmadienį per „Twitter“ parašė P. Patel.

Grupė šalių prašo Interpolo vykdomąjį komitetą priimti sprendimą šią savaitę.

„Rusijos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę asmenų saugumui ir tarptautiniam teisėsaugos bendradarbiavimui“, – pridūrė P. Patel.

06:34 Naftos kainos – 13 metų aukštumose

Naftos kainos pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2008 m., JAV pareiškus, kad su sąjungininkais aptaria galimą Rusijos naftos importo embargą.

„Brent“ rūšies naftos kaina Azijoje pirmadienį buvo pasiekusi 139 USD už barelį, vėliau nukrito žemiau 130 USD, rašo BBC. 

Plačiau skaitykite čia.

06:27 JAV Ukrainai perduoda žvalgybos duomenis

JAV žvalgyba stengiasi nutraukti Rusijos skaitmenines atakas ir komunikacijas, be to, suteikia Ukrainos kariuomenei žvalgybos duomenų, gautų iš palydovinių vaizdų ir elektroninių perėmimų, per „valandą ar dvi“ nuo jų surinkimo, praneša „The New York Times“.

Taip pat užtikrinta šifruoto ryšio įranga, leidžianti Volodymyrui Zelenskiui, Ukrainos prezidentui, saugia linija paskambinti Joe Bidenui, JAV prezidentui. Paskutinįkart 35 minutes jie kalbėjosi kovo 5 d.

06:21 D. Kuleba: per 20.000 savanorių siekia atvykti kautis Ukrainoje

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį sakė, kad daugiau kaip 20.000 žmonių iš 52 šalių pasisiūlė savanoriais kautis Ukrainoje, kur jie tarnautų naujai įkurtame internacionaliniame legione.

Vis dėlto ministras nenurodė, kiek užsieniečių savanorių jau yra atvykę į Ukrainą.

„Visas pasaulis šiandien yra Ukrainos pusėje ne vien žodžiais, bet ir darbais“, – kalbėdamas per Ukrainos televiziją sekmadienį vakare sakė D. Kuleba.

06:13 Naujoji Zelandija skelbia naujų sankcijų Rusijai

Jacinda Ardern, Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė, pranešė apie naujas sankcijas Rusijai, kuriomis numatomas draudimas atvykti į šalį 100 Rusijos oligarchų. Taip pat bus draudžiama Maskvoje registruotoms jachtoms, laivams ir lėktuvams patekti į Naujosios Zelandijos oro erdvę ar vandenis.

06:10 Rusija kaupia pajėgas plataus masto Kyjivo puolimui

Ukrainos gynybos pareigūnai perspėjo, kad Rusija ruošia savo pajėgas visapusiškam sostinės Kyjivo puolimui.

Ukrainos armijos generalinio štabo atnaujintame pranešime sakoma, kad Maskvos pajėgos pradėjo kaupti išteklius miesto puolimui, tankams ir motorizuotiems pėstininkų daliniams judant link netoliese esančio Irpino miesto, kad padėtų pamatą puolimui.

Taip pat teigiama, kad Rusijos vadai aprūpino savo pajėgas kuru iš Baltarusijos per Černobylio zoną.

05:50 Ukrainoje – 95% Rusijos kovinės galios, sukauptos prie sienų

Rusija iš viso paleido 600 raketų nuo invazijos į Ukrainą pradžios, sekmadienį pranešė aukštas JAV gynybos pareigūnas, kurį cituoja CNN. Jis taip pat sakė, kad į Ukrainą jau permesta maždaug 95% Rusijos kovinės galios, sukauptos prie Ukrainos sienų.

Pasak pareigūno, JAV sekmadienį stebėjo vykstančias kovas Chersone ir Mykolajive, o Rusijos pajėgos vis dar bando apsupti Kijivą, Charkivą, Černihivą ir Mariupolį, tačiau sulaukia stipraus Ukrainos pasipriešinimo.

05:42 Ukraina stabdo kai kurių maisto produktų eksportą

Augant rizikai, kad pritruks maisto, Ukraina sustabdė kai kurių produktų eksportą, pranešė vyriausybė sekmadienį.

„Mėsos, rugių, avižų, grikių, cukraus, sorų ir druskos“ eksportas bus sustabdytas, sakoma Ukrainos vyriausybės pranešime. Jame taip pat teigiama, kad kviečių, kukurūzų, paukštienos, kiaušinių ir aliejaus eksportas bus leidžiamas tik gavus Ūkio ministerijos leidimą.

Prekybos centruose visoje šalyje trūksta produkcijos, nes tiekimas tampa vis sudėtingesnis.

05:34 Žiniasklaida: Rusija verbuoja sirus 

Rusija karui Ukrainoje verbuoja sirus, mokančius vykdyti kovinius veiksmus miesto aplinkoje, pranešė „Wall Street Journal“, remdamasis keturiais amerikiečių pareigūnais. Teigiama, kad už vykimą kovoti į Ukrainą jiems buvo siūloma 200–300 USD, ir kai kurie jų jau yra Rusijoje.

05:31 Naktį tęsėsi atakos 

Rusijos kariuomenė toliau apšaudo Charkivą: sviedinys pataikė į 24 aukštų gyvenamąjį namą, dega Mitybos universiteto pastatas, apgadintas Charkovo aviacijos instituto bendrabutis.

Taip pat pradėta raketų ataka iš jūros prieš Tuzlos gyventvietę Odesos srityje, pranešė Odesos regiono karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas Serhijus Bratčukas.

Ovručo mieste Žytomyro srityje dėl oro antskrydžių buvo sunaikinti du gyvenamieji pastatai ir užimtumo centras.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius naktį per televiziją sakė, kad smarkiai apšaudomos Kyjivo apylinkės, Černihivas šiaurėje, Mykolajivas pietuose ir antras pagal dydį šalies miestas Charkivas.