Sankcijos Putinui – kaip nabašnyko pašlakstymas žaliąja arbata
Šio farso kulminacija tapo Putino suraitytas parašas, „suteikęs“ dviem apsišaukėliškoms respublikoms „nepriklausomybę“. Vakarams svarstant, kokio kietumo sankcijomis apdalinti Rusiją, politologai mėgino spėti tolesnius Kremliaus šeimininko žingsnius – ar jam užteks šios „mažytės pergalės“ eiliniams „rinkimams“ artėjant, ar grobuoniški jo nagai tiesis į Ukrainos gilumą? Ir kuo nevaldomo, į sutartis bei tarptautinę teisę spjaunančio, Putino savivalė ir įžūlumas gresia Europai?
Ilgą laiką Rusija it mantrą kartojusi, kad separatistų užgrobtose teritorijose Rytų Ukrainoje „mūsųtennėra“, dabar jau paleido karius ten „legaliai“ marširuoti, važinėti, skraidyti ir kitaip žvanginti ginklais, „palaikant taiką“. Su vietiniais vadukais-apsišaukėliais taip sutarta. Tiesa, aniedu norėjo, kad jų valdos dar labiau prasiplėstų, tačiau draugas iš Maskvos iš pradžių tam nepritarė – ne kažkokioms menko kalibro marionetėms gali būti leista koreguoti caro planus.
Tačiau jau vakar vakare anas, nuleidęs akis, vis dėlto išlemeno, kad „respublikos“ – pripažintos, vadinasi, kartu pripažįstami visi jų teisės aktai ir ribos, kurios joms „priklauso“, t. y. visos Donecko ir Lugansko sritys – iki Mariupolio ir toliau. Tiksliau – dar didesnis gabalas Ukrainos teritorijos. O kaip tai spręsti esą Kijevo valdžia turi derėtis su „naujų respublikų“ vadais. Putinas „leido“.
Galima pagalvoti, kad Ukraina derėsis su niekuo – niekas ir yra apsišaukėliški atplėštų teritorijų vadukai.
Politologai mano, kad Putinas nesustos: arba iš naujai užgrobtų teritorijų rengs provokacijas ir šitaip klibins Ukrainos stabilumą, tikintis (ir laukiant) iššaukti jos atsaką, arba taikysis atriekti nuo jos vis didesnį kąsnį. Taikinyje – ir Kijevas.
Agresyvias nuotaikas Rusijos bulterjerui padeda palaikyti jo karo kabinetas, pasak „The Economist“, daugumos sprendimų priėmimų vieta. Jį sudaro Saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas, Aleksandras Bortnikovas, FSB (pagrindinė KGB žvalgybos tarnybos perėmėja) vadovas, Sergejus Naryškinas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu. Vidutinis jų amžius yra 68 metai ir jie turi daug bendro. Sovietų Sąjungos žlugimas, kurį Putinas garsiai apibūdino kaip didžiausią XX a. geopolitinę katastrofą, buvo esminis jų suaugusiųjų gyvenimo epizodas. Keturi iš penkių turi KGB išsilavinimą, trys, įskaitant patį prezidentą, yra iš kontržvalgybos gretų. Būtent šie „kieti“ vyrai, o ne „apšlifuoti“ diplomatai, kaip užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, vykdo šalies užsienio politiką.
Pastaraisiais metais šios kompanijos nariai tapo labai garsūs. Patruševas ir Naryškinas dažnai duoda ilgus interviu, išreikšdami savo požiūrį į pasaulinius pokyčius ir Rusijos tarptautinį vaidmenį. Anot jų, Amerikos vadovaujama tvarka išgyvena gilią krizę dėl Vakarų demokratijos žlugimo ir vidinių konfliktų, kuriuos paskatino tolerancijos, daugiakultūriškumo ir pagarbos mažumų teisėms skatinimas.
Panašu, kad labiausiai baimindamasis Ukrainos sėkmės (Maidanas Rusijoje – dar vienas Putino sapnų košmaras) ir jos žygio Vakarų link, Kremliaus šeimininkas toliau skleis kliedesius apie tai, kad tai – viena šalis, kad Ukraina yra Rusijos dalis ir apskritai – Ukrainą sukūrė...Leninas.
Istorijos iškraipymas ir faktų falsifikavimas – senas Putino „hobis“. Ir nenuostabu: klastotės – viena mėgstamiausių priemonių KGB kontržvalgybininkų arsenale.
Vakar į pernelyg ilgai bunkeryje besislapstančio vadeivos sapaliones apie tai, kad Ukraina „neturi valstybingumo tradicijų“, puikiai sureagavo JAV ambasada Ukrainoje, parodydama tikrąją Putino Rusijos vietą istorijoje: vaizdingoje nuotraukų galerijoje sulygintos dvi šalys. Štai, 996 metai – jau stovi Desiatinaja cerkvė Kijeve, 1011 m. - Šv. Sofijos katedra ir t. t. Ir dar ilgai ilgai – Maskvos nė ženklo: tik miškai ir pelkės. Su varlėmis. Ir jokios moskovijos.
Maskva iš vasalinės valstybės iškilo tik XV amžiaus pabaigoje. O visa dabartinė Ukraina šimtmečius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o vėliau – Lenkijos ir Lietuvos sąjungai.
Čia buvo trumpas ekskursas tikrosios istorijos gerbėjams.
Išsiilgęs imperijos ir sovietijos laikų, Putinas imasi kurti „naują istoriją“ ir modeliuoja naują pasaulio tvarką – faktiškai pradėjęs karą prieš Ukrainą, kėsinasi į Europos saugumo architektūros pamatus.
Panašu, kad šis pilkas, mažas, klastingas žmogelis jau prarado paskutines sveiko proto liekanas. Vakar jis vėl pareiškė deeskalacijos „sąlygas“: kad Ukraina nebepretenduotų į Sevastopolį ir Krymą, atsisakytų siekimo stoti į NATO ir demilitarizuotųsi. Ką dar sugalvos ši nesveikų ambicijų valdoma persona?
„Žinoma, šis žmogus yra absoliučiai išprotėjęs“, – žodžių anksčiau nerinko Markas Rutte, Nyderlandų premjeras, skelbia Cenzor.NET, remdamasis „Der Spiegel“. Amerikos Senato atstovai irgi nesismulkino, pavadindami Putiną banditu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar pareiškė, kad Rusijos Federacijos veiksmus vienareikšmiškai kvalifikuoja kaip „mūsų valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimą“. Jis teigė, kad iš partnerių Vakaruose tikisi aiškios paramos.
Kokią gi paramą vakar pademonstravo Vakarai? Borisas Johnsonas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, parlamente paskelbė, kad į atnaujintą JK sankcijų sąrašą įtraukti penki Rusijos bankai, o individualios sankcijos taikomos trims oligarchams, artimiems Putino draugeliams: Genadijui Timčenkai, Borisui ir Igoriui Rotenbergams. Pabrėžta, kad tai – tik pirmas paketas.
Rusijai itin nepalanki naujiena atskriejo iš Vokietijos – šalies kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ sustabdymą.
Vienbalsiai naujoms sankcijoms Rusijai dėl jos agresyvių veiksmų prieš Ukrainą vakar vakare pritarė ES užsienio ministrai. Kaip praneša „Reuters“, ministrai susitarė taikyti sankcijas 27 Rusijos piliečiams, taip pat bankams, gynybos sektoriui ir apriboti Rusijos galimybes patekti į Europos kapitalo rinkas.
ES sankcijos, kurios paprastai apima draudimą keliauti ir turto įšaldymą, bus taikomos visiems Rusijos Dūmos (parlamento žemųjų rūmų) nariams.
Josepas Borrellis, ES užsienio politikos vadovas kartu su Jean-Yves Le Drianu, Prancūzijos diplomatijos vadovu, sakė, kad šis sankcijų paketas, kuriam vienbalsiai pritarė valstybės narės, labai pakenks Rusijai.
Vėlai vakare savo sprendimą paskelbė JAV prezidentas Joe Bidenas. Į pirmojo paketo sankcijų sąrašą patenka du bankai, sankcijos įvedamos artimiausios Putino aplinkos šeimos nariams, uždaryta prieiga prie Vakarų kapitalo rinkų.
VŽ nuomone, kiek tos sankcijos išties pakenks Rusijai (jei išvis pakenks), parodys laikas, tačiau jau dabar matyt, kad jos silpnokos, nepaisant skambėjusių grėsmingų perspėjimų Rusijai. Be to, jų sąraše nėra paties Putino. Lengviau atsikvėpė ne tik jis pats – akivaizdus palengvėjimas matėsi ir biržose. Mat, tikėtasi kur kas griežtesnių priemonių.
Tokių skystokų sankcijų sustabdyti Putino manijai Ukrainos atžvilgiu akivaizdžiai neužteks. Pažadėta, kad naujos sankcijos bus, jei Rusija žengs toliau. Bet Kremlius dar vieną raudoną liniją pastūmėjo savo naudai. Jau kelintą kartą? Ir kiek dar kartų jam bus leidžiama tai daryti? Kaip ir visi nusikaltėliai, Putinas su visais savo vanagais sustos tik tada, kai prieš nosį pamatys stiprų kumštį.
Užsienio ekspertai perspėja: jei Putinas dabar nebus sustabdytas ir puls Ukrainą, po kelių metų Vakarams gali tekti skelbti karą pačiai Rusijai – kaip kadaise buvo paskelbtas karas Hitleriui.
VERSLO TRIBŪNA
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Kibernetinio saugumo klausimai šiandien organizacijų dienotvarkėje įrašyti dėl daugybės priežasčių. Viena jų – dilema, kaip užtikrinti tinklo saugumą dinamiškoje aplinkoje. IT infrastruktūros nuolat kinta, auga, todėl tradiciniai saugumo sprendimai ima nebeveikti arba veikia apribodami verslo poreikius. Dėl to vis dažniau kalbama apie savaime apsisaugančius tinklus, turinčius jau integruotą gynybos funkciją. Vieną pažangiausių sprendimų šįmet pasiūlė pirmaujantis gamintojas „Cisco“: naujos kartos komutatorius jis sujungė su „Hypershield“ technologija.
