Pamokykime Europą, kaip atsikratyti „Gazprom“ dujų adatos
Vokietijos valdantieji ar bent jau dalis jų, kaip šiandien rašo VŽ, galiausiai pripažįsta turintys problemą. Šalies finansų ministras nebesislapsto po ilgametėmis mantromis apie „grynai ekonominius projektus“.
Politikai nebesigina, kad dujų tiekimas yra amžinas, nes jis nenutrūko net Šaltojo karo metais.
Ministras pripažįsta, kad rusiškų dujų tiekimo nutraukimas skaudžiai atsilieptų šalies ekonomikai. Ir bemat patikina, kad nauji suskystintų gamtinių dujų importo terminalai tikrai turi būti pastatyti.
Puiku. Užmirškime ilgus metus, kai Berlynas kalbėjo lygiai priešingai.
Jei Europa nori nulipti nuo rusiškų dujų adatos, sprendimai turi būti griežti ir aiškūs. Nereikia apsimesti, kad jie lengvi, tačiau krizės akivaizdoje juos priimti ir politiškai galėtų būti paprasčiau. Juk blogi dalykai sparčiai pasimiršta, o rusiškų dujų lobistai Europoje yra atkaklūs ir turtingi.
Tad nėra laiko gaišti. Paskatinkime juos ir priminkime savo partneriams Europoje savo patirtį.
2014 m. suskystintųjų dujų terminalui „Independence“ atplaukus į Klaipėdos uostą, nukirtome tą vienintelę dujomis permirkusią bambagyslę su nedraugiška mums šalimi, kuri energetinius išteklius naudojo kaip šantažo ir visuomenės priešinimo įrankį.
Nuo to laiko Lietuvoje baigėsi politikų rietenos energetikos klausimais, mūsų šalies visuomenė pasijuto saugesnė, verslas galėjo ramiau skaičiuotis sąnaudas ir planuotis veiklas.
Iš žiniasklaidos dingo antraštės „duos-neduos“ rusai dujų, nekonstruktyvios ir žeminančios diskusijos apie tai, ar „pigiai-brangiai“, kiek „geri-blogi“ turime būti Rusijai.
Žinome, kad tokios investicijos vertos kiekvieno euro cento. Mes jau užmiršome pono Aleksejaus Milerio vizitą Vilniuje 2013 m. rudenį.
Lankėsi jis pas tuometinį premjerą Algirdą Butkevičių. Tik tuokart jo misija nebuvo labai reprezentacinė, nematėme ir įprastos jam arogancija spinduliuojančios laikysenos. Kelionės tikslas buvo paskutinis bandymas prieš atplaukiant „Independence“ jaukti lietuviškus protus, pasiūlant pigesnes dujas. Nepavyko.
Papasakokime tai vokiečiams, austrams ir kitiems, turintiems dujinę priklausomybę, europiečiams.
Palyginkime tuometinę mūsų situaciją su šiandiena ir Vokietijos premjeru Olafu Scholzu, šimtu ir vienu būdu vengiančiu ištarti žodžius: „Rusijos agresijos atveju „Nord Stream 2“ taps metalo laužu ant Baltijos dugno.“
Vėliau antradienį buvo paskelbta, kad Vokietija stabdo „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.
Ar su jo partijos kolega, politinės korupcijos sinonimu tapusiu Gerhardu Schroderiu.
Galbūt tai, kad populistai ir 5-oji kolona tuomet Lietuvoje prarado propagandos instrumentus, pasirodys patrauklu šalims, bandančioms atsiginti rusų propagandistų, lendančių į eterį RT pavidalu.
Nederėtų itin baimintis ir kalbų apie naftos tiekimo pertrūkius. Kone analogišką istoriją galime papasakoti apie naftotiekį „Družba“, naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose ir Būtingės naftos terminalą.
Tad ko skubiai reikia Europos senbuvėms ir Briuselio biurokratijai?
Greitai pasimokyti iš daug patirties kovoje su Rusijos energetiniu šantažu sukaupusių Rytų Europos šalių. Tada – aiškios apsirūpinimo energetiniais ištekliais strategijos.
Žinoma, Lietuvai per Klaipėdą atsivėrusios rinkos buvo ir tebėra plačios bei neišsemiamos. O visai Europai pasisukus ieškoti gero trečdalio savo importo kur nors kitur, subanguos viso pasaulio vandenynai.
Tačiau stora europietiška piniginė turėtų sudominti dujų eksporto projektų vystytojus, iki šiol neradusius patikimų pirkėjų. Tiesa, jiems gali prireikti ilgalaikių sutarčių ar garantijų, kad dujas Europa nupirks net ir tuo atveju, jei „Gazprom“ vėl taptų šilkinis.
Todėl ES neturėtų bodėtis kad ir nelabai žalios, bet strategiškai būtinos pagalbos šalims ir bendrovėms, siekiant šias garantijas suteikti. Tai galėtų būti kažkas panašaus į Europos ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“, paremtą solidžiomis ES biudžeto lėšomis.
VŽ nuomone, gal šiame procese didesnę lyderystę galėtų pagaliau parodyti ir Lietuvos europarlamentarai, kurių dauguma akivaizdžiai neranda sau vietos ir yra nežinia ką ten Briuselyje veikiantys?
Galiausiai, energetikos transformacija sustabdytų Europos šrioderizacijos procesą ir net sukurtų konstruktyvesnius santykius su Rusija. Pastaroji, deja, visada pradeda galvoti tik tada, kai ką nors praranda.
Jėgos struktūrų ramstomam Kremliui būtų pragaištinga netekti didžiausios savo rinkos Europoje, nes be milijardinių eurų upelių neišvengiamai imtų džiūti ir autoritarinės sistemos šaknys.
VERSLO TRIBŪNA
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos organizacijos padarė didelį šuolį, stiprindamos savo atsparumą. Pandemija, karas Ukrainoje ir augančios kibernetinės grėsmės privertė suprasti: pavojai nėra teoriniai, jie gali ištikti bet kurią dieną. Todėl būtina pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms ir stiprinti organizacijų atsparumą. Tačiau ką šiandien reiškia atsparumas: ar tai technologijų, ar organizacinės kultūros klausimas? Kokios technologijos tampa kritiškai svarbios? Ar Lietuvos organizacijos pasirengusios kelioms krizėms vienu metu? Kas gali tapti didžiausiais atsparumo testais artimiausiu metu?
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
