Šuleriški metodai
Neilgai truko beįsižiebianti viltis, kad kai kurie Rusijos armijos daliniai traukiasi nuo Ukrainos sienos. Tuo, regis, patikėjo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, antradienį po susitikimo Maskvoje su Rusijos prezidentu pareiškęs, kad, jo nuomone, diplomatinės galimybės deeskaluoti padėtį Europoje dar nėra išnaudotos, o Rusijos pranešimus apie atitraukiamas pajėgas pavadino „geru ženklu“.
Mat Kremlius suskubo raportuoti, kad teigiamai vertina Vašingtono norą tęsti derybas ir paskelbė, jog baigia pratybas aneksuotame Kryme ir atitraukia dalinius.
„Girdėjome ženklų iš Maskvos apie pasirengimą tęsti diplomatines pastangas. Bet kol kas nematėme jokio deeskalavimo. Atvirkščiai – panašu, kad Rusija tęsia kariuomenės telkimą“, – pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Išties, kaip galima matyti tai, ko nėra, – jokio deeskalavimo ir nebūta. Netgi atvirkščiai – Rusija prie sienos su Ukraina papildomai pasiuntė dar apie 7.000 karių, dalis kurių į pasienį atvyko trečiadienį, pareiškė Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas.
Visas tas rusiškas blefas primena prastą kortų šulerį, su kuriuo niekas nebenori turėti reikalų.
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Liz Truss vakar prieš vizitą į Kijevą pareiškė, kad Rusija gali dar ne vieną mėnesį kurstyti įtampą prie Ukrainos, išbandydama Vakarų vienybę.
Tačiau panašu, kad Kremliui nagai jau pernelyg panižo – apie tai užsimena JAV ir NATO pareigūnai, perspėję, jog Rusija gali sufabrikuoti „melagingą“ pretekstą ir „bet kurią akimirką“ įsiveržti į Ukrainą.
Vakarykštis vaikų darželio apšaudymas separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje yra ne kas kita, kaip inscenizuota ataka, kuria siekiama sukurti pretekstą Rusijos kariuomenei įsiveržti į šalį. „Vaikų darželis buvo apšaudytas per, kaip mums... žinoma, operaciją su svetima vėliava, skirta diskredituoti ukrainiečius, sukurti pretekstą, suklastotą provokaciją Rusijos veiksmams“, – Britanijos žiniasklaidai sakė JK premjeras Borisas Johnsonas.
Ne paslaptis, kad provokacijos ir teroro aktai – įprastas rusiškos KGB mokyklos arsenalas. Tikslui pasiekti pasitelkiamos aukos net pačioje Rusijoje – „nei iš šio, nei iš to“ sprogsta daugiabučiai namai, kažkur dingsta žmonės. Pakanka prisiminti Beslano tragediją, kai įvykdyto teroro akto metu žuvo 333 žmonės, iš jų – 186 vaikai. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2017 m. pripažino, kad Rusija anuomet padarė „rimtų klaidų“ kalbant apie prevenciją ir perteklinės jėgos panaudojimą.
Karo girnoms žmonės nesvarbūs, todėl nenuostabu, kad Kremlius pasiryžęs įsiveržimo į Ukrainą atveju suguldyti į žemę dešimtis tūkstančių ar daugiau karių, nes motyvacijos neturinčius užpuolikus nuožmia ugnimi pasiryžę sutikti savo žemę ginantys kariai ir civiliai Ukrainos gyventojai.
Kadangi bunkeryje tūnantis caras turi nei sveiku protu, nei logika nepagrįstą savo aritmetiką, beprasmiška spėlioti apie jo galimus veiksmus ar kažkokias datas. Dar beprasmiškiau tikėti jo ir jį supančios „karo partijos“ vanagų pažadais.
Ką gali ir privalo daryti karo grėsmės akivaizdoje Vakarai? Prezidentas Gitanas Nausėda, vakar susitikęs su O. Scholzu, pabrėžė, kad siekiant deeskalacijos būtina išlaikyti ES pozicijos nuoseklumą, vienybę ir tvirtumą. Pasak šalies vadovo, būtina visokeriopai remti Ukrainos eurointegracines pastangas, suteikti visą reikalingą politinę, ekonominę ir finansinę paramą įgyvendinti europinę perspektyvą.
„Ar reikia karo, kad ES suprastų, kiek svarbi yra Ukrainos europinė integracija?“ – priminė Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje specialusis pranešėjas Rusijos klausimu europarlamentaras Andrius Kubilius.
„Putino valdoma Rusija yra naujas „ligonis Europoje“. Šalies viduje Putinas bijo A. Navalno. Išorėje jis bijo demokratinės Ukrainos sėkmės pavyzdžio. Putino valdoma autoritarinė Rusija yra didžiausia grėsmė viso žemyno saugumui. Putinas pats nepasikeis, grasinimai Ukrainai tęsis ir ateinančius metus, nes taip Kremlius siekia susilpninti Ukrainos ekonomiką. Stipri ir galinti apsiginti Ukraina atgrasys nuo Kremliaus agresijos, nes oponentų silpnumas provokuoja Putiną tolesniems grasinimams ir agresijai. Štai kodėl Vakarai turi investuoti į politinę, karinę, ekonominę Ukrainos sėkmę. Integracija į ES yra vienintelis būdas sukurti tokią demokratinės Ukrainos sėkmę“, – teigė europarlamentaras.
Pasak A. Kubiliaus, tuo tikslu ES turėtų pasiūlyti Ukrainai naują pagreitintos integracijos procesą, pradžioje – integracijos į ES bendrąją rinką. Tokia Ukrainos integracijos strategija yra veiksmingiausia ilgalaikė strategija, kaip atgrasyti Rusiją.
„Jokių naivių čemberlenų ir jokių iliuzijų, kad santykiai su Putino Kremliumi gali būti partneriškai produktyvūs, kad koncesijos padės. Vakarai turi išlikti tokie pat solidarūs ir vieningi, net jei ši eskalacija baigsis be plataus masto karinių veiksmų“, – kolegas ragino europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
„Jeigu Europa sugrįš prie įprasto biznio su dabartiniu Kremliumi, mes nuolat gyvensime hibridinių ir ne tik hibridinių karų karuselėje“, – perspėjo EP narė, pridūrusi, kad Putinas nusipelno tribunolo vien už tai, kad grasina pradėti karą ir žudyti žmones.
VŽ nuomone, labai svarbu, kad mūsų šalies atstovai EP sklaido galbūt dar užsilikusias iliuzijas, kad iš Putino galima laukti civilizuoto ir demokratiško elgesio. Kas jau kas, o Baltijos valstybės gerai žino, ką reiškia Maskvos iki šiol puoselėjamos karinės ir imperiškos ambicijos.
Kol kas Vakarai tikina, kad Putinas su visu savo karo draugų „būreliu“ brangiai sumokėtų, jei ryžtųsi pradėti plataus masto karą Europoje. Svarbu, kad Kremliaus-bunkerio šeimininkas suprastų ir patikėtų, kad tai – ne tik žodžiai. Vakarų vienybę jis ne kartą mėgino skaldyti, visokių orbanų pagalba mėgindamas į ją įvaryti pleištą. Tikėkimės, kad šįkart vienybės kumštis bus išties tvirtas – nes agresoriai ir plėšikai supranta tik vieną kalbą – jėgos kalbą. Jie eina tiek toli, kiek jiems leidžiama tai daryti.
