JAV: Rusija prie sienos su Ukraina papildomai pasiuntė 7.000 karių
Papildyta skirsniu „J. Bidenas ir O. Scholzas reikalauja iš Maskvos realių žingsnių“
Jis Maskvos pareiškimą apie Ukrainos pasienyje sutelktų pajėgų atitraukimą pavadino „melu“.
Rusija trečiadienį paskelbė, kad baigėsi karinės pratybos Maskvos aneksuotame Kryme ir kad jose dalyvavę kariai grįžta į savo bazes. Ankstesnę dieną Rusija irgi nurodė sugrąžinanti kai kuriuos prie Ukrainos sienų buvusius savo karius į jų bazes.
Pareigūnas taip pat pakartojo, kad Rusija gali sufabrikuoti „melagingą“ pretekstą ir „bet kurią akimirką“ įsiveržti į Ukrainą.
Jis pridūrė, kad nors Maskva sako norinti rasti diplomatinį krizės sprendinį, jos veiksmai rodo priešingai.
J. Bidenas ir O. Scholzas reikalauja iš Maskvos realių žingsnių
Telefonu trečiadienį kalbėjęsi JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas irgi sakė, jog kol kas nematyti jokių reikšmingo Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos sienos ženklų, ir ragino Maskvą imtis realių žingsnių įtampai dėl Ukrainos sumažinti.
„Tolesnės Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą grėsmė išlieka didelė, būtinas ypatingas atsargumas“, – nurodė Vokietijos kanclerio biuras pranešime, išplatintame po J. Bideno ir O. Scholzo pokalbio telefonu.
„Rusija privalo imtis realių žingsnių deeskalacijos link“, – pažymėjo lyderiai ir dar kartą įspėjo Maskvą, kad bet kokia tolesnė agresija prieš Ukrainą neišvengiamai sukeltų „itin rimtų pasekmių“.
O. Scholzas paskambino J. Bidenui, kad informuotų jį apie antradienį Maskvoje įvykusias savo derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Vokietijos ir JAV vadovai sveikino V. Putino pareiškimus, jog reikia tęsti diplomatines pastangas Ukrainos krizei išspręsti, ir pabrėžė, kad tai turi būti daroma „visu greičiu“.
Baltieji rūmai savo ruožtu informavo, kad J. Bidenas ir O. Scholzas taip pat aptarė klausimą dėl NATO rytinio sparno gynybos stiprinimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju.
„Jie patvirtino savo įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, taip pat pabrėžė būtinybę tęsti transatlantinį koordinavimą dėl diplomatijos ir atgrasymo priemonių bei stiprinti NATO rytinio sparno gynybą Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju“, – nurodė Baltieji rūmai išplatintame pranešime.
Kalbos apie „genocidą“ – pretekstui sukurti
JAV Valstybės departamentas kiek anksčiau trečiadienį pareiškė, kad Rusija bando sukurti „pretekstą“ įsiveržti į Ukrainą nepagrįstomis kalbomis apie „genocidą“ ir masines kapavietes Ukrainos rytiniame Donbaso regione.
Rusijos žiniasklaidoje šią savaitę pasirodė straipsnių ir nuotraukų apie tariamas slaptas masines kapavietes Donbase, kontroliuojamame Maskvos remiamų separatistų, kurie nuo 2014 metų kovoja su Ukrainos vyriausybės pajėgomis.
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Kijevas vykdo „genocidą“ Donbase.
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad Maskva skelbia tokius pareiškimus, kad įgytų dingstį užpulti Ukrainą.
„Pastarosiomis savaitėmis matėme, kaip Rusijos pareigūnai ir Rusijos žiniasklaida skelbia straipsnius spaudoje, kurie galėtų būti panaudoti kaip pretekstas invazijai“, – sakė N. Price'as žurnalistams.
Tarp tų pareiškimų, pasklidusių socialiniuose tinkluose, yra kaltinimai dėl genocido, masinių kapaviečių ir tariamo Ukrainos vyriausybės pasirengimo panaudoti cheminį ginklą prieš žmones Donbase.
„Šiuose kaltinimuose nėra nė lašo tiesos“, – sakė Valstybės departamento atstovas.
„Tai melagingi naratyvai, kuriuos plėtoja Rusija, kad galėtų panaudoti tai kaip pretekstą imtis karinių veiksmų prieš Ukrainą“, – kalbėjo jis.
N. Price'as priminė, kad prieš 2014 metų įsiveržimą į Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį Rusija tvirtino, kad Kijevo vyriausybė persekioja ten gyvenančius rusakalbius.
Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki taip pat atmetė tokius kaltinimus, pavadinusi juos bandymu sufabrikuoti pretekstą invazijai.
„Manome, kad puolimas gali būti surengtas bet kurią dieną ir jis gali įvykti sufabrikuota dingstimi“, – sakė ji, turėdama galvoje „suklastotus vaizdo įrašus, melagingus kaltinimus dėl cheminių ginklų ar tariamas atakas prieš rusų karius, kurių iš tiesų nebuvo“.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Maskvai prie Ukrainos sutelkus daugiau kaip 100.000 karių, Vakarai nuogąstauja, kad invazija gali įvykti bet kuriuo metu.
