Infliacijos žiežirbos: ar įsižiebs laužai?

Kaip jau ne kartą skelbta, Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas 5% PVM maisto produktams, taip pat trąšoms, o PVM tarifas degalams mažinamas nuo 23% iki 8%. Tai paskatino nemažus pirkėjų srautus iš Lietuvos keliauti apsipirkti į kaimyninę šalį.
Lygindami situaciją su 2017 m., kai Lietuvos vartotojų apsipirkimų kelionės į Lenkiją buvo suintensyvėjusios, prekybininkai akcentuoja, kad dabar makroekonominė aplinka yra iš principo kitokia. Tuo metu nebuvo tokio energetinių kainų šuolio, tokio žaliavų ir darbo kaštų šuolio, kokį stebime dabar. Pasak jų, tuomet tai buvo tiesiog dviejų šalių konkurencija dėl skirtingų kainodarų, valiutų skirtumų, kitų priežasčių. Šiandien papildomas stimulas, genantis pirkėjus į Lenkiją, yra tas, kad produktų kainos pakilo labai stipriai.
„Ne todėl, kad mažmenininkai yra godūs ir nori uždirbti daugiau, bet objektyviai. Dėl to, kad visiems gamintojams, ir tiems, kurie gamina Lietuvoje, ir tiems, kurie gamina užsienio šalyse, pabrango energetiniai kaštai, darbo užmokestis, trūksta darbo jėgos, ir dėl to tenka mokėti daugiau, jaučiamas pakuočių trūkumas, trūkinėja tiekimo grandinės – tai lemia labai didelio kainų augimo kontekstą, kurio nebuvo anksčiau“, – lygina Nijolė Kvietkauskaitė, mažmeninės prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinė direktorė.
Niūrokai perspektyvą mato ir prekiautojai degalais. Lenkijai sumažinus akcizą ir PVM degalams, jų kainos kaimyninėje valstybėje krito, o Lietuvoje tendencijos priešingos, todėl kai kurie verslo atstovai, pasienio gyventojai vyksta degalų įsigyti pas kaimynus.
Ekonomistai pabrėžia, kad Lenkija mokesčių reformos imasi, visų pirma, ne siekdama pritraukti pirkėjų iš Lietuvos, Vokietijos ir kitų šalių, bet kovodama su infliacija. Tadas Povilauskas, SEB vyriausiasis ekonomistas, pažymi, kad šiemet Europos Parlamentas turėtų patvirtinti atnaujintą PVM direktyvą, kur bus aiškus sąrašas prekių, kurioms gali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas, todėl šitie žaidimai su PVM toms leidžiamoms prekėms tikrai išliks ir gal net dar paaštrės, nes tai, kas nedraudžiama, bus linkstama leisti.
Infliacijos spaudimą netrunka pajusti vartotojų kišenės, o tai reiškia, kad gali lėtėti vartojimo augimas – žmonės bus linkę atidėti stambesnius pirkinius, gali kisti ir maisto prekių krepšelis. Pasak Aleksandro Izgorodino, komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomisto, jei pažiūrėtume į naujausias Statistikos departamento vartotojų apklausas, matytume, kad per pastaruosius kelis mėnesius Lietuvos vartotojai pastebimai pablogino nuomonę apie savo dabartinę finansų būklę ir jos perspektyvas. Tai yra didžiausia rizika, kuriai turi ruoštis Lietuvos prekybos sektorius, ypač prekybininkai, parduodantys ne pirmo būtinumo prekes: žmonės pirmenybę teiks pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms.
Prognozuojama, kad, mažėjant prekybininkų apyvartoms, mažės ir mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą. Vertinant TOP 100 daugiausia mokesčių sumokėjusių mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių, 2021 m. bendrovės sumokėjo mokesčių 15,7% daugiau, palyginti su 2020 m. Šiemet pagrindiniai mokesčių mokėtojai mokesčių tema komentarais dalijasi ne taip noriai ir drąsiai kaip ankstesniais metais – situacija darosi komplikuota, sunkiau prognozuojama, sako prekybininkai.
VŽ nuomone, įtampai neslūgstant, išeičių galėtų ieškoti visos suinteresuotos pusės: kad ir kaip dėliotum scenarijus, panašu, kad besiklostanti situacija optimizmo nekelia ne tik prekybininkams – valdžia taip pat turės pasukti galvą, kuo užpildyti biudžeto spragas, kurios atsivertų sumažėjusioms įplaukoms iš mokesčių. Ekonomistai kaip vienintelę išeitį iš galimo vartojimo sulėtėjimo Lietuvoje mato agresyvesnį valstybės įsikišimą į energetikos rinkas ir dalies energetikos kainų kompensavimą verslui bei vartotojams – be to, tikėtis kainų mažinimo prekybos sektoriuje neįmanoma.