Išsiderinę valdžios instrumentai
Pasibaigusioje sesijoje valdančioji koalicija niekais paleido kelis Vyriausybės sumanymus – buvo atmestas projektas dėl automobilių taršos mokesčio, parlamentas nepritarė privalomam medikų ir socialinės srities darbuotojų skiepijimui nuo COVID-19.
Nesusikalbėjimas plinta ir toliau. Štai Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija yra nepatenkinti Vyriausybėje gimusia iniciatyva nustatyti lengvatinį 0% PVM tarifą centriniam šildymui, kuriam dabar taikomas 9% mokestis.
Susidaro įspūdis, kad kiekviena koalicijos partnerė braižo savo planus, Vyriausybė – savo. O dar ir prezidentūra nepasikuklina retkarčiais šliūkštelti alyvos į ugnį.
Tad ant parlamentarų darbastalių neretai atgula koalicijos viduje neišdiskutuoti ir nesuderinti projektai, prieš kuriuos pasisako ne tik kone visada tam pasiryžę opozicijos atstovai, bet ir dalis „saviškių“. Taip perniek nueina galbūt ir geras įdirbis, užkertamas kelias tolesnei reformų eigai.
Valdantieji turi reikalingą balsų kiekį, tačiau, viena vertus, nėra paprasta visus 74 narius (ir jų balsus) suburti plenarinėje salėje, juolab kad apie 10 jos narių yra ir Vyriausybės nariai, turintys savo darbų dienotvarkes ir planus. Kita vertus, pasak politologės Rimos Urbonaitės, koalicija nėra homogeniška ir vieninga, joje egzistuoja įvairių interesų vedinos grupuotės. Vos tik viena tokia vidinė frakcija pasipriešins kokiai nors reformai, ji negalės būti įgyvendinta.
Kaip vieną iš išeičių politologė siūlo ieškoti paramos opozicijoje, žinoma, ne bet kurioje jos stovykloje. Kaip potencialūs koalicijos ir Vyriausybės partneriais bent kai kuriais reformistiniais klausimais pirmiausia matomi ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir iš dalies socialdemokratai.
Apie minėtą S. Skvernelio sąjungą, kaip galimą valdančiosios koalicijos ramstį, kalba ir politologė Ainė Ramonaitė. Tiesa, ji abejoja, ar „Vardan Lietuvos“ apsimokėtų jau dabar arba iki 2024-ųjų Seimo rinkimų formaliai jungtis prie koalicijos.
„Kodėl jiems reikėtų eiti į tokį bendradarbiavimą, nes dabar ši partija yra startinėje pozicijoje ir ant bangos. Ji tikisi, kad ta banga įsisiūbuos kaip tik artėjant rinkimams“, – teigia A. Ramonaitė.
Politologai mato dar vieną būdą, leisiantį labiau sutvirtinti koalicijos pamatus, o bendradarbiavimą padaryti kur kas efektyvesnį. Kalbama apie koalicinę tarybą, kurią sukurti siūlo Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Jos sprendimai būtų privalomi visiems valdantiesiems.
Tačiau konservatoriai nesižavi šia idėja: jie yra dominuojanti valdančioji partija ir jiems paprasčiau kalbėtis su kiekvienu iš koalicijos partnerių atskirai ir savo turimu svoriu pasiekti tokių susitarimų, kokių reikia būtent jiems.
Manoma, kad koalicinė taryba sudarytų galimybes dviem liberalų partijoms kelti didesnius reikalavimus, taip spaudimas didžiajai valdančiajai partijai galėtų būti kur kas didesnis.
Premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad pasitaiko komunikacinių nesusipratimų kalbant apie esminius, strateginius klausimus ir jų suderinimą koalicijoje. Daug vilčių dedama į artimiausią pusmetį, kuris, pasak ministrės pirmininkės, bus „kritiškai svarbus“.
„Laukia daug sprendimų, kurie yra susiję su rimtomis reformomis – ar tai būtų sveikatos reforma, ar kiti sprendimai. Juos Seimas gaus svarstyti pavasario sesijoje. Jeigu Vyriausybė kas antrą sprendimą turės tokį, kad Seimas atmetinės jos projektus, gerai, tuomet ir galėsime užduoti sau klausimą, ar yra dauguma“, – svarsto I. Šimonytė.
Pasak jos, jei ir toliau tarp koalicijos partnerių tęsis nesusišnekėjimas, „reikės ieškoti kitų politinių sprendimų“.
Politologai spėlioja, ką galėtų reikšti šie premjerės žodžiai – jie neatmeta ir galimos Vyriausybės griūties. Ar sudėti ginklus būtų paprasčiausia išeitis? Tačiau dar nė pusė kelio nenueita, neįvykdyta gausybė užsibrėžtų užduočių. VŽ nuomone, atsakomybę už šalies likimą prisiėmę politikai turėtų paklausti savęs, ar toks kapituliacinis scenarijus pasitarnautų šalies stabilumui, ypač globalių neramumų, neprognozuojamos agresijos iš Rytų fone.
Susitarti, ieškoti bendrų sprendimų, klausytis ir išgirsti vienas kitą ši valdančioji koalicija dar turi laiko. Tuomet atsiras ir atspirties taškas, suteiksiantis pagreitį suplanuotoms reformoms judėti pirmyn.
