Kelias į aklavietę
„Tiekėjų pasiūlymų skaičius VP mažėja, tai nerimą kelianti pastarųjų metų tendencija. 2020 m. vidutinis pasiūlymų skaičius vienam pirkimui buvo vos 2,5“, – VŽ organizuotoje konferencijoje „Viešieji pirkimai 2022“ konstatavo Vincas Jurgutis, ekonomikos ir inovacijų viceministras.
Apie pasikeitusią situaciją viešųjų pirkimų organizavime plačiau skaitykite čia.
Daiva Čeponienė, Kauno m. savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja, patvirtina – miestas tiekėjų pasiūlymų skaičiaus mažėjimą fiksuoja nuo 2020 m. vidurio.
Pasak jos, ypač smuko pretendentų, siekiančių dalyvauti didesnės vertės pirkimuose. Priežastis: nestabili situacija Lietuvoje ir pasaulyje. Didelės vertės pirkimuose dažniausiai sudaromos ilgalaikės sutartys, tiekėjai nebenori rizikuoti ir privengia juose dalyvauti. Kai kuriuose sektoriuose pernai pasitaikė atvejų, kai dalyvauti VP konkurse nepanoro nė vienas tiekėjas.
Galimų tiekėjų VP aktyvumą sumenkino ir nestabilios kainos – perkančiųjų organizacijų atstovai teigia, kad jau pasitaikė situacijų, kai tiekėjai pasibaigus VP procedūroms atsisakė sudarinėti sutartis, nes kainos dėl didelių pasikeitimų rinkoje tapo nebeaktualios. Tiekėjai aiškino, kad teikė pasiūlymą su tinkama kaina, bet per tą laiką pasikeitė žaliavų, produktų kainos.
Beje, vis dar neatsisakyta praktikos, kai VP konkurse laimėjimą lemia mažesnė kaina. Taikant šį kriterijų iš varžybų pašalinami solidesni konkurentai, neretai „nusiperkant“ prastesnę prekių ar paslaugų kokybę.
Atskiri sektoriai apskritai išvis nebemato prasmės dalyvauti VP konkursuose ir varžytis dėl valstybinių užsakymų. Vienas iš tokių – IT sektorius. Jo atstovai aiškina, kad šiuo metu yra susiformavusi milžiniška IT paslaugų paklausa versle, tad dalyvauti VP, kur tiekėjams keliami aukšti reikalavimai, o kainos dažnai neatitinka realybės, bendrovėms nepatrauklu.
Verslininkai sako, kad pirmiausia išnagrinėja sutartį – kiek ji rizikinga, kokios numatomos atsiskaitymo sąlygos.
„Tada viską dedame ant svarstyklių ir sveriame – ar verta dalyvauti šiame pirkime, kuris ilgai užtrunka, ar geriau dirbti verslo segmente su mažesnėmis rizikomis ir turėti pelningesnę situaciją“, – patirtimi dalijasi Darius Bužinskas, IT paslaugų „Alna Business“ vadovas.
Patrauklumą prarandantys VP, tiksliau – perkančiosios organizacijos (PO), kitąmet susidurs su naujais iššūkiais: perkantieji subjektai turės visa apimtimi vykdyti žaliuosius, socialiai atsakingus ir inovatyvius pirkimus. Tad tiekėjų, dėl kurių jau ir taip vyksta savotiškos varžytuvės, ratas gali dar labiau susiaurėti.
Pastaraisiais metais verslininkai skundėsi, kad PO konkurso sąlygose surašo gana sudėtingas sąlygas, kurių atitikti beveik neįmanoma. Arba dar „gražiau“ – surenčiami itin specifiniai reikalavimai, tinkantys konkrečiai įmonei – t. y. taip iš anksto, imituojant konkursą, pasirenkamas tiekėjas.
Be verslo minėtų trukdžių, kurie atmuša norą rungtis dėl VP, minimi ne tik sudėtingi ar išskirtiniai, bet ir kone absurdiški reikalavimai, pavyzdžiui, reikalavimas tiekėjui pateikti atsakingų asmenų neteistumo pažymas.
„Pas mus viename pirkime dalyvavo universitetas, buvo 61 atsakingas asmuo, dauguma jų – studentai, ir kiekvienam studentui reikėjo gauti neteistumo pažymą“, – pasakoja D. Čeponienė.
Verslas taip pat neperpranta, kodėl įstatymo nuostatos ne visada interpretuojamos vienodai ir taikomos skirtingos praktikos, pavyzdžiui, dėl kokių priežasčių kai kurie pirkimai nutraukiami, pašalinami dalyviai, anuliuojami pirkimo rezultatai ir kt.
V. Jurgutis primena, kad 2021 m. pabaigoje Vyriausybė patvirtino gaires, kaip reikėtų tobulinti VP sistemą, o vienas pagrindinių Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetų yra konkurencijos pirkimuose didinimas, siekiant į pirkimus pritraukti daugiau verslo.
Pasak jo, ministerija šiuo metu baigia rengti naujus įstatymo pakeitimus, kurie, kaip tikimasi, turėtų palengvinti verslo dalyvavimą VP ir išplėstų tiekėjų ratą, projektas netrukus bus paviešintas.
VŽ nuomone, situacija VP siunčia aiškų signalą ir atitinkamus teisės aktus rengiančioms institucijoms, ir pačioms PO: dabar konkuruoja jau ne tiekėjai, kuriems dalyvavimas konkursuose kainuoja nemažai laiko ir išteklių, dėl jų varžosi pirkėjai, priversti atsižvelgti į tai, kas vyksta rinkoje.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas užsimena, kad dabar kalba eina net ne apie tai, kaip galima būtų pagausinti tiekėjų dalyvavimą pirkimuose, o apie tai, kaip trumpuoju laikotarpiu išlaikyti lig šiol turėtą pirkimų dalyvių ratą. Jo nuomone, norėdamos padidinti konkurenciją pirkimuose, institucijos ir PO neišvengiamai turės rasti būdų, kaip pirkimus padaryti paprastesnius ir „lieknesnius“.
Verslininkai priduria: procedūrų palengvinimas ir supaprastinimas tikrai prisidėtų prie didesnės konkurencijos.
Valstybė per metus VP išleidžia daugiau negu 5 mlrd. Eur. Norėtųsi, kad jie būtų skaidriai ir efektyviai įdarbinti. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai sako norintys, kad kuo daugiau verslo matytų VP kaip galimybę išplėsti savo klientų ratą, dirbti ir užsidirbti. Ką gi, kaip nūnai madinga sakyti, kamuolys dabar ministerijos pusėje.
