Grėsmės akivaizdoje – antausis vienybei?

Publikuota: 2022-01-24
AFP/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
AFP/„Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Europoje susiklosčiusi saugumo padėtis, kurią politologai vadina pavojingiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tebelieka įtempta – praėjusią savaitę vykę NATO, JAV ir Rusijos atstovų susitikimai buvo nerezultatyvūs. NATO rusams dar kartą kategoriškai pareiškė, kad nevykdys ultimatyvių Kremliaus reikalavimų. Galima būtų sakyti, kad savaitgalis praėjo gana ramiai, jei ne Vokietijos akibrokštas.

Vokietija, galinga ir reikšminga NATO šalis, ketvirta pagal karių skaičių Aljanse, pastarosiomis dienomis, švelniai tariant, nustebino ir sąjungininkes. Užtat jos veiksmai ir atskirų personų pareiškimai paglostė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino ausis.

Tuo metu, kai Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Baltijos šalys, Nyderlandai, Danija, Turkija remia Ukrainą letaliniais ginklais idant šalis galimo Rusijos įsiveržimo atveju galėtų tinkamai gintis, Vokietija neleido Estijai suteikti karinės paramos Ukrainai: penktadienį tiesiog neišdavė leidimo atlikti sandorio dėl vokiškos kilmės 122 milimetrų haubicų perdavimo.

Šios haubicos buvo dislokuotos Rytų Vokietijoje, po susivienijimo atiteko Vokietijai, vėliau buvo parduotos Suomijai, kuri pati pardavė jas Estijai 2009 m. Šias sistemas Estija ir norėjo perduoti Ukrainai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ukrainos pareigūnai teigia, kad bet kokia parama yra desperatiškai reikalinga ir kad leidimai Estijai perduoti vokiškos kilmės artilerijos sistemas galėtų tapti precedentu ir kitais atvejais perduodant tokią ginkluotę.  

Tarsi minėto akibrokšto būtų maža, šeštadienį iš Vokietijos atskriejo dar vienas „siurprizas“: jo herojus - Vokietijos karinių jūrų pajėgų vadas Kay-Achimo Schoenbachas. Lankydamasis Indijoje šis aukšto rango karininkas pareiškė, kad Ukraina niekada nesusigrąžins Rusijos aneksuoto Krymo, o V. Putinas...  nusipelno pagarbos.

Per susitikimą Delyje nufilmuotame vaizdo įraše K.-A. Schoenbachas sako, jog V. Putinas nori „būti gerbiamas“.

„Yra lengva suteikti jam pagarbą, kurios jis nori ir galbūt taip pat yra vertas“, – pareiškė jis.

Neilgai trukus, šeštadienį K.-A. Schoenbachas atsistatydino, paaiškinęs, kad jo pareiškimai neatitinka oficialios Berlyno pozicijos ir buvo neapgalvoti.

Tikrai sunku būtų atspėti, kas tuo metu buvo NATO šalies karinių jūrų pajėgų vado galvoje, tik vargu ar tai buvo momentinis proto užtemimas.

Žinant, kokius postus Rusijos energetikos pramonėje gavo buvę aukšti Vokietijos politikai, konkrečiai, buvęs vokiečių kancleris Gerhardas Schroederis, senokai įsitaisęs Rusijos energetikos sektoriuje (įskaitant „Gazprom“) ir galiausiai tapęs „Nord Stream 1“ operatorės „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininku, kirba nuojauta, kad panašios svajonės gali susukti galvą ir kitoms nuo politinės arenos nuridentoms personoms.

Regis, Vakarai (bent didžioji jų dalis) jau suprato, kad agresyvi Rusijos meška mėgsta kaišioti savo ginkluotas letenas pas visus kaimynus ir jos laiku nesustabdžius tai darys visada. Gal pagaliau suprato ir tai, kad šio grobuonies kailyje tūnantis Putinas vargu ar gali kada nors būti vertas bent lašo pagarbos. Tegul jį gerbia tik į tą karinio laivyno eksvadą panašūs pataikūnai.

Pasak Europos parlamento nario Petro Auštrevičiaus, Vokietija per šalį nepraleidžia karinės amunicijos Ukrainai net tranzitu. Didžiulius ginkluotės kiekius jai teikiantys Didžiosios Britanijos kariškiai turėjo apskristi Vokietijos oro erdvę. Atsitiktinumas? Siekis išlaikyti taiką?

Nepanašu, kad dabar Europoje yra būtent toks metas, jog horizonte skraidytų taikos balandžių pulkai. Senovės romėnai sakydavo: Si vis pacem, para bellum – Nori taikos, ruoškis karui.  

Kremlius vis dar tikisi iš NATO atsakymų (raštu!) dėl savo ultimatyvių reikalavimų. Negana to, kad Rusijai buvo aiškiai pasakyta, jog Aljanso durys yra ir bus atviros visoms pretendentėms ir ne rusams diktuoti, ką ir kaip turi daryti nepriklausomos šalys, agresorė nerimsta ir toliau žengia šantažo keliu: dabar jau pareikalavo išvesti pajėgas ir ginkluotę iš Rumunijos bei Bulgarijos. „Išvalyti“ sau erdvę veiksmams Juodojoje jūroje? 

Baigdami išnaudoti visas propagandinės retorikos atsargas rusai anądien į savo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo lūpas įkalė „superfrazę“: esą Baltijos šalys savo rusofobiška politika valdo ir ES, Ir NATO. Štai kokia galybė slypi Baltiškoje trijulėje!

Šeštadienį pranešta, kad sutarta dėl Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Beno Wallace’o susitikimo aptariant krizę prie Rusijos ir Ukrainos sienos.

Nežinia, ar galima tikėtis rimtesnio proveržio deeskaluojant aštrėjančią situaciją – nekeisdama kliedesius primenančios retorikos dėl neva NATO keliamos grėsmės, Rusija toliau masiškai telkia prie Ukrainos sienos ginkluotę ir karius, gabenamus net iš Tolimųjų Rytų. Reikalaudama iš Aljanso „saugumo garantijų“, šalis agresorė suskubo papildomai prifarširuoti ginklais bei rusų kariais ir mūsų kaimynę Baltarusiją. Jau nekalbant, kad Kaliningrado sritis jau paversta ištisu poligonu.

Kad ir kokias „garantijas“ Vakarams pažadėtų Kremlių valdantis KGB profesionalas, derėtų nepamiršti garsios frazės apie susitarimus, kurie neverti net popieriaus, ant kurio jie pasirašyti.

VŽ nuomone, negana to, kad Vakarų pastangas diplomatiniu keliu užkardyti naujo karo galimybę Rusijos caras vertina kaip silpnumo demonstravimą, vokiškas išsišokimas jam įžiebė naują viltį dėl   dėl galimai aižėjančios NATO sąjungininkų vienybės.

Tą pabrėžia ir „The Wall Street Journal“:  pasak leidinio, net jei pačios artilerijos sistemos, kurioms Vokietija „nedavė leidimo“ neįneštų lemiamo pokyčio mūšio lauke, Vokietijos atsisakymas Kremliaus gali būti suprastas kaip dar vienas skilties Vakaruose signalas.

Ukrainos pastiprinimas pažangia vakarietiška ginkluote gali būti viena iš rimčiausių atgrasymo priemonių, atmušančių Kremliaus norus atsiriekti dar daugiau svetimų žemių. Būtent dabar, o ne „jeigu“. Nes Putinas vienu ar kitu atveju skaičiuoja galimas aukas, įsiveržimo kainą.

Kaip rodo istorija (kurios pamokų, deja, žmonija vis neišmoksta), diktatoriai ir agresoriai, įvaldę ultimatumų, šantažo ir melo taktiką, eina taip toli, kiek jiems leidžiama. Todėl ne vien žodžiais turime remti Ukrainą, ir remti ją – vieningu, susitelkusio demokratinio pasaulio frontu.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 17

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06
„Nematomi“ matomo sąrašo herojai 1

Registrų centro tinklalapyje galima rasti sąrašą, kuriame išrikiuoti vadovai su apribotomis teisėmis. Nors...

Nuomonės
2022.05.06
Kai tenka mokėti didžiausią reputacijos kainą 3

Nors vadovėlių apie krizių valdymą netrūksta, į aštrias situacijas įklimpusių verslų istorijų ir pamokų –...

Nuomonės
2022.05.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku