Vokietija neleido Estijai perduoti haubicų Ukrainai

Kitaip nei Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Baltijos šalys, Nyderlandai ir Turkija, Vokietijos vyriausybė nesutiko išduoti leidimo letalios ginkluotės perdavimo Kijevui sandoriui atlikti, penktadienio vakarą pranešė „The Wall Street Journal“.

Berlynas nesutinka dėl artilerijos sistemų perdavimo, nes ginkluotė yra kilusi iš Vokietijos, o tai leidiniui patvirtino tiek Estijos, tiek Vokietijos pareigūnai.

„Vokietijoje yra labai daug abejonių dėl (ginklų – VŽ) perdavimo mums“, – interviu leidiniui sakė Oleksijus Reznikovas, Ukrainos gynybos ministras. Vokietijos pareigūnai teigia, kad taip yra dėl jų ilgalaikės ginklų neperdavimo į įtemptus regionus politikos.

„Pagrindinis principas kalbant apie ginklų eksportą visada yra toks pat – ar jie keliautų tiesiogiai iš Vokietijos, ar būtų kilę iš trečiųjų šalių – jokio leidimo nėra suteikta, – Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai sakė žurnalui, – proceso sprendimo baigtis nėra žinoma“.

Kristo Enn Vaga, Estijos gynybos ministro patarėjas tvirtina, kad vyriausybė toliau bando įtikinti Vokietiją leidimą išduoti. „Tikimės, kad gausime leidimą, – sakė patarėjas, – Estija rodo, kad stengiasi padėti Ukrainai praktinėmis priemonėmis taip, kaip gali“.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad bet kokia parama yra desperatiškai reikalinga ir kad leidimai Estijai perduoti vokiškos kilmės artilerijos sistemas galėtų tapti precedentu ir kitais atvejais perduodant tokią ginkluotę.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, net jei pačios artilerijos sistemos neįneštų lemiamo pokyčio mūšio lauke, Vokietijos atsisakymas Kremliaus gali būti suprastas kaip dar vienas skilties Vakaruose signalas.

Haubicos, dėl kurių perdavimo kilo klausimas, buvo dislokuotos Rytų Vokietijoje, po susivienijimo atiteko Vokietijai, vėliau buvo parduotos Suomijai, kuri pati pardavė jas Estijai 2009 metais. Šias sistemas Estija ir norėjo perduoti Ukrainai.

Kaip sausio pradžioje pranešė „Euractiv“, Estija metų pradžioje svarstė kartu su „Javelin“ sistemomis Ukrainai perduoti ir 122 milimetrų haubicų pabūklų. Kadangi leidimus eksportui suteikia ginkluotės kilmės šalis, JAV suteikus leidimą „Javelin“ raketos bus perduotos, tačiau Berlynas perdavimą stabdo. Suomijos pareigūnai savo sprendimą teigia priimsiantys po Vokietijos verdikto.

NATO atmetė Rusijos reikalavimus, galimi tolimesni pokalbiai

Kiek anksčiau pranešta, kad JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį Ženevoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Pokalbis baigėsi kiek anksčiau nei planuota, po pusantros valandos.

Po abiejų pareigūnų atskirai surengtų spaudos konferencijų paaiškėjo, kad kitą savaitę Vašingtonas Kremliui pateiks savo rašytinį atsakymą į Rusijos jau anksčiau pateiktus reikalavimus ir pristatys savo susirūpinimą keliančius klausimus. Po šio susitikimo paskelbta apie kitą savaitę ketinamą surengti JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino tęsiant diplomatines pastangas rasti išeitį. A. Blinkenas pabrėžė, kad rašytiniame atsakyme nebus svarstomi jokie kertiniai reikalavimai dėl Ukrainos ar šalių prisijungimo prie bloko nebus aptariami.

NATO penktadienį atmetė Rusijos reikalavimą, kad Aljansas išvestų pajėgas iš savo pietrytinių narių Bulgarijos ir Rumunijos.

„NATO neišsižadės mūsų gebėjimo saugoti ir ginti vieniems kitus, įskaitant pajėgų buvimą Aljanso rytinėje dalyje. Rusijos reikalavimai sukurtų pirmos ir antros klasės NATO nares, o mes su tuo negalime sutikti“, – pareiškė NATO atstovė Oana Lungescu.

Penktadienį, prieš svarbias Rusijos ir JAV derybas Ženevoje, Maskva paragino „išvesti užsienio pajėgas, techniką ir ginkluotę“ iš šalių, kurios iki 1997 metų nepriklausė NATO.

„Tarp jų yra Bulgarija ir Rumunija“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išskiriant šias dvi buvusias Varšuvos pakto sąjungininkes, įstojusias į Aljansą 2004 metais.

Pasak Bukarešto, NATO karių dislokavimas sąjunginėse valstybėse yra „visiškai gynybinė reakcija į vis agresyvesnį Rusijos elgesį rytinėse apylinkėse... šiuo metu intensyvėjantį, nepaisant NATO pastangų užmegzti konstruktyvų dialogą“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vėlų penktadienio vakarą „Twitter“ paskyroje paskelbė apie turėtą pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir patikino jį, kad Europos Sąjunga tvirtai palaiko Ukrainą.

„Aptarėme susiklosčiusią saugumo situaciją, – rašoma EK pirmininkės žinutėje, – ES yra pasiruošusi suteikti papildomą finansinę paramą Ukrainai ir stiprinti bendradarbiavimą energetikoje“.

Kaip savo „Twitter“ paskyroje pranešė „The Guardian“ žurnalistas Luke'as Hardingas, Jungtinės Karalystės parlamento narių delegacija penktadienį grįžo iš vizito Ukrainoje, kurio metu lankėsi prie demarkacinės zonos su separatistais Donecko regione.

Anksčiau apie vizitą neskelbta dėl saugumo priežasčių. Britų parlamento delegacija apžiūrėjo padėtį netoli Avdijivkos miesto pafrontėje ir buvo priartėję apie 100 metrų atstumu iki separatistų pozicijų.

Leiboristas Chrisas Bryantas teigė, kad visi vykę delegacijos nariai priėjo vieningos nuomonės, kad „Rusijos agresija nebūtų sėkminga“. Anot jo, buvo aišku, kad ataka sulauktų „didžiulio pasipriešinimo ir daugybės rusų aukų“.

Anot C. Bryanto, Ukrainos kariuomenės vadovybė mano, jog egzistuoja keturių savaičių optimalių veiksmų galimybių langas iš Rusijos pusės.