Tostas 2022-iesiems: skriskime aukštai, bet nepamirškime ir žemės
Nuo neabejotinai istorinio momento Lietuvos startuolių ekosistemai praėjo daugiau nei dveji metai. Viena vertus, atrodo tarsi būtų praėjusi amžinybė – kai Lietuvoje buvo skelbiama apie „Vinted“ milijardą, Uhane, ko gero, naujasis koronavirusas dar tik peršokinėjo iš šikšnosparnių į žmones.
2021 m. pabaigoje tebeturime vienintelį oficialų vienaragį, pagal šį skaičių šiemet mus pavijo ir Latvija.
Rokas Pečiulaitis, rizikos kapitalo fondo valdytojos „Contrarian Ventures“ partneris, neseniai VŽ podkaste sakė manantis, kad startuolių ekosistema yra esminiame raidos momente ir per dvejus metus turėtų pagimdyti dar bent keturis vienaragius.
Skamba išties gražiai – linkime, kad taip ir atsitiktų, o Lietuvos vardas startuolių kontekste aidėtų per visą pasaulį. Juo labiau kad rinkoje jaučiamas kapitalo perteklius, o pinigus, kaip žinoma, investuotojams norisi įdarbinti, o tai reiškia puikų metą tuos pinigus „susirinkti“.
Reikėtų atkreipti dėmesį į įdomų neoficialaus vienaragio statusą turinčią lietuvių bendrovę „Tesonet“. Niekas neabejoja, kad ši kompanija yra verta daugiau nei 1 mlrd. Eur, tačiau kadangi ji nepritraukia kapitalo iš išorės ir auga iš savų resursų, tos „tikrosios“ vertės mes taip ir nežinome.
„Tesonet“ suteikia gerą progą pereiti prie kito punkto – kad vienaragio statusas pirmiausia yra ne absoliučiai objektyvus ir nekvestionuojamas rodiklis, o pinigų kapšą atsinešančio investuotojo vertinimas, pasitikėjimo kreditas, pasakymas, jog tai, ką darote jūs, mūsų vertinimu, turi potencialo.
Esminis žodis čia yra vertinimas. Jis suponuoja žmogiškąjį veiksnį – jeigu jis neegzistuotų, tuomet kone visos investicijos būtų sėkmingos ir atsipirktų. Tačiau taip nėra, nes investuotojai taip pat kartais veikia impulsyviai, investuodami į tai, kas gali likti spalvingais futuristiniais pažadais, o ne tapti realiais produktais ir paslaugomis.
Startuolių pasaulyje, ypač kai kalbama apie investicijas į pradinės stadijos įmones, nemaža dalis investicijų apskritai būna nesėkmingos. Daugybė rizikos kapitalo fondų žlunga. Pasitaiko ir atvejų, kai lūžta vienaragių sparnai – vėlesniuose investiciniuose raunduose jie būna įvertinami mažiau nei 1 mlrd. Eur.
Apie tai girdime daug mažiau nei apie sėkmės istorijas, kurios virškinamos su pasigardžiavimu, tarsi skanios naujametinio vakarėlio vaišės.
Todėl reikia suprasti, jog vienaragio statusas pirmiausia yra įvertinimas. „Time“ žurnalas metų žmogumi išrinko Eloną Muską – suprantama, kad tai didelė garbė, tačiau nuo to geriausiu pasaulio žmogumi jis netapo.
Likus mažiau nei 48 val. iki laikrodžio dūžių, paskelbsiančių apie 2022 m. pradžią, VŽ kelia tostą už tai, kad kiti metai Lietuvai atneštų daugiau vienaragių, tačiau tuo pat metu mano, jog šis statusas neturėtų tapti tikslu ir vieninteliu ekosistemos kokybės parametru, o stimulu toliau dirbti ir tvariai augti.
Valdžiai galime palinkėti ne vien didžiuotis lietuvių pasiekimais, o ir kurti aplinką, kurioje būtų palankios sąlygos vystytis gyvybingai ekosistemai. O pačiai ekosistemai reikia palinkėti orientuotis į perspektyvias sritis, kuriose iš tiesų yra daug erdvės inovacijoms ir pokyčių kūrimui.
