Nepastatyto baseino purslai

Lietuvos Aukðèiausiasis Teismas (LAT) lapkrièio 11 d. konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybë teisëtai nutraukë Lazdynø baseino rangos sutartá su ðiuo metu likviduojama dël bankroto statybø bendrove „Active construction management“ (buvusia „Irdaiva“). Ði ámonë pripaþinta paþeidusi rangos sutartá.

Savivaldybë sutarties nutraukimà grindë tuo, kad rangovë neiðtaisë darbø trûkumø, nepriþiûrëjo objekto, nepateikë sutarties ávykdymo uþtikrinimo ir galiojanèio civilinës atsakomybës draudimo, nesilaikë terminø ir apskritai nebeatliko darbø, taip pat áspëjo jungtinës veiklos partneres, kad, per papildomà terminà nesutvarkius trûkumø, sutartis bus nutraukta.

Nutraukus sutartá, liko apie 50% neatliktø darbø, o pagrindinë partnerë buvo ásipareigojusi atlikti 65% visø darbø.

Á ðá sûkurá ið baseino statybø paðalinta pagrindinë rangovë ámurkdë ir partneres – bendroves „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“. Teismas konstatavo, kad 2017 m. ámonës laimëjo pirkimà kaip jungtinës veiklos partnerës, tad atsakomybæ turi dalytis solidariai.

Kuo tai gresia bendrovëms, kuriø dalis net nespëjo ásikurti statybø aikðtelëje, taèiau tapo pagrindinës rangovës bankroto situacijos ákaitëmis?

Pirmiausia, tai smûgis jø reputacijai, be to, sostinës savivaldybë svarsto galimybes prisiteisti patirtus nuostolius.

Ir bene svarbiausia – Vilniaus savivaldybës praðymu jos átrauktos á nepatikimø tiekëjø sàraðà. Á ðá Vieðøjø pirkimø tarnybos (VPT) administruojamà sàraðà átrauktos ámonës trejus metus negali dalyvauti vieðuosiuose pirkimuose.

„Pagrindinis partneris, kuris pridirbo ne tik mums, bet ir visai Lietuvai, – buvusi „Irdaiva“. Jai turime daugiausia tiek teisiniø, tiek finansiniø, tiek moraliniø priekaiðtø, taèiau ji yra bankrutavusi, tad nieko nepakeisi. Visgi yra ir kitos ámonës, kurios taip pat buvo prisiëmusios atsakomybæ“, – teigia Valdas Benkunskas, Vilniaus vicemeras.

Anot jo, pirmasis rangovas, dar prieð ateidamas á konkursà, esà galëjo bûti nusiteikæs darbø nepabaigti.

„Mano poþiûriu, turëjome situacijà, kai atëjo rangovas, galimai jau galëjæs turëti planà pradëti darbus, bet jø nepabaigti, nusirinkti grietinëlæ nuo ðio objekto ir pabaigti savo gyvenimà. Ne paslaptis, kad ir teisësaugos institucijos atlieka tyrimus dël ðiø veiksmø. Labai tikiuosi, kad jos prisidës prie to, kad galëtume prarastus pinigus susigràþinti“, – tikina vicemeras. Jis prognozuoja, kad ieðkinio dydis siektø daugiau nei 10 mln. Eur.

Klausimas vicemerui – jei buvo poþymiø ar kankino bloga nuojauta apie grietinëlës graibymà, kodël nebuvo kreiptasi bent jau á VPT mëginant sustabdyti konkursà, apskøsti laimëtojà ar pan.? Gal jau ir baseino statybos darbai bûtø arti finiðo ir nereikëtø teismuose ieðkoti teisybës bei prarastø pinigø.

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkø asociacijos prezidentas, VÞ yra sakæs, kad kol kas sunku ávertinti, koks bus ðio sprendimo poveikis rinkai ir konkurencijai vieðuosiuose pirkimuose. Anot jo, vieðuosiuose pirkimuose kartu dalyvavusius tiekëjus sutarties vykdymo laikotarpiu traktuoti kaip jungtinës veiklos partnerius yra ydinga praktika.

Arûnas Siniauskas, VPT direktoriaus pavaduotojas, VÞ teigia, jog átraukimas á minëtà sàraðà nëra automatinis.

„Yra bendros nuostatos ir perkanèiosios organizacijos sprendimas, atsiþvelgiant á konkreèià sutartá ir labiausiai – jos vykdymà. Ir èia yra esmë, nes átraukimas turëtø vykti, kai tiekëjas netinkamai vykdo sutartá“, – aiðkina jis.

Sàraðà jis vadina prevencine priemone – signalu kitoms vieðojo sektoriaus pirkëjoms atidþiau vertinti konkreèià bendrovæ. Taigi, esà sàraðas durø grieþtai neuþdaro, bet atsiranda papildomas mechanizmas árodinëti, kad esi patikimas.

„Tai priemonë, kuri turëtø apsunkinti tiekëjø dalyvavimà kituose pirkimuose. Jie turi árodyti, kad ëmësi veiksmø: gal atsiskaitë, gal vyko organizaciniai veiklos pokyèiai, kad iðvengtø analogiðkø situacijø. Tiekëjai turi pateikti árodymø, kad padëtá taisë ir tokia situacija nesikartos. Atsiranda ir pareiga perkanèiosioms organizacijoms tuo ásitikinti – jos turi ne ðiaip deklaratyviai priimti informacijà, bet ásitikinti“, – sako A. Siniauskas.

Klausiamas, koks poveikis gali bûti statybos sektoriaus pirkimams, jei á sàraðà dël panaðiø situacijø patektø daugiau didþiøjø ðalies ámoniø, jis tvirtina neabejojantis, kad tai neturëtø atðaldyti ðiø bendroviø noro gauti vieðojo sektoriaus uþsakymø. Jis pritaria, kad bûtent teismai turëtø suformuoti praktikà, kokiu pagrindu ir kodël bendrovës á ðá sàraðà patenka.

Priimdamas nutartá dël pirmosios Lazdynø baseino rangos sutarties nutraukimo teisëtumo, LAT vis dëlto nusprendë kreiptis á Europos Sàjungos Teisingumo Teismà (ESTT), kad ðis ávertintø átraukimo á nepatikimø tiekëjø sàraðo reguliavimà Lietuvoje.

„Paèiam LAT turbût pasirodë truputá per grieþta sankcija tris ámones, kurios apskritai yra patikimos ir gali sutartis vykdyti ateityje, automatiðkai átraukti á sàraðà“, – aiðkina Feliksas Miliutis, kontoros „Glimstedt“ advokatas.

„Teismas pasielgë labai teisingai keldamas klausimà, ar tokia logika dël automatinio átraukimo yra pagrásta. Gal paaiðkës, kad mûsø nacionalinë teisë prieðtarauja ES direktyvos nuostatoms. Jeigu ESTT atsakytø, kad prieðtaravimas yra, galëtume iðvengti tokiø situacijø, kai á sàraðà átraukiami akivaizdþiai patikimi tiekëjai, kurie galbût dël tam tikrø objektyviø aplinkybiø, kaip partnerio bankrotas, tame sàraðe atsidûrë. Atrodo, kad Lazdynø baseino atveju kitø rangovø kaltës nebuvo arba ji buvo minimali, gal net teoriniame lygmenyje“, – kalba jis.

VÞ nuomone, precedentas su bendrovëmis, tapusiomis bankrutuojanèio generalinio rangovo ákaitëmis, reikalauja atidesnio keliø institucijø poþiûrio. Teisininkai aiðkina, kad dabar keliamas klausimas, jog prieð nusprendþiant dël átraukimo á sàraðà galbût reikëtø spræsti pagal visas aplinkybes: ávertinti konkreèià situacijà, jos aplinkybes ir individualià tiekëjo atsakomybæ. Atvejis su Lazdynø baseinu, jei ir neeliminuos minëtø trijø statybos bendroviø ið vieðøjø pirkimø, taèiau vienà kità dëmæ ant reputacijos munduro gali uþtëkðti.