Nepastatyto baseino purslai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 11 d. konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė teisėtai nutraukė Lazdynų baseino rangos sutartį su šiuo metu likviduojama dėl bankroto statybų bendrove „Active construction management“ (buvusia „Irdaiva“). Ši įmonė pripažinta pažeidusi rangos sutartį.

Savivaldybė sutarties nutraukimą grindė tuo, kad rangovė neištaisė darbų trūkumų, neprižiūrėjo objekto, nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo ir galiojančio civilinės atsakomybės draudimo, nesilaikė terminų ir apskritai nebeatliko darbų, taip pat įspėjo jungtinės veiklos partneres, kad, per papildomą terminą nesutvarkius trūkumų, sutartis bus nutraukta.

Nutraukus sutartį, liko apie 50% neatliktų darbų, o pagrindinė partnerė buvo įsipareigojusi atlikti 65% visų darbų.

Į šį sūkurį iš baseino statybų pašalinta pagrindinė rangovė įmurkdė ir partneres – bendroves „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“. Teismas konstatavo, kad 2017 m. įmonės laimėjo pirkimą kaip jungtinės veiklos partnerės, tad atsakomybę turi dalytis solidariai.

Kuo tai gresia bendrovėms, kurių dalis net nespėjo įsikurti statybų aikštelėje, tačiau tapo pagrindinės rangovės bankroto situacijos įkaitėmis?

Pirmiausia, tai smūgis jų reputacijai, be to, sostinės savivaldybė svarsto galimybes prisiteisti patirtus nuostolius.

Ir bene svarbiausia – Vilniaus savivaldybės prašymu jos įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Į šį Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) administruojamą sąrašą įtrauktos įmonės trejus metus negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Pagrindinis partneris, kuris pridirbo ne tik mums, bet ir visai Lietuvai, – buvusi „Irdaiva“. Jai turime daugiausia tiek teisinių, tiek finansinių, tiek moralinių priekaištų, tačiau ji yra bankrutavusi, tad nieko nepakeisi. Visgi yra ir kitos įmonės, kurios taip pat buvo prisiėmusios atsakomybę“, – teigia Valdas Benkunskas, Vilniaus vicemeras.

Anot jo, pirmasis rangovas, dar prieš ateidamas į konkursą, esą galėjo būti nusiteikęs darbų nepabaigti.

„Mano požiūriu, turėjome situaciją, kai atėjo rangovas, galimai jau galėjęs turėti planą pradėti darbus, bet jų nepabaigti, nusirinkti grietinėlę nuo šio objekto ir pabaigti savo gyvenimą. Ne paslaptis, kad ir teisėsaugos institucijos atlieka tyrimus dėl šių veiksmų. Labai tikiuosi, kad jos prisidės prie to, kad galėtume prarastus pinigus susigrąžinti“, – tikina vicemeras. Jis prognozuoja, kad ieškinio dydis siektų daugiau nei 10 mln. Eur.

Klausimas vicemerui – jei buvo požymių ar kankino bloga nuojauta apie grietinėlės graibymą, kodėl nebuvo kreiptasi bent jau į VPT mėginant sustabdyti konkursą, apskųsti laimėtoją ar pan.? Gal jau ir baseino statybos darbai būtų arti finišo ir nereikėtų teismuose ieškoti teisybės bei prarastų pinigų.

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, VŽ yra sakęs, kad kol kas sunku įvertinti, koks bus šio sprendimo poveikis rinkai ir konkurencijai viešuosiuose pirkimuose. Anot jo, viešuosiuose pirkimuose kartu dalyvavusius tiekėjus sutarties vykdymo laikotarpiu traktuoti kaip jungtinės veiklos partnerius yra ydinga praktika.

Arūnas Siniauskas, VPT direktoriaus pavaduotojas, VŽ teigia, jog įtraukimas į minėtą sąrašą nėra automatinis.

„Yra bendros nuostatos ir perkančiosios organizacijos sprendimas, atsižvelgiant į konkrečią sutartį ir labiausiai – jos vykdymą. Ir čia yra esmė, nes įtraukimas turėtų vykti, kai tiekėjas netinkamai vykdo sutartį“, – aiškina jis.

Sąrašą jis vadina prevencine priemone – signalu kitoms viešojo sektoriaus pirkėjoms atidžiau vertinti konkrečią bendrovę. Taigi, esą sąrašas durų griežtai neuždaro, bet atsiranda papildomas mechanizmas įrodinėti, kad esi patikimas.

„Tai priemonė, kuri turėtų apsunkinti tiekėjų dalyvavimą kituose pirkimuose. Jie turi įrodyti, kad ėmėsi veiksmų: gal atsiskaitė, gal vyko organizaciniai veiklos pokyčiai, kad išvengtų analogiškų situacijų. Tiekėjai turi pateikti įrodymų, kad padėtį taisė ir tokia situacija nesikartos. Atsiranda ir pareiga perkančiosioms organizacijoms tuo įsitikinti – jos turi ne šiaip deklaratyviai priimti informaciją, bet įsitikinti“, – sako A. Siniauskas.

Klausiamas, koks poveikis gali būti statybos sektoriaus pirkimams, jei į sąrašą dėl panašių situacijų patektų daugiau didžiųjų šalies įmonių, jis tvirtina neabejojantis, kad tai neturėtų atšaldyti šių bendrovių noro gauti viešojo sektoriaus užsakymų. Jis pritaria, kad būtent teismai turėtų suformuoti praktiką, kokiu pagrindu ir kodėl bendrovės į šį sąrašą patenka.

Priimdamas nutartį dėl pirmosios Lazdynų baseino rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, LAT vis dėlto nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad šis įvertintų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašo reguliavimą Lietuvoje.

„Pačiam LAT turbūt pasirodė truputį per griežta sankcija tris įmones, kurios apskritai yra patikimos ir gali sutartis vykdyti ateityje, automatiškai įtraukti į sąrašą“, – aiškina Feliksas Miliutis, kontoros „Glimstedt“ advokatas.

„Teismas pasielgė labai teisingai keldamas klausimą, ar tokia logika dėl automatinio įtraukimo yra pagrįsta. Gal paaiškės, kad mūsų nacionalinė teisė prieštarauja ES direktyvos nuostatoms. Jeigu ESTT atsakytų, kad prieštaravimas yra, galėtume išvengti tokių situacijų, kai į sąrašą įtraukiami akivaizdžiai patikimi tiekėjai, kurie galbūt dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, kaip partnerio bankrotas, tame sąraše atsidūrė. Atrodo, kad Lazdynų baseino atveju kitų rangovų kaltės nebuvo arba ji buvo minimali, gal net teoriniame lygmenyje“, – kalba jis.

VŽ nuomone, precedentas su bendrovėmis, tapusiomis bankrutuojančio generalinio rangovo įkaitėmis, reikalauja atidesnio kelių institucijų požiūrio. Teisininkai aiškina, kad dabar keliamas klausimas, jog prieš nusprendžiant dėl įtraukimo į sąrašą galbūt reikėtų spręsti pagal visas aplinkybes: įvertinti konkrečią situaciją, jos aplinkybes ir individualią tiekėjo atsakomybę. Atvejis su Lazdynų baseinu, jei ir neeliminuos minėtų trijų statybos bendrovių iš viešųjų pirkimų, tačiau vieną kitą dėmę ant reputacijos munduro gali užtėkšti.