Nepastatyto baseino purslai

Publikuota: 2021-11-26
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės normalaus baseino, kur galėtų treniruotis šalį garsinantys sportininkai ir augti nauji talentai. Vilniaus miesto savivaldybei nutraukus rangos sutartį su pagrindine rangove, nemalonumai laukia ir rangos partnerių – jiems apsunkinamas dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, kyla grėsmė jų reputacijai. Teisininkai siūlo peržiūrėti sąlygas, dėl kurių patenkama į nepatikimų tiekėjų sąrašus – įvertinant konkrečią situaciją, jos aplinkybes, individualią tiekėjo asmenybę etc.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 11 d. konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė teisėtai nutraukė Lazdynų baseino rangos sutartį su šiuo metu likviduojama dėl bankroto statybų bendrove „Active construction management“ (buvusia „Irdaiva“). Ši įmonė pripažinta pažeidusi rangos sutartį.

Savivaldybė sutarties nutraukimą grindė tuo, kad rangovė neištaisė darbų trūkumų, neprižiūrėjo objekto, nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo ir galiojančio civilinės atsakomybės draudimo, nesilaikė terminų ir apskritai nebeatliko darbų, taip pat įspėjo jungtinės veiklos partneres, kad, per papildomą terminą nesutvarkius trūkumų, sutartis bus nutraukta.

Nutraukus sutartį, liko apie 50% neatliktų darbų, o pagrindinė partnerė buvo įsipareigojusi atlikti 65% visų darbų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Į šį sūkurį iš baseino statybų pašalinta pagrindinė rangovė įmurkdė ir partneres – bendroves „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“. Teismas konstatavo, kad 2017 m. įmonės laimėjo pirkimą kaip jungtinės veiklos partnerės, tad atsakomybę turi dalytis solidariai.

Kuo tai gresia bendrovėms, kurių dalis net nespėjo įsikurti statybų aikštelėje, tačiau tapo pagrindinės rangovės bankroto situacijos įkaitėmis?

Pirmiausia, tai smūgis jų reputacijai, be to, sostinės savivaldybė svarsto galimybes prisiteisti patirtus nuostolius.

Ir bene svarbiausia – Vilniaus savivaldybės prašymu jos įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Į šį Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) administruojamą sąrašą įtrauktos įmonės trejus metus negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Pagrindinis partneris, kuris pridirbo ne tik mums, bet ir visai Lietuvai, – buvusi „Irdaiva“. Jai turime daugiausia tiek teisinių, tiek finansinių, tiek moralinių priekaištų, tačiau ji yra bankrutavusi, tad nieko nepakeisi. Visgi yra ir kitos įmonės, kurios taip pat buvo prisiėmusios atsakomybę“, – teigia Valdas Benkunskas, Vilniaus vicemeras.

Anot jo, pirmasis rangovas, dar prieš ateidamas į konkursą, esą galėjo būti nusiteikęs darbų nepabaigti.

„Mano požiūriu, turėjome situaciją, kai atėjo rangovas, galimai jau galėjęs turėti planą pradėti darbus, bet jų nepabaigti, nusirinkti grietinėlę nuo šio objekto ir pabaigti savo gyvenimą. Ne paslaptis, kad ir teisėsaugos institucijos atlieka tyrimus dėl šių veiksmų. Labai tikiuosi, kad jos prisidės prie to, kad galėtume prarastus pinigus susigrąžinti“, – tikina vicemeras. Jis prognozuoja, kad ieškinio dydis siektų daugiau nei 10 mln. Eur.

Klausimas vicemerui – jei buvo požymių ar kankino bloga nuojauta apie grietinėlės graibymą, kodėl nebuvo kreiptasi bent jau į VPT mėginant sustabdyti konkursą, apskųsti laimėtoją ar pan.? Gal jau ir baseino statybos darbai būtų arti finišo ir nereikėtų teismuose ieškoti teisybės bei prarastų pinigų.

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, VŽ yra sakęs, kad kol kas sunku įvertinti, koks bus šio sprendimo poveikis rinkai ir konkurencijai viešuosiuose pirkimuose. Anot jo, viešuosiuose pirkimuose kartu dalyvavusius tiekėjus sutarties vykdymo laikotarpiu traktuoti kaip jungtinės veiklos partnerius yra ydinga praktika.

Arūnas Siniauskas, VPT direktoriaus pavaduotojas, VŽ teigia, jog įtraukimas į minėtą sąrašą nėra automatinis.

„Yra bendros nuostatos ir perkančiosios organizacijos sprendimas, atsižvelgiant į konkrečią sutartį ir labiausiai – jos vykdymą. Ir čia yra esmė, nes įtraukimas turėtų vykti, kai tiekėjas netinkamai vykdo sutartį“, – aiškina jis.

Sąrašą jis vadina prevencine priemone – signalu kitoms viešojo sektoriaus pirkėjoms atidžiau vertinti konkrečią bendrovę. Taigi, esą sąrašas durų griežtai neuždaro, bet atsiranda papildomas mechanizmas įrodinėti, kad esi patikimas.

„Tai priemonė, kuri turėtų apsunkinti tiekėjų dalyvavimą kituose pirkimuose. Jie turi įrodyti, kad ėmėsi veiksmų: gal atsiskaitė, gal vyko organizaciniai veiklos pokyčiai, kad išvengtų analogiškų situacijų. Tiekėjai turi pateikti įrodymų, kad padėtį taisė ir tokia situacija nesikartos. Atsiranda ir pareiga perkančiosioms organizacijoms tuo įsitikinti – jos turi ne šiaip deklaratyviai priimti informaciją, bet įsitikinti“, – sako A. Siniauskas.

Klausiamas, koks poveikis gali būti statybos sektoriaus pirkimams, jei į sąrašą dėl panašių situacijų patektų daugiau didžiųjų šalies įmonių, jis tvirtina neabejojantis, kad tai neturėtų atšaldyti šių bendrovių noro gauti viešojo sektoriaus užsakymų. Jis pritaria, kad būtent teismai turėtų suformuoti praktiką, kokiu pagrindu ir kodėl bendrovės į šį sąrašą patenka.

Priimdamas nutartį dėl pirmosios Lazdynų baseino rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, LAT vis dėlto nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad šis įvertintų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašo reguliavimą Lietuvoje.

„Pačiam LAT turbūt pasirodė truputį per griežta sankcija tris įmones, kurios apskritai yra patikimos ir gali sutartis vykdyti ateityje, automatiškai įtraukti į sąrašą“, – aiškina Feliksas Miliutis, kontoros „Glimstedt“ advokatas.

„Teismas pasielgė labai teisingai keldamas klausimą, ar tokia logika dėl automatinio įtraukimo yra pagrįsta. Gal paaiškės, kad mūsų nacionalinė teisė prieštarauja ES direktyvos nuostatoms. Jeigu ESTT atsakytų, kad prieštaravimas yra, galėtume išvengti tokių situacijų, kai į sąrašą įtraukiami akivaizdžiai patikimi tiekėjai, kurie galbūt dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, kaip partnerio bankrotas, tame sąraše atsidūrė. Atrodo, kad Lazdynų baseino atveju kitų rangovų kaltės nebuvo arba ji buvo minimali, gal net teoriniame lygmenyje“, – kalba jis.

VŽ nuomone, precedentas su bendrovėmis, tapusiomis bankrutuojančio generalinio rangovo įkaitėmis, reikalauja atidesnio kelių institucijų požiūrio. Teisininkai aiškina, kad dabar keliamas klausimas, jog prieš nusprendžiant dėl įtraukimo į sąrašą galbūt reikėtų spręsti pagal visas aplinkybes: įvertinti konkrečią situaciją, jos aplinkybes ir individualią tiekėjo atsakomybę. Atvejis su Lazdynų baseinu, jei ir neeliminuos minėtų trijų statybos bendrovių iš viešųjų pirkimų, tačiau vieną kitą dėmę ant reputacijos munduro gali užtėkšti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 35

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku