Nepastatyto baseino purslai

Publikuota: 2021-11-26 05:50
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės normalaus baseino, kur galėtų treniruotis šalį garsinantys sportininkai ir augti nauji talentai. Vilniaus miesto savivaldybei nutraukus rangos sutartį su pagrindine rangove, nemalonumai laukia ir rangos partnerių – jiems apsunkinamas dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, kyla grėsmė jų reputacijai. Teisininkai siūlo peržiūrėti sąlygas, dėl kurių patenkama į nepatikimų tiekėjų sąrašus – įvertinant konkrečią situaciją, jos aplinkybes, individualią tiekėjo asmenybę etc.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 11 d. konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė teisėtai nutraukė Lazdynų baseino rangos sutartį su šiuo metu likviduojama dėl bankroto statybų bendrove „Active construction management“ (buvusia „Irdaiva“). Ši įmonė pripažinta pažeidusi rangos sutartį.

Savivaldybė sutarties nutraukimą grindė tuo, kad rangovė neištaisė darbų trūkumų, neprižiūrėjo objekto, nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo ir galiojančio civilinės atsakomybės draudimo, nesilaikė terminų ir apskritai nebeatliko darbų, taip pat įspėjo jungtinės veiklos partneres, kad, per papildomą terminą nesutvarkius trūkumų, sutartis bus nutraukta.

Nutraukus sutartį, liko apie 50% neatliktų darbų, o pagrindinė partnerė buvo įsipareigojusi atlikti 65% visų darbų.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Į šį sūkurį iš baseino statybų pašalinta pagrindinė rangovė įmurkdė ir partneres – bendroves „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“. Teismas konstatavo, kad 2017 m. įmonės laimėjo pirkimą kaip jungtinės veiklos partnerės, tad atsakomybę turi dalytis solidariai.

Kuo tai gresia bendrovėms, kurių dalis net nespėjo įsikurti statybų aikštelėje, tačiau tapo pagrindinės rangovės bankroto situacijos įkaitėmis?

Pirmiausia, tai smūgis jų reputacijai, be to, sostinės savivaldybė svarsto galimybes prisiteisti patirtus nuostolius.

Ir bene svarbiausia – Vilniaus savivaldybės prašymu jos įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Į šį Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) administruojamą sąrašą įtrauktos įmonės trejus metus negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Pagrindinis partneris, kuris pridirbo ne tik mums, bet ir visai Lietuvai, – buvusi „Irdaiva“. Jai turime daugiausia tiek teisinių, tiek finansinių, tiek moralinių priekaištų, tačiau ji yra bankrutavusi, tad nieko nepakeisi. Visgi yra ir kitos įmonės, kurios taip pat buvo prisiėmusios atsakomybę“, – teigia Valdas Benkunskas, Vilniaus vicemeras.

Anot jo, pirmasis rangovas, dar prieš ateidamas į konkursą, esą galėjo būti nusiteikęs darbų nepabaigti.

„Mano požiūriu, turėjome situaciją, kai atėjo rangovas, galimai jau galėjęs turėti planą pradėti darbus, bet jų nepabaigti, nusirinkti grietinėlę nuo šio objekto ir pabaigti savo gyvenimą. Ne paslaptis, kad ir teisėsaugos institucijos atlieka tyrimus dėl šių veiksmų. Labai tikiuosi, kad jos prisidės prie to, kad galėtume prarastus pinigus susigrąžinti“, – tikina vicemeras. Jis prognozuoja, kad ieškinio dydis siektų daugiau nei 10 mln. Eur.

Klausimas vicemerui – jei buvo požymių ar kankino bloga nuojauta apie grietinėlės graibymą, kodėl nebuvo kreiptasi bent jau į VPT mėginant sustabdyti konkursą, apskųsti laimėtoją ar pan.? Gal jau ir baseino statybos darbai būtų arti finišo ir nereikėtų teismuose ieškoti teisybės bei prarastų pinigų.

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, VŽ yra sakęs, kad kol kas sunku įvertinti, koks bus šio sprendimo poveikis rinkai ir konkurencijai viešuosiuose pirkimuose. Anot jo, viešuosiuose pirkimuose kartu dalyvavusius tiekėjus sutarties vykdymo laikotarpiu traktuoti kaip jungtinės veiklos partnerius yra ydinga praktika.

Arūnas Siniauskas, VPT direktoriaus pavaduotojas, VŽ teigia, jog įtraukimas į minėtą sąrašą nėra automatinis.

„Yra bendros nuostatos ir perkančiosios organizacijos sprendimas, atsižvelgiant į konkrečią sutartį ir labiausiai – jos vykdymą. Ir čia yra esmė, nes įtraukimas turėtų vykti, kai tiekėjas netinkamai vykdo sutartį“, – aiškina jis.

Sąrašą jis vadina prevencine priemone – signalu kitoms viešojo sektoriaus pirkėjoms atidžiau vertinti konkrečią bendrovę. Taigi, esą sąrašas durų griežtai neuždaro, bet atsiranda papildomas mechanizmas įrodinėti, kad esi patikimas.

„Tai priemonė, kuri turėtų apsunkinti tiekėjų dalyvavimą kituose pirkimuose. Jie turi įrodyti, kad ėmėsi veiksmų: gal atsiskaitė, gal vyko organizaciniai veiklos pokyčiai, kad išvengtų analogiškų situacijų. Tiekėjai turi pateikti įrodymų, kad padėtį taisė ir tokia situacija nesikartos. Atsiranda ir pareiga perkančiosioms organizacijoms tuo įsitikinti – jos turi ne šiaip deklaratyviai priimti informaciją, bet įsitikinti“, – sako A. Siniauskas.

Klausiamas, koks poveikis gali būti statybos sektoriaus pirkimams, jei į sąrašą dėl panašių situacijų patektų daugiau didžiųjų šalies įmonių, jis tvirtina neabejojantis, kad tai neturėtų atšaldyti šių bendrovių noro gauti viešojo sektoriaus užsakymų. Jis pritaria, kad būtent teismai turėtų suformuoti praktiką, kokiu pagrindu ir kodėl bendrovės į šį sąrašą patenka.

Priimdamas nutartį dėl pirmosios Lazdynų baseino rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, LAT vis dėlto nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad šis įvertintų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašo reguliavimą Lietuvoje.

„Pačiam LAT turbūt pasirodė truputį per griežta sankcija tris įmones, kurios apskritai yra patikimos ir gali sutartis vykdyti ateityje, automatiškai įtraukti į sąrašą“, – aiškina Feliksas Miliutis, kontoros „Glimstedt“ advokatas.

„Teismas pasielgė labai teisingai keldamas klausimą, ar tokia logika dėl automatinio įtraukimo yra pagrįsta. Gal paaiškės, kad mūsų nacionalinė teisė prieštarauja ES direktyvos nuostatoms. Jeigu ESTT atsakytų, kad prieštaravimas yra, galėtume išvengti tokių situacijų, kai į sąrašą įtraukiami akivaizdžiai patikimi tiekėjai, kurie galbūt dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, kaip partnerio bankrotas, tame sąraše atsidūrė. Atrodo, kad Lazdynų baseino atveju kitų rangovų kaltės nebuvo arba ji buvo minimali, gal net teoriniame lygmenyje“, – kalba jis.

VŽ nuomone, precedentas su bendrovėmis, tapusiomis bankrutuojančio generalinio rangovo įkaitėmis, reikalauja atidesnio kelių institucijų požiūrio. Teisininkai aiškina, kad dabar keliamas klausimas, jog prieš nusprendžiant dėl įtraukimo į sąrašą galbūt reikėtų spręsti pagal visas aplinkybes: įvertinti konkrečią situaciją, jos aplinkybes ir individualią tiekėjo atsakomybę. Atvejis su Lazdynų baseinu, jei ir neeliminuos minėtų trijų statybos bendrovių iš viešųjų pirkimų, tačiau vieną kitą dėmę ant reputacijos munduro gali užtėkšti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Išsivaduoti iš jaukaus bedarbystės glėbio 5

Neregėti darbo rinkos poreikiai paskatino Lietuvos valdžią praregėti. Bedarbių šalpos sistemą žadama...

Verslo aplinka
2021.12.03
Vėl balnosim prabangą parlamentarams? 12

Seimo valdyba sugrąžino parlamentarams teisę nuomotis automobilius iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Verslo aplinka
2021.12.03
Kas bendro tarp valdančiųjų koalicijų Lietuvoje ir Vokietijoje 4

Naująją Vokietijos vyriausybę vadina mažai patyrusia, bet su didelėmis ambicijomis. Kritikuoja už...

Verslo aplinka
2021.12.02
Atėjo laikas investuoti į Giraitės ginkluotės gamyklą! 6

Trumpai aptariame Giraitės ginkluotės gamyklos (GGG) realijas ir ateities iššūkius, siūlome sprendimus,...

Verslo aplinka
2021.12.01
Kryptis – kokybė, kompetencijos, inovacijos

Gana ilgą laiką vienas pagrindinių Lietuvos pramonės įmonių konkurencinių kozirių buvo pigi darbo jėga.

Verslo aplinka
2021.12.01
I. Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti 2

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau išsivysčiusiose pasaulio...

Verslo aplinka
2021.11.30
Trumpalaikės naudos spąstai

Lietuvos apdirbamajai pramonei pandemija kojos nepakišo – gamyba ir toliau sparčiai auga. Verslas, žvelgdamas...

Verslo aplinka
2021.11.30
A pasakė, B pakibo 10

Pastarosiomis dienomis Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informavo visuomenę apie naujausių darbų „derlių“:...

Verslo aplinka
2021.11.29
N. Nedzinskas. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai – kas svarbiausia verslui

Lietuvos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais...

Verslo aplinka
2021.11.28
J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku