V. Juzikis. Ne žodžiais, o darbais. Kiek iš tiesų tvari plėtra rūpi šalies įmonėms?

Publikuota: 2021-11-12
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Pirmosiomis lapkričio savaitėmis pasaulio žiniasklaidos ir aplinkos apsaugos organizacijų, didelės dalies visuomenės, politikų ir verslo atstovų dėmesys yra skiriamas Škotijai. Čia, Glazge, vyksta didžiausia klimato kaitos konferencija nuo žymiųjų derybų Paryžiuje 2015 metais. Šimtai pasaulio lyderių, dešimtys tūkstančių derybininkų, vyriausybės atstovų, įmonių ir kitų piliečių susibūrė diskutuoti apie tolesnius žingsnius kovai su klimato kaita.

Kokių susitarimų bus pasiekta, sužinosime netrukus. Tikimasi, kad konferencijoje bus dar labiau sustiprintas pasaulio valstybių siekis pasiekti nulinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 2050 metais, smarkiai sumažinti taršą iki 2030 metų.

Tačiau girdėti skeptikų balsų, teigiančių, kad metas kalboms praėjo. Reikia labai konkrečių žingsnių, kad vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais ir siektų 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. Nuskamba ir kaltinimų, esą tvarumo sąvoka pastaruoju metu mėgstama tiesiog manipuliuoti siekiant visuomenės ir vartotojų palankumo, o iš tiesų daugeliui įmonių poveikis aplinkai pernelyg nerūpi.

Tūkstančiai protestuojančių aktyvistų Škotijos mieste Glazge susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir ragina pasaulio lyderius imtis veiksmų kovai su klimato kaita. Tarp jų buvo „Greenwash Greed Kills“ žygis, kurį organizavo „Extinction Rebellion“ nariai. Pagrindinis šių protestų šūkis „Daugiau jokių bla bla bla“, kuris yra tiesiogiai susijęs su ankstesne Gretos Thunberg kalba.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kaip gi yra iš tikrųjų ir koks verslo požiūris į tvarią plėtrą Baltijos šalyse?

Poveikį aplinkai vertina 6 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių

Šių metų rugsėjį SEB bankai Baltijos šalyse atliko didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių finansų direktorių apklausą. Tyrimo duomenimis, finansų vadovus Lietuvoje šiuo metu labiausiai neramina ne klimato kaita. Beveik 6 iš 10 respondentų teigia, kad per artimiausius metus didžiausias jų rūpestis bus kvalifikuotų darbuotojų stygius. Daugiau negu pusės įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų, finansų direktoriams nerimą kelia didėjančios darbo sąnaudos.

Nors nedarbo lygis šalyje tebėra didesnis negu prieš pandemiją, didelė dalis įmonių susiduria su iššūkiais ieškodamos kvalifikuotų darbuotojų laisvoms darbo vietoms užimti. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vidutinės algos prieš mokesčius Lietuvoje didės iki 9,5%, kitąmet – 7,5%. Tai reiškia, kad šalies bendrovėms ir toliau gali tekti susidurti su mažėjančiu konkurencingumu, jeigu nepavyks tokiu pat tempu didinti darbo našumo. Todėl vienas iš šalies bendrovių prioritetų artimiausiu metu turėtų būti investicijos į darbo našumą didinančius sprendimus.

Vis dėlto verslo poveikis aplinkai ir dėmesys tvariai plėtrai tampa vis labiau savaime suprantama veiklos dalimi. 60% didžiųjų Lietuvos įmonių teigia jau vertinančios savo gaminių ir paslaugų poveikį aplinkai. Pagal šį rodiklį gerokai lenkiame Latviją, bet kiek atsiliekame nuo Estijos. Vien tai, kad daug įmonių Baltijos šalyse vertina savo poveikį aplinkai yra išties sveikintina žinia, tačiau reikėtų paminėti ir tai, jog apie dešimtadalis visų šalių įmonių neplanuoja to daryti net per artimiausius dvylika mėnesių.

Daugiau negu kas trečia (38%) didelė Lietuvos įmonė turi ir įgyvendina strategiją, skirtą kovai su klimato kaita. Šiuo požiūriu Lietuvos verslas kiek atsilieka nuo Estijos ir Latvijos bendrovių, tačiau pastebime, kad vis daugiau šalies įmonių supranta tvarumo versle svarbą ir dėl rizikos valdymo, ir augimo perspektyvų.

Lietuvoje didžiausia respondentų dalis tvarios veiklos strategijos rengimą laiko svarbiu artimiausio laikotarpio prioritetu: daugiau negu trečdalis įmonių finansų vadovų planuoja rengti tvarumo strategiją. Estijoje tam ketina skirti dėmesį kiek daugiau negu penktadalis apklaustųjų, Latvijoje – 18%.

Be to, Lietuvos įmonėms geriausiai sekasi įgyvendinti ir dabartinę strategiją: mažiau negu dešimtadalis finansų vadovų pripažįsta, kad kyla sunkumų įgyvendinti visus numatytus veiklos pokyčius. Latvijoje ir Estijoje su tokiais iššūkiais susiduria dvigubai daugiau apklaustų bendrovių.

Taigi, didelei daliai didžiųjų Baltijos šalių įmonių tvari plėtra ir poveikis aplinkai tampa vienais aktualiausių klausimų įmonių darbotvarkėje. Tiesa, įmonės vis dar ieško veiksmingiausių būdų tvarumui į verslo strategiją integruoti, tačiau tam vis dažniau skiriamas aukščiausių įmonės vadovų dėmesys.

Atitinkamai ir rūpestis tvaria veikla nebėra vien tik komunikacijos specialistų atsakomybė: mažiau negu dešimtadalis bendrovių aplinkosaugos principų įgyvendinimą tebėra patikėjusios komunikacijos ir rinkodaros departamentams, o kas penkta tyrime dalyvavusi Lietuvos įmonė turi už darnią verslo plėtrą atsakingą tvarumo vadovą. Šie skaičiai rodo, kad tvarumo valdymas yra gana nauja tema, todėl įmonėse dar nėra įtvirtintas bendras požiūris į šios darbo pozicijos atsakomybes. Tai patvirtina, kodėl įmonėms nepavyksta nuosekliai įgyvendinti tvarumo strategijų, nes neturi aiškaus valdymo modelio ir darbuotojų, kurių pagrindinė, o ne viena iš daugumos, atsakomybė būtų susijusi su tvarumu.

Paskata – vartotojų lūkesčiai ir naujos verslo galimybės

Svarbiausia paskata investuoti į daromo poveikio aplinkai mažinimą visose trijose Baltijos šalyse yra vartotojai. Trečdalis Lietuvos finansų vadovų teigia, kad aplinkos puoselėjimas atveria ir naujų verslo galimybių.

Kone pusė Baltijos šalių įmonių investicijas ketina skirti CO? emisijoms matuoti. Kiek daugiau negu trečdalis planuoja kurti ir tobulinti įmonės tvarios veiklos strategiją. Būtent aiškios vizijos ir tvarios plėtros strategijos sukūrimą finansų vadovai visose trijose šalyse laiko vienu didžiausių iššūkių, susijusių su įmonių poveikiu aplinkai.

Vis dėlto bemaž ketvirtadalis įmonių lėšų investicijoms į tvarią plėtrą kol kas neketina skirti. Toks požiūris neišvengiamai turės keistis. Gana svarų vaidmenį čia atliks ne tik vis reiklesni vartotojai, bet ir investuotojai, bankai ir kitos finansų institucijos.

Pavyzdžiui, SEB bankas siekia sudaryti verslo paskolų portfelį taip, kad jame didėtų tvaraus verslo dalis. Taigi, itin didelį neigiamą poveikį aplinkai darantys sektoriai ir pokyčių nesiimančios įmonės taps vis mažiau patrauklios finansuotojams. Ir priešingai: bendrovės, turinčios aiškius planus emisijoms mažinti ir verslui pertvarkyti, nuolat mažinančios neigiamą poveikį aplinkai, sulauks kur kas didesnio investuotojų dėmesio.

Tačiau žvelgiant į didžiųjų Baltijos šalių įmonių finansų vadovų apklausos duomenis matyti, kad verslas tvarių pokyčių imasi ir be išorinio paskatinimo. Bent jau stambusis verslas poveikį aplinkai vis daugiau siekia mažinti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Panašu, kad tvari plėtra pačiu artimiausiu metu taps ir mažesnių įmonių prioritetu – didėjantis visuomenės spaudimas, griežtėjantys šalies ir tarptautinių teisės aktų reikalavimai daugeliu atvejų tiesiog nepaliks galimybės elgtis kitaip.

Tad artimiausiu metu tikimės nebe tik diskusijų apie tvarią plėtrą, bet vis daugiau įkvepiančių verslo pavyzdžių, liudijančių, kad vertės kūrimas ir akcininkams, ir klientams bei visuomenei, ir supančiai aplinkai yra visiškai suderinami dalykai.

Komentaro autorius — Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 6

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15
Taisyklė nesilaikyti taisyklių 15

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje korupcijos rizikos analizėje atskleista tai, kas viešumoje...

Nuomonės
2022.06.15
Praradęs nebenusipirksi 2

Karūną, „Verslo reputacijos indekso“ tyrimo duomenimis, šiemet pelnė „Thermo Fisher Scientific“, tačiau...

Nuomonės
2022.06.14
Laukiame rudens? 18

Infliacija euro zonoje nesiliauja šokdinti kainų, tad šalių vyriausybės ieško įvairių būdų, galinčių...

Nuomonės
2022.06.13
D. Palavenis. ES iniciatyva, skirta skatinanti inovacijas gynybos srityje - HEDI

Birželio 1 d. buvo oficialiai pradėta Europos gynybos inovacijų centro (toliau – HEDI) (angl. Hub for EU...

Nuomonės
2022.06.12
Š. Sakalauskas. Sukčiai ir melagienos internete: kaip su jais kovoti verslui?

Socialiniai tinklai prekių ženklams atveria dideles rinkodaros ir žinomumo didinimo galimybes, leidžia...

Nuomonės
2022.06.11
R. Vilpišauskas. ES prekybos politikos dilemos augant kainoms

Lietuva ir daugelis kitų ES šalių jau maždaug pusmetį susiduria su augančia infliacija, kuri tapo pagrindinė...

Nuomonės
2022.06.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku