A. Gutauskas. Tylūs mažųjų tiekėjų vargai didžiųjų prekybos tinklų baudžiavoje

Publikuota: 2021-09-29
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Faktoro“ direktorius

Parodykite šeimos verslą, kuris nenorėtų savo gaminių išstatyti didžiųjų prekybos tinklų lentynose? Viskas skamba puikiai iki to momento, kol paaiškėja, kad prekybos tinklai visai nelinkę atsiskaityti už parduotas prekes greitai ir sąskaitos apmokėjimo dažnai tenka laukti net kelis mėnesius. Suprantama, kad daug apyvartinių lėšų maža įmonė neturi, yra per maža, kad domintų didžiuosius bankus, tad vienas iš realiausių variantų suvaldyti finansinius srautus – parduoti išrašytą sąskaitą faktoringo bendrovei. Bet ir čia mažųjų įmonių laukia kliūčių ruožas – prekybos tinklai su faktoringu dažniausiai nesutinka.

Deja, Lietuvoje vis dar gajus baudžiavą primenantis prekybos tinklų elgesys, kai ne tik delsiama atsiskaityti su įmone už parduotas jos prekes, bet ir kategoriškai nesutinkama su atviruoju faktoringu, kai sąskaita apmokama tarpininkaujant faktoringo bendrovei.

Konkretus pavyzdys – įvairius saldumynus ir konditerijos gaminius jau daugiau nei 20 metus gaminanti įmonė, veikianti viename iš mažesnių Lietuvos miestų ir tiekianti sausainius vienam didžiausių prekybos centrų. Tarp daugiau nei dvidešimties įmonės darbuotojų: kepėjai, išvežiotojai, techniką prižiūrintys darbuotojai. Tai – šeimos verslas. Nors parduodamos produkcijos pelno marža nedidelė, tačiau dėl populiarumo tarp pirkėjų, konditerijos gaminių parduodama gana daug – apie milijoną eurų per metus. Mėnesio gale darbuotojams mokami atlyginimai, transporto išlaidos prekes išvežiojant, kepyklos priežiūra ir kitos kasmėnesinės išlaidos yra iššūkis tokiam nedideliam verslui – apyvartinių lėšų trūksta beveik visada, o gaunamo pelno neužtenka sukaupti papildomam kapitalui, kuris galėtų būti panaudotas apyvartinėms lėšoms. Bankinis finansavimas – neprieinamas, reikalingos sumos ir metinės apyvartos per mažos, kad sudomintų banką, o su atviruoju faktoringu nesutinka prekybos tinklas.

Klientų ar net pačių alternatyviųjų finansuotojų bandymai kalbėtis su rinkoje dominuojančiomis didžiosiomis įmonėmis nedavė rezultatų – be didelių paaiškinimų yra atsisakoma mokėti į finansuotojo sąskaitą, nors daugelyje Europos šalių ši praktika yra įprasta ir jau seniai tapusi vienu iš tradicinių atsiskaitymų su tiekėjais modelių. Dalis tinklų argumentuoja, kad blogos prekių kokybės ar priešpriešinių įskaitymų atveju pirkėjas gali nukentėti, būdamas įpareigotas sumokėti sutartą sumą finansuotojui. Tačiau su didžiųjų bankų teikiamu faktoringu didžiosios įmonės yra linkusios sutikti. Rezultatas toks, kad didieji turi galybę įvairių finansavimo šaltinių, o smulkusis ir vidutinis verslas, teikiantis kokybiškas prekes ar paslaugas (stambus verslas turi prabangą rinktis tiekėjus ir nustatyti sąlygas) tokiu finansavimu pasinaudoti negali.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Viena iš labiausiai tikėtinų tokio elgesio priežasčių, kurias patvirtina ir mažos įmonės – didesnė jų kaip tiekėjų kontrolė, nes pakankamai apyvartinių lėšų neturinti įmonė yra priversta tikėtis „pono malonės“, t. y. kantriai laukti, kol bus atsiskaityta, nesižvalgyti į kitus prekybos tinklus. Įdomu, tai kad atvirąjį faktoringą ignoruoja ne tik dauguma didžiųjų lietuviško kapitalo prekybos tinklų, tačiau netgi kai kurie Lietuvoje veikiantys ant liberalių pamatų užaugę skandinaviško kapitalo tinklai.

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje sudaro 99,6% visų įmonių Lietuvoje, todėl toks savavališkas didžiųjų įmonių konkurencijos mažinimas kerta ne tik smulkiesiems verslininkams, bet ir visai Lietuvos ekonomikai. Dar daugiau – užuot galėjusios pasinaudoti valstybės teikiama parama nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusioms įmonėms, atviruoju faktoringu negalinčios naudotis įmonės negali pasinaudoti INVEGA lengvatinėmis palūkanomis, taikomomis atvirojo faktoringo sandoriams.

Rezistencijos forma – tyliojo faktoringo sandoriai

Tylusis faktoringas jau kuris laikas yra tapęs tylia rezistencijos forma prieš didžiųjų tinklų savivalę – tokiu būdu esame finansavę beveik pusę tūkstančio tyliojo faktoringo sandorių, kuomet prekybos tinklas net nesužino, kad jam išrašyta sąskaita jau yra apmokėta.

Šiuo metu teikiame tylųjį faktoringą net penkiolikos prekybos tinklų tiekėjams, kurių debitoriai nesutinka su jokia faktoringo, kaip tarpusavio atsiskaitymo, forma. Tyliuoju faktoringu dažniausiai naudojasi didmeninės prekybos, prekybos maisto produktais, gamybos ir statybos įmonės. Bendrai, visos įmonės, kurios išrašinėja sąskaitas didžiosioms Lietuvos įmonėms.

Žinoma, nemokamų pietų nebūna ir įmonėms už tyliojo faktoringo sprendimus tenka mokėti rizikos premiją, nes tyliojo faktoringo palūkanos yra didesnės ir prasideda nuo 1,3% už vieno mėnesio laikotarpį, kai tuo tarpu įprastas faktoringas – nuo 0,58%. Be to, tikrai ne visoms įmonėms toks finansavimas suteikiamas dėl rizikos, o pats finansavimo procesas sudėtingesnis – faktoringo bendrovėms valdant rizikas, įmonėms tenka dažnu atveju tenka įkeisti savo banko sąskaitas, suteikti jų valdymo teises finansuotojui – t. y. faktoringo bendrovei.

Faktoringą vis dar ignoruoja ir valstybės įmonės

Atskira tema – viešuosius pirkimus rengiančių valstybinių įmonių pozicija, kurios dažnai laikosi panašių nuostatų, kaip didieji prekybos tinklai, t. y. kategoriškai nesutinka su faktoringo sandoriais, nors jų taikomi atsiskaitymo už suteiktas paslaugas laikotarpiai yra itin ilgi ir nepatogūs viešuosiuose konkursuose dalyvaujančioms įmonėms. Nemažai smulkių ir vidutinių įmonių dalyvauja viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjai. Būdami pakankamai efektyvūs, jie gali pasiūlyti prekių ir paslaugų konkurencingomis kainomis. Dažnai susiduriame su atvejais, kai įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, kaip galimi tiekėjai, negali pasinaudoti sąskaitų finansavimu – faktoringu, nes perkančiosios organizacijos nesutinka pasirašyti pranešimo, įpareigojančio finansuojamas sąskaitas apmokėti faktoringo bendrovei, o ne tiesiogiai tiekėjui, išrašiusiam sąskaitą.

Vis dėlto, nedidelę šviesą tunelio gale jau pastebime. Dar 2016 metais absoliuti dauguma didesnių įmonių prieštaravo tiekėjų finansavimui ir taip ribojo jų finansavimo prieinamumą. Vėliau situacija pradėjo keistis – augo ir alternatyviųjų finansuotojų rinka, kiekvienais metais vos ne padvigubinanti klientų ir finansuotų sąskaitų sumą. Ne visos didžiosios Lietuvos įmonės laikosi priešiškos pozicijos faktoringo atžvilgiu – dalis jų nestabdo smulkaus verslo noro greičiau augti, naudojantis papildomais finansavimo šaltiniais ir sutinka su faktoringu.

Komentaro autorius – Algirdas Gutauskas, „Faktoro“ direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 2

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
15:35
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 6

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15
Taisyklė nesilaikyti taisyklių 15

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje korupcijos rizikos analizėje atskleista tai, kas viešumoje...

Nuomonės
2022.06.15
Praradęs nebenusipirksi 2

Karūną, „Verslo reputacijos indekso“ tyrimo duomenimis, šiemet pelnė „Thermo Fisher Scientific“, tačiau...

Nuomonės
2022.06.14
Laukiame rudens? 18

Infliacija euro zonoje nesiliauja šokdinti kainų, tad šalių vyriausybės ieško įvairių būdų, galinčių...

Nuomonės
2022.06.13
D. Palavenis. ES iniciatyva, skirta skatinanti inovacijas gynybos srityje - HEDI

Birželio 1 d. buvo oficialiai pradėta Europos gynybos inovacijų centro (toliau – HEDI) (angl. Hub for EU...

Nuomonės
2022.06.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku