A. Rakauskas. Tai ne solidarumas, o verslo lyderių baudimas už gerą darbą

Publikuota: 2021-02-18
Artūras Rakauskas, „Kesko Senukų“ prezidentas. Laimos Penekaitės nuotr.
svg svg
Artūras Rakauskas, „Kesko Senukų“ prezidentas. Laimos Penekaitės nuotr.
„Kesko Senukai“ grupės prezidentas

Pandemija tiesiogiai pavojinga Lietuvos žmonių sveikatai, bet ne tik tai – tai pavojus ir visam šalies tvarumui, nes suparalyžiavus švietimą, sveikatos apsaugą ir ekonominį gyvenimą kertame per valstybės buvimo priežastis.

Esu nusivylęs ne tik Vyriausybės teisingumo samprata, bet ir veiksmų logika. Nesutinku, kai dėl tikslų pasiekimo naudojamos priemonės diskriminuoja atskiras visuomenės grupes, o sprendimai priimami pagal labiausiai rėkiančius.

Taip, Vyriausybė turi teisę riboti ekonominę veiklą siekiant suvaldyti pandemiją, tačiau tai turi būti padaryta sukuriant visiems vienodas galimybes veikti apribotomis sąlygomis.

Leista prekyba maisto prekėmis. „Senukai“, IKEA, „Depo“, „Moki-Veži“, „Topocentras“ negali pardavinėti savo prekių, tuo metu „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ gali prekiauti ne tik maistu, bet ir statybos bei remonto prekėmis, avalyne, baldais, televizoriais – viskuo.

Ar tai sąžininga, vienoda konkurencija? Kodėl mums jau 30 metų lojalūs pirkėjai turi būti Vyriausybės „atiduoti“ mūsų konkurentams?

Kodėl laisvinant prekybą gali veikti 300 kv. m parduotuvė, o didesnis formatas negali veikti atitvėręs 300 kv. m?

Kodėl kaip kokias rusų laikais reikia „kombinuoti“ apsimetant vienokiu ar kitokiu, kaip kad pirmadienį paskelbė „Moki-Veži“ atidaranti savo parduotuves, kai „Senukams“ „ministerija“ laišku išaiškino, kad didesnių kaip 300 kv. m parduotuvių atidaryti negalima?

Palaikau suteikiant galimybes veikti savarankiškai dirbantiems kirpyklose, masažo salonuose, smulkiai prekybai, užtikrinant apsaugos priemones. Mano nuomone, žymiai efektyviau yra taikyti apsaugos priemones negu drausti veiklą apskritai.

COVID-19 ir kitos infekcijos yra nauja realybė, prie kurios reikia prisitaikyti. „Senukai“ ir asocijuotos verslo organizacijos ne kartą siūlė diegti modernias skaitmeninis technologijas, leidžiančias reguliuoti ir kontroliuoti faktinius pirkėjų srautus ir socialinius atstumus. Siūlau leisti verslo subjektams veikti įsidiegus tokias priemones arba įsigyti tokias priemones centralizuotai.

Nesuprantu logikos nustatant mokestinės ir kitos finansines pagalbos tvarką verslo subjektams. Jeigu verslo subjektas veikia sumaniai krizės atveju ir kompensuoja netektis savo sprendimais dar prieš pandemiją ir jos metu, tai toks verslo subjektas bus diskriminuojamas ir pagalba jam nebus suteikta. O visa eilė netvarių verslų, kurie sunkiai vertėsi ir prieš pandemiją, bus gaivinami, taip kuriant naujus verslo zombius. 

Taip, „Senukai“ greitai įdiegė e. prekybą, veikdami kartu su tiekėjais subalansavo prekių ir pinigų srautus, pasiūlė pirkėjams lanksčias prekybos ir atsiskaitymo formas, mobilizavo akcininkų kapitalą. 

Taip, mes pernai padidinome savo apyvartą 11,7%; taip, mes beveik 4% išauginome darbo užmokesčio išlaidas. Bet pernai ir valstybei sumokėjome 10,4% daugiau, t. y. beveik 84 mln. Eur.

Valstybė šiandien gali pigiai ir gausiai pasiskolinti, o iniciatyvos palankiai skolinti verslui yra dantų užkalbėjimas. Tai kodėl „Senukai“, paprašę teisės leisti susimokėti 2021 m. mokesčius su atidėjimu, gauna atsakymus – „jūs gerai tvarkotės, jums nepriklauso, kai pasiskolinsite iš banko ir sąskaitoje nebeturėsite lėšų, spręsime, kaip jums padėti“?

Kodėl valstybės solidarumą su verslu suprantame tik kaip solidarumą su prasčiau besitvarkančiais? Tai ne solidarumas, o verslo lyderių baudimas už gerą darbą.

„Senukų“ įmonėse dirba 3.500 darbuotojų, frančizės įmonėse – dar 1.000, vien Lietuvoje – 557 tiekėjai. Tai ekosistema, kuri užtikrina daugiau kaip 10.000 asmenų pajamas.

Kodėl šie žmonės turi būti diskriminuojami valstybės pagalbos atžvilgiu? O pagalbą aš suprantu ne kaip kokias nors negrąžinamas kompensacijas, pagalba šiandien – tai paprasčiausias Vyriausybės sprendimas: visiems šalyje leidžiame dirbti vienodomis sąlygomis, su visais reiškiame vienodą solidarumą.

Gal ir mūsų vadovai galėtų pasekti kanclerės Merkel pavyzdžiu: „Wir lassen Unternehmen und Selbststandige nicht allein“ (liet. Mes nepaliksime vienų įmonių ir savarankiškai dirbančių žmonių)?

Per 2010-2020 metus „Senukai“ sumokėjo beveik 700 mln. Eur įvairių mokesčių valstybei, 260 mln. Eur darbo užmokesčio darbuotojams ir 97 mln. Eur akcininkams dividendais. Pasakant kitaip: valstybei teko 66%, darbuotojams išmokėta 24,5% ir 9% teko akcininkams.

A. Rakauskas yra „Kesko Senukai“ grupės prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Petraitis. Lietuvos konkurencingumas: viešasis sektorius atsilieka, tačiau efektyvios vadybos galima išmokti 3

Analizuojant Lietuvos konkurencingumo indeksą (39 vieta iš 141 pasaulio šalies), kurį reguliariai skelbia...

Verslo aplinka
2021.03.07
E. Ramonas. Y ir Z kartos iš verslo nori daugiau nei tik pardavėjo ir pirkėjo santykių

Pandemijos pristabdytas gyvenimas mums atnešė daugiau ir staigesnių pokyčių nei galima pamatyti siužeto...

Verslo aplinka
2021.03.05
E. Leontjeva. Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas 1

Tarp oficialiai paskelbtų sprendimų, kaip keisti pelno mokesčio paskatas, įvardijamas estiškas pelno mokesčio...

Verslo aplinka
2021.03.05
Vis tolstanti „kita savaitė“ 3

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) vieną po kito platina pranešimus apie „sėkmingai verslui...

Verslo aplinka
2021.03.05
M. Ivanauskas. COVID-19 brėžia naują ribą tarp darbuotojų kartų – po „Z“ ateis „C“

Kiekviena šiandien rinkoje aktyvi darbuotojų karta dažniausiai apibūdinama viena išskirtine savybe. „Kūdikių...

Verslo aplinka
2021.03.04
„Medaus mėnesio“ iliuzija 6

Lietuvos vidaus politinė įtampa, pakrikštyta „sostų karais“, kaista. Situacija, žinoma, nė iš tolo...

Verslo aplinka
2021.03.04
E. Šreiberytė. Per Europą vilnijanti žalioji banga neaplenks ir finansų sektoriaus

Nors pandemijos suvaldymas bei ekonomikos gaivinimas ir toliau kausto pagrindinį Senojo žemyno dėmesį,...

Verslo aplinka
2021.03.03
Renovacijai ieško atspirties taško 2

Renovacija Lietuvoje taip ir neįgavo planuoto pagreičio: ypatingo entuziazmo nerodo nei gyventojai, į tokius...

Verslo aplinka
2021.03.03
M. Gabriel. Investicijos į inovacijas atsigaunant po COVID-19

Pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Po...

Verslo aplinka
2021.03.02
Kas svariau – argumentai ar šuolis ant ambrazūros 5

Europos Komisija (EK) šį mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai (ES) taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems...

Verslo aplinka
2021.03.02
M. Jurgilas. Švietimas, mokslas, inovacijos, o gal teatras? 1

Šiandien Vyriausybė nacionalinio lygmens viešoje konsultacijoje visuomenei pristato Vyriausybės programos...

Verslo aplinka
2021.03.01
Atakuoja ne tik virusas, bet ir namų mada

Lietuvos tekstilės pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – gamybos nuosmukį sukėlė pandemijos metu...

Verslo aplinka
2021.03.01
Baterijų negaminame ir neperdirbame, tačiau naudojame ir kaupiame: ar pasiruošę už tai atsakyti? 1

Kodėl Lietuvoje turėtume kalbėti apie baterijas? Mūsų šalyje jos nebegaminamos, iškastinių išteklių tam irgi...

Verslo aplinka
2021.02.28
G. Makuševas. Įmonių finansinėse ataskaitose pilna klaidų, bet Finansų ministerijai profesionalai nereikalingi

Kaip parodė pastarųjų 5 metų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vykdomos...

Verslo aplinka
2021.02.27
D. Vitkauskas. Verslas imasi teisminio būdo priešintis karantino draudimams 41

COVID-19  pandemija iškėlė iššūkių ne tik sveikatos apsaugai ir ekonomikai, bet ir žmonių santykiams su...

Verslo aplinka
2021.02.27
V. Ušackas. Galimybių slenkstis Lietuvai: jaukas užsienio rezidentams 3

Netrukus prasidės pandemijos virtuvėje iškepto ES paramos pyrago dalinimas. Tačiau godžiai žvelgiant į...

Verslo aplinka
2021.02.26
Gal ramybės neduoda S. Jakeliūno „šlovė“? 22

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su pirmininku Mykolu Majausku priešakyje iškėlė problemą dėl bankų...

Verslo aplinka
2021.02.26
Investicinė mažakraujystė! Būtina paskubėti! 5

Vyriausybės programoje numatyta svarstyti apie galimą perėjimą prie reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Verslo aplinka
2021.02.25
L. Boguševičius. Elektromobilių strategija: pirma atlikite namų darbus 2

Lietuvoje turime dar vieną strategiją, kuri svarbi kiekvienam iš mūsų – ir kuri nebus įgyvendinta. Kalbu apie...

Verslo aplinka
2021.02.24
J. Vėželis. Slėpynės ir kvadratas

Turbūt visi esate pastebėję, kaip keičiasi to paties žodžio naudojimas bėgant laikui.

Verslo aplinka
2021.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku