A. Rakauskas. Tai ne solidarumas, o verslo lyderių baudimas už gerą darbą

Esu nusivylęs ne tik Vyriausybės teisingumo samprata, bet ir veiksmų logika. Nesutinku, kai dėl tikslų pasiekimo naudojamos priemonės diskriminuoja atskiras visuomenės grupes, o sprendimai priimami pagal labiausiai rėkiančius.

Taip, Vyriausybė turi teisę riboti ekonominę veiklą siekiant suvaldyti pandemiją, tačiau tai turi būti padaryta sukuriant visiems vienodas galimybes veikti apribotomis sąlygomis.

Leista prekyba maisto prekėmis. „Senukai“, IKEA, „Depo“, „Moki-Veži“, „Topocentras“ negali pardavinėti savo prekių, tuo metu „Maxima“, „Lidl“, „Rimi“, „Iki“ gali prekiauti ne tik maistu, bet ir statybos bei remonto prekėmis, avalyne, baldais, televizoriais – viskuo.

Ar tai sąžininga, vienoda konkurencija? Kodėl mums jau 30 metų lojalūs pirkėjai turi būti Vyriausybės „atiduoti“ mūsų konkurentams?

Kodėl laisvinant prekybą gali veikti 300 kv. m parduotuvė, o didesnis formatas negali veikti atitvėręs 300 kv. m?

Kodėl kaip kokias rusų laikais reikia „kombinuoti“ apsimetant vienokiu ar kitokiu, kaip kad pirmadienį paskelbė „Moki-Veži“ atidaranti savo parduotuves, kai „Senukams“ „ministerija“ laišku išaiškino, kad didesnių kaip 300 kv. m parduotuvių atidaryti negalima?

Palaikau suteikiant galimybes veikti savarankiškai dirbantiems kirpyklose, masažo salonuose, smulkiai prekybai, užtikrinant apsaugos priemones. Mano nuomone, žymiai efektyviau yra taikyti apsaugos priemones negu drausti veiklą apskritai.

COVID-19 ir kitos infekcijos yra nauja realybė, prie kurios reikia prisitaikyti. „Senukai“ ir asocijuotos verslo organizacijos ne kartą siūlė diegti modernias skaitmeninis technologijas, leidžiančias reguliuoti ir kontroliuoti faktinius pirkėjų srautus ir socialinius atstumus. Siūlau leisti verslo subjektams veikti įsidiegus tokias priemones arba įsigyti tokias priemones centralizuotai.

Nesuprantu logikos nustatant mokestinės ir kitos finansines pagalbos tvarką verslo subjektams. Jeigu verslo subjektas veikia sumaniai krizės atveju ir kompensuoja netektis savo sprendimais dar prieš pandemiją ir jos metu, tai toks verslo subjektas bus diskriminuojamas ir pagalba jam nebus suteikta. O visa eilė netvarių verslų, kurie sunkiai vertėsi ir prieš pandemiją, bus gaivinami, taip kuriant naujus verslo zombius. 

Taip, „Senukai“ greitai įdiegė e. prekybą, veikdami kartu su tiekėjais subalansavo prekių ir pinigų srautus, pasiūlė pirkėjams lanksčias prekybos ir atsiskaitymo formas, mobilizavo akcininkų kapitalą. 

Taip, mes pernai padidinome savo apyvartą 11,7%; taip, mes beveik 4% išauginome darbo užmokesčio išlaidas. Bet pernai ir valstybei sumokėjome 10,4% daugiau, t. y. beveik 84 mln. Eur.

Valstybė šiandien gali pigiai ir gausiai pasiskolinti, o iniciatyvos palankiai skolinti verslui yra dantų užkalbėjimas. Tai kodėl „Senukai“, paprašę teisės leisti susimokėti 2021 m. mokesčius su atidėjimu, gauna atsakymus – „jūs gerai tvarkotės, jums nepriklauso, kai pasiskolinsite iš banko ir sąskaitoje nebeturėsite lėšų, spręsime, kaip jums padėti“?

Kodėl valstybės solidarumą su verslu suprantame tik kaip solidarumą su prasčiau besitvarkančiais? Tai ne solidarumas, o verslo lyderių baudimas už gerą darbą.

„Senukų“ įmonėse dirba 3.500 darbuotojų, frančizės įmonėse – dar 1.000, vien Lietuvoje – 557 tiekėjai. Tai ekosistema, kuri užtikrina daugiau kaip 10.000 asmenų pajamas.

Kodėl šie žmonės turi būti diskriminuojami valstybės pagalbos atžvilgiu? O pagalbą aš suprantu ne kaip kokias nors negrąžinamas kompensacijas, pagalba šiandien – tai paprasčiausias Vyriausybės sprendimas: visiems šalyje leidžiame dirbti vienodomis sąlygomis, su visais reiškiame vienodą solidarumą.

Gal ir mūsų vadovai galėtų pasekti kanclerės Merkel pavyzdžiu: „Wir lassen Unternehmen und Selbststandige nicht allein“ (liet. Mes nepaliksime vienų įmonių ir savarankiškai dirbančių žmonių)?

Per 2010-2020 metus „Senukai“ sumokėjo beveik 700 mln. Eur įvairių mokesčių valstybei, 260 mln. Eur darbo užmokesčio darbuotojams ir 97 mln. Eur akcininkams dividendais. Pasakant kitaip: valstybei teko 66%, darbuotojams išmokėta 24,5% ir 9% teko akcininkams.

A. Rakauskas yra „Kesko Senukai“ grupės prezidentas

Rašyti komentarą 0