Inovacijų švieslentėje – didžiausias Lietuvos spurtas

Publikuota: 2017-06-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuva Europos inovacijų švieslentėje per 2010-2016 m. laikotarpį pademonstravo patį didžiausią šuolį į viršų iš visų Europos Sąjungos valstybių. Inovacijų indeksas rodo, kad ekosistema čia pagerėjo 21%.

Tarp ES valstybių dabar Lietuva pagal inovacijas užima 16 poziciją. Praėjusiais metais sudarytoje 2015 m. švieslentėje šalis buvo 24 vietoje. Tiesa, šiais metais sudarytame indekse yra nemažai pokyčių, išimta dalis rodiklių, atsirado naujų. Todėl Europos Komisija nusprendė, kad tikslingiausia yra vertinti šalių progresą ne lyginant su ankstesniais metais, o žvelgiant į pasiekimus nuo 2010 m.

Lietuvos inovacijos įvertintos 79,4 taškais, o ES vidurkis siekia 102 taškus.

„Lietuva padarė didelę pažangą inovacijų srityje – Europos Komisija išskyrė Lietuvos progresą skatinant inovacijas ir gerinant inovacijų ekosistemą. Tai ne tik džiuginantys rezultatai, bet ir didelė atsakomybė toliau pasirinkti ir įgyvendinti tinkamas priemones inovacijų augimui išlaikyti ir padidinti“, – išplatintame pranešime teigia Mindaugas Sinkevičius, ūkio ministras.

Iš visų rodiklių, pagal kuriuos vertinamos valstybės, Lietuva labiausiai pasistūmėjo, palyginti su 2010 m., pagal verslo išlaidas inovacijų diegimui, išskyrus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą – MTEP ( per 171,6 balo). Taip pat reikšmingi šuoliai yra vertinant rizikos kapitalo fondų išlaidas (77,2 balo), žmonių tarpusavio bendradarbiavimą kuriant inovacijas (71,8 balo).

„Konkrečiau kalbant, esminės įtakos sparčiam Lietuvos progresui Inovacijų švieslentės pratime turėjo ES investicijų priemonės, o tiksliau sakant vis didesnis ES lėšų nukreipimas į inovacijų vystymą ir konkurencingumo didinimą“, – rašoma Lietuvos inovacijų centro (LIC) atliktoje ataskaitos analizėje.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::lietuvos_vertinimas_europos_inovaciju_svieslenteje_pagal_atskirus_rodiklius

Nors pastebimas ryškus progresas, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal penkis rodiklius Lietuva leidosi žemyn. Prastesnis rezultatas pademonstruotas viešojo sektoriaus MTEP veiklos kofinansavime iš verslo, darbuotojų samdyme sparčiai augančiose įmonėse, naujų arba reikšmingai patobulintų produktų pardavimuose. Taip pat žemyn tempė labiausiai cituojamų mokslinių publikacijų ir bendrų verslo ir mokslo publikacijų skaičiaus rodikliai.

„Iš minėtų penkių indikatorių labiausiai Lietuvos progresą žemyn nutempė du paskutiniai, t.y. su mokslinėmis publikacijomis susiję indikatoriai – jiems teko 73% nuo visų indikatorių nuosmukio. Savo ruožtu, nors viešojo sektoriaus MTEP kofinansavimo iš verslo rodiklio reikšmė ir mažėjo, tačiau bendrai paėmus, šio rodiklio rezultatas yra ketvirtoje vietoje tarp visų 27 inovacijų indekso rodiklių, tad tai neturėjo beveik jokios įtakos bendram Lietuvos rezultatui“, – aiškinama LIC ataskaitoje.

Inovacijų švieslentės tyrime Lietuva ES rikiuotės uodegoje išlieka pagal tokius rodiklius kaip aukštos pridėtinės vertės eksportas (prekių ir paslaugų) bei MTEP išlaidas versle. Pavyzdžiui, Lietuvoje verslo išlaidos MTEP siekia 0,28% BVP, ES šalių kontekste pagal šį rodiklį Lietuvai tenka 25 vieta – nuo ES pirmaujančių Suomijos ir Švedijos pagal verslo investicijų į MTEP dalį nuo BVP Lietuva atsilieka 7 kartus.

Aukštos pridėtinės vertės paslaugoms tenka 21% nuo viso Lietuvos paslaugų eksporto – pagal šį rodiklį šalis užima priešpaskutinę vietą ES. Pagal vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto dalį visoje eksporto struktūroje (34%) Lietuva yra trečia nuo galo, dvigubai atsilikdama nuo Vokietijos (67%).

„Žemos pridėtinės vertės segmentų dominavimas Lietuvos eksporto struktūroje bei sparčiai kylančios darbo sąnaudos (2010-2016 m. atlyginimai pramonėje padidėjo 37%) jau artimiausiu metu gali pakenkti Lietuvos eksporto plėtrai, o pirmus eksporto pavojaus signalus matome jau dabar – pernai lietuviškos kilmės prekių (be naftos) eksportas į ES rinką išaugo tik 1,5%, o eksportas į tokias valstybes kaip Vokietija, Nyderlandai, Belgija netgi mažėjo“, – pastebi LIC.

Pasikeitė vertinimas

Tiesa, aklai lyginti šalies progresą pagal šį rodiklį negalima, nes jo sudarytojai naujausiame tyrime pakoreagavo metodiką. Iki šiol indekse buvo matuojami 25 rodikliai, dabar jų skaičius dviem išaugo. Be to, kai kurie buvo pakeisti. pavyzdžiui, išimti jaunimo, įgijusio vidutinį ar aukštesnį išsilavinimą, pateiktų patentų sveikatos mokslų ir klimato kaitos srityje ir užsienyje gautų pajamų iš patentų ir licencijų rodikliai.

tuo tarpu 5 nauji indikatoriai buvo mokymasis visą gyvenimą, plačiajuosčio interneto skvarba, visuomenės požiūris į verslumą, verslo suteikiami IT mokymai personalui ir viešajame sektoriuje atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų kofinansavimas iš verslo.

Dėl tokių vertinimo pakeitimų sunku įvertinti, kiek šalys patobulėjo per metus. Todėl Europos Komisija pasirinko įvertinti, kaip valstybių inovacijų ekosistemos pažengė nuo 2010 m.

Tiesa, indekso atnaujinimas, tikėtina, Lietuvai buvo naudingas. Ji, palyginti su 2015 metais gavo 14 balų daugiau ir tai yra didžiausias šuolis.

Europos inovacijų švieslentė – kasmet Europos Komisijos atliekamas tyrimas, kuris matuoja ES valstybių narių inovacijų ekosistemos būklę ir progresą pagal įvairius parametrus. Šis tyrimas atliekamas nuo 2001 m. ir yra vienas iš labiausia nusistovėjusių ir tarptautiniu mastu pripažįstamų Europos Komisijos tyrimų. Tyrimo rezultatai yra plačiai naudojami Europos Komisijoje politikos formavimo tikslais.

infogr.am::2016_m_es_inovaciju_lyderes_pagal_europos_inovaciju_svieslente

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
A. Bičeika nebedirba „Revolut“  4

Andrius Bičeika, dirbęs JK finansinių paslaugų startuolio „Revolut“ Verslo plėtros vadovu, paliko „Revolut“...

Rinkos
2019.02.19
Teismas: Telecentras turi grąžinti beveik 6 mln. Eur „Darnu Group“ Premium 3

Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) ir UAB „Darnu...

Statyba ir NT
2019.02.19
Pasą vėl bus galima gauti per dieną 5

Antradienį pradeda veikti nauja asmens dokumentų gamybos įranga, vėl leidžianti ypatingos skubos tvarka per...

Technologijos
2019.02.19
SAF-T bylą privalo teikti apie 10.000 įmonių, o pasiruošusių – 12% Premium

Nuo 2019 m. sausio 1 d. visos bendrovės, kurių pajamos 2015–2016 m. viršijo 700.000 Eur, VMI pareikalavus...

Finansai
2019.02.19
„Trafi“ transporto platformos programėlė startuoja Berlyne 2

Berlyne pirmadienį buvo pristatyta programėlė, leisianti žmonėms Vokietijos sostinėje naudotis viešuoju...

Technologijos
2019.02.18
Dvarčionyse pradeda formuotis aukštųjų technologijų miestelis Premium 4

Aukštųjų technologijų miestelis Dvarčionyse tampa kūnu – lazerių pramonės įmonių grupė „Eksma” į naujas...

Pramonė
2019.02.18
„Debifo“ perėmusi Nyderlandų „Factris“ plečiasi Lietuvoje

Amsterdame (Nyderlandai) įsikūrusi ir su Lietuvos finansų technologijų bendrove „Debifo“ susijungusi...

Technologijos
2019.02.18
Kelių direkcija iš VGTU perka asfalto inovaciją ir jos patentą Premium 19

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) už 245.500 Eur iš mokslininkų perka naujo asfalto mišinio...

Technologijos
2019.02.18
Lietuviška programėlė įgalina mokėjimus įmonėms, taip pat ir „FinTech“ Verslo tribūna 5

„Forbis“ grupės sukurta programėlė „Contomobile“ leidžia paprasčiau ir pigiau atlikti finansines operacijas...

Finansai
2019.02.18
Žmonijos ateities variantų beieškant: kas svarbu Premium

2003 m. man buvo 29-eri, ir aš išleidau savo pirmąjį stambesnį kūrinį – futuristinį detektyvą „Genomas 3000“,...

Verslo klasė
2019.02.17
Laukiamiausi 2019 m. išmanieji telefonai   25

2019 m. telefonų gamintojai ruošia kelias skambias premjeras. Panašu, kad šiais metais pamatysime naujus...

Technologijos
2019.02.16
Registrų centras atnaujins sistemas, jos laikinai neveiks 1

Registrų centras (RC) planuoja atnaujinti tvarkomas sistemas ir registrus. Dėl šių darbų vasario 28 d. –...

Technologijos
2019.02.15
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje 8

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
2019.02.15
„Huawei“ viceprezidentas: vyksta geopolitinis žaidimas   8

Kinijos telekomunikacijų milžinei „Huawei“ sulaukiant JAV ir ES institucijų abejonių dėl jos sistemų...

Technologijos
2019.02.14
„Alwark“ išbando dalijimosi ekonomiką pramonėje Premium 1

Krovos ir komunalinės technikos kompanija „Alwark“ Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje bando...

Technologijos
2019.02.14
LB atnaujino kriptovaliutų ir ICO reguliavimą 2

Lietuvos banko valdyba atnaujino savo poziciją dėl virtualiųjų valiutų ir pirminių kriptovaliutų siūlymų...

Rinkos
2019.02.14
Kriptovaliutų biržų milžinė „Binance“ – vis dar pelninga 3

Didžiausia pasaulio kriptovaliutų birža „Binance“, nepaisant į meškų rinką panirusios kriptovaliutų rinkos,...

Rinkos
2019.02.14
„Luminor“ Šiauliuose įkūrė skambučių centrą 2

„Luminor“ bankas Šiauliuose atvėrė klientų konsultacijų telefonu centrą. Šio skambučių centro darbuotojai...

Technologijos
2019.02.14
Dar viena kūrėjų ir žiniasklaidos pergalė kare prieš „Google“ ir „Facebook“ 4

Europos Parlamentas ir ES Taryba pasiekė preliminarų susitarimą dėl autorių teisių internete, kuris suteiks...

Rinkodara
2019.02.14
Lietuvos bankas 3 ekonomikos mokslininkams skyrė premijas 4

Lietuvos banko (LB) valdyba trims ekonomikos mokslininkams skyrė premijas už mokslinę veiklą ir ekonomikos...

Technologijos
2019.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau