Euro zonoje galvą kelia grynoji infliacija, palūkanos dar augs
Kaip ketvirtadienį paskelbė Eurostatas, grynoji arba bazinė infliacija atkakliai auga nuo pernai sausio, kai ji sudarė 2,3%.
Pinigų politikos formuotojai Europos centriniame banke (ECB) pabrėžia, kad grynoji infliacija auga dėl euro zonoje sparčiau kylančių atlyginimų. Anot ECB, kyla rizika, kad įsisuks viena kitą maitinanti kainų ir atlyginimų spiralė, o tai yra priežastis, kodėl palūkanos euro zonoje gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi anksčiau.
Eurostato duomenimis, grynoji mėnesio infliacija 2023 m. sausį, palyginti su pernai gruodžiu, sumažėjo 0,8%.
Šiuo metu euro zonos grynoji infliacija yra du su puse karto, o bendroji infliacija keturis kartus aukštesnė už ECB siektina 2% infliacijos tikslą (vidutiniu maždaug 2 metų laikotarpiu).
[infogram id="5981610b-56d4-42a7-8d3f-e87f53b0ae2b" prefix="SF4" format="interactive" title="Bazinė infliacija euro zonoje 2023 01"]
Eurostatas skelbia, kad sausį patikslinta euro zonos bendroji metinė infliacija sumažėjo iki 8,6% nuo 9,2% pernai gruodį. Prieš metus šis rodiklis buvo 5,1%.
Sausį didžiausią įtaką euro zonos metinei infliacijai turėjo maisto produktai, alkoholis ir tabakas (jie brango 2,94 proc. punkto), toliau – energija (2,17 proc. punkto), paslaugos (1,80 proc. punkto) ir pramonės prekės (1,73 proc. punkto).
Perspėja dėl palūkanų
VŽ rašė, kad auganti vadinamoji grynoji arba bazinė infliacija, kuri neapima energijos ir maisto kainų, tačiau išryškina darbo užmokesčio pokyčių tendencijas, kelia rūpestį pinigų politikos priėmėjams ECB.
Viena svarbiausių ECB pareigūnių praėjusią savaitę perspėjo, kad investuotojai rizikuoja nepakankamai įvertinti, jog aukšta infliacija užsilaikys ilgiau ir kad gali tekti imtis „ryžtingesnių“ veiksmų jai suvaldyti.
„Mums dar toli iki pergalės“, – „Bloomberg“ sakė Isabel Schnabel, ECB Vykdomosios valdybos narė. Ji užsiminė, kad, sparčiau augant darbo užmokesčiui, spaudimas bazinei infliacijai išlieka.
Po I. Schnabel komentarų finansų rinkos padidino tikimybę, kad iki šių metų trečiojo ketvirčio pabaigos indėlių palūkanų norma pasieks 3,75%, ir beveik panaikino visas prognozes dėl palūkanų normų mažinimo 2023 m.
ECB pirmininkė Christine Lagarde ir kiti Valdančiosios tarybos nariai teigia per kovo 16 d. įvyksiantį ECB pinigų politikos posėdį padidins bankų indėliams ECB taikomas palūkanas iki 3% nuo 2,5% šiuo metu.
ECB prognozuoja, kad bazinė infliacija, neskaičiuojant energijos ir maisto kainų, 2023 m. pirmą ketvirtį sieks 4,4%, kitąmet – 2,8%, 2025 m. – 2,3%.
Praėjusį gruodį pristatyta ECB prognozė skelbia, kad bendroji infliacija euro zonoje prie 2% tikslo priartės tik 2025 m., o šiemet ir kitąmet atitinkamai laukiama 6,3% ir 3,4% infliacijos, 2025 m. – 2,3%.
[infogram id="82a553a2-7bc1-4a97-a930-b91bd8637071" prefix="RQF" format="interactive" title="Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2023 01"]
Infliacija pagal šalis
Mažiausias metinis infliacijos lygis užfiksuotas Liuksemburge (5,8 %), Ispanijoje (5,9 %), Kipre ir Maltoje (abiejose šalyse 6,8 %).
Didžiausi metiniai rodikliai užfiksuoti Vengrijoje (26,2 %), Latvijoje (21,4 %) ir Čekijoje (19,1 %). Estijoje ir Lietuvoje metinė bendroji infliacija atitinkamai sausį siekė 18,6% ir 18,5%.
Palyginti su pernai gruodžiu, metinė infliacija sumažėjo aštuoniolikoje valstybių narių, o padidėjo devyniose.
[infogram id="0ed54619-04f1-46e3-a4a0-a59ed3527c28" prefix="79M" format="interactive" title="Metinė infliacija ES šalyse 2023 01"]
