Iššūkių negailėjusiais 2022 m. į Lietuvą pritraukti rekordiniai 57 TUI projektai
Į Lietuvą žengia 30 naujų įmonių, o 27 šalyje jau veikiančios bendrovės patvirtino plėtros planus.
Komentuodama užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvą rezultatus, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė džiaugėsi, kad net regionui susiduriant su neeilinėmis įtampomis, Lietuvai pavyko išlikti konkurencingai ir patraukliai tarptautinėms įmonėms.
„Pastaraisiais metais Lietuva ne tik sugebėjo išlaikyti užsienio kompanijų pasitikėjimą, bet ir žengti tvirtus pirmuosius žingsnius naujose rinkose. Itin daug dėmesio skyrėme partneriams rytų Azijoje: Pietų Korėjoje, Taivane ir Singapūre“, – pranešime cituojama A. Armonaitė.
„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis teigia, jog sudėtingos praėjusių metų aplinkybės vertė ieškoti naujų sprendimo būdų.
„Geopolitinis ir ekonominis kontekstas, lydimas neužtikrintumo ir padidėjusių rizikų, privertė gerai pasukti galvas dėl efektyviausių būdų siekiant pritraukti investuotojus į Lietuvą. Tarptautinės kompanijos tokiu metu ieško būtų optimizuoti savo veiklą, tad plėtros lokacijos svarstomos dar atidžiau“, – sako E. Čivilis.
Jo teigimu, 2022 m. išskirtiniai tuo, kad aplinkybės dažnai buvo išties nepalankios. Tokiu laikotarpiu itin svarbūs tampa tvarūs ryšiai, nuolatinis asmeninis dėmesys ir papildomų sprendimų siūlymas investuotojams, kuriuos nuolat teikia „Investuok Lietuvoje“ komanda.
Sparčiausiai plėtėsi technologijų sektorius
Pažymima, kad 2022 metai buvo itin reikšmingi technologijų sektoriui – paskelbti 34 projektai. Dominuoja programinės įrangos kūrimo, finansinių technologijų bei žaidimų industrijos įmonės.
Lietuvą pasirinko 21 nauja technologijų įmonė, tarp kurių JAV dirbtinio intelekto valdymo platforma „Raydiant“, tarptautinė IT konsultacijų ir programinės įrangos kūrimo bendrovė „birkle IT“, Vokietijos informacinių technologijų srities veteranė „GOD“ bei Nyderlandų programinės įrangos vystymo įmonė „Blis Digital“.
Kiti 13 projektų yra jau Lietuvoje įsikūrusių įmonių plėtra: technologijų bendrovė „Nortal“ planuoja savo padalinį Lietuvoje paversti vienu strategiškai svarbiausių visai grupei, Nyderlandų finansinių technologijų kompanija „Hyarchis“, veikusi Kaune, atidarė antrąjį biurą Vilniuje, mokėjimų apdorojimo sprendimus siūlanti įmonė „Paystrax“ taip pat planuoja komandos augimą, o Norvegijos meteorologinių prognozių paslaugų teikėjas „StormGeo“ stiprins pajėgas Vilniaus padalinyje.
Prie technologijų sektoriaus plėtros reikšmingai prisidėjo nuo 2020-ųjų metų vykstanti kompanijų iš Baltarusijos plėtra, įskaitant žaidimų kūrimo kompanijų „Melsoft“, „Belka Games“ ir „Wargaming“ plėtrą.
[infogram id="fe87249d-cae2-4498-bcc8-f99ad5673935" prefix="ZCO" format="interactive" title="Tui 2014-2022 metais"]
Paslaugų centrų plėtra
Bemaž 15 metų stabiliai auganti Lietuvos verslo paslaugų industrija ir šiemet išliko patraukli tarptautinėms kompanijoms. Per 2022-uosius metus pritrauktos įmonės Lietuvoje planuoja sukurti bent 2.000 darbo vietų.
Lietuvą multifunkciniams kompetencijų centrams pernai pasirinko Europoje pirmaujanti virtuvės baldų gamintoja „Nobia“, britų stogo dangų gamintoja „BMI Group“ bei tarptautinė sveikatos priežiūros kampanija „Mediq“, kurios Lietuvoje kuriamas centras kuruos bendrovės verslo padalinius Skandinavijos šalyse.
Apie plėtros planus Vilniuje paskelbė norvegų trąšų milžinė „Yara“, Lietuvos komandą ketinanti papildyti 130 finansų srities specialistų bei pasaulinė skaitmeninių komunikacijos technologijų paslaugų teikėja „Notified“, planuojanti samdyti kelis šimtus naujų darbuotojų.
Prieš daugiau nei 3 metus Kauną gamybai pasirinkusi Vokietijos „Continental“, šiais metais atidarė ir paslaugų centrą „Continental Tires Business Services“, kuriame vykdys duomenų analitikos, procesų valdymo ir administravimo funkcijas.
„Tai dar kartą patvirtina, kad Lietuva yra vertinama dėl kompetencijų visumos ir pasaulinėms kompanijoms gali tapti strategine lokacija įvairių verslo modelių vystymui“, – sako E. Čivilis.
VŽ skelbė, kad Lietuvoje veikia 90 verslo paslaugų centrų. Juose dirba daugiau nei 23.100 specialistų. Pernai viduvasarį skelbtoje metinėje Lietuvos paslaugų centrų sektoriaus apžvalgoje prognozuota, kad per šiuos metus rengiasi įdarbinti dar beveik 3.000 specialistų.
Kaip skelbia IL, 2022-aisais metais patvirtintais gamybos projektais planuojama sukurti virš 1.200 darbo vietų. Lietuvoje investuoja 4 naujos kompanijos: pasaulinė dviračių pramonės lyderė „Pon.Bike“ Kėdainiuose statys gamyklą, sukursiančią iki 500 darbo vietų. Kėdainiuose taip pat steigsis suomių vidaus konstrukcijų įmonė „Maler Oy”, Klaipėdoje padalinį statys tvirtinimo detalių gamintoja „Dokka Fasteners”, o garso sistemų gamintoja „Amina” Kaune įkurs tyrimų ir plėtros bazę.
Gamybos senbuviai reinvestuoja
Lietuvą plėtrai šiais metais rinkosi gamybos sektoriaus šalyje senbuvės. Apie planus Kaune paskelbė „Ryanair“, statysianti dviejų dalių orlaivių priežiūros angarą, langų ir durų gamintoja „Dovista“ toliau investuoja į Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusią gamyklą, Norvegijos lakštinio metalo produktų gamintoja „Stansefabrikken” plėsis Ukmergėje, o „PKC Group”, Panevėžyje veikianti nuo 2014 m., atveria naują padalinį Klaipėdoje.
VERSLO TRIBŪNA
Europoje veikianti konservatyvios rizikos investavimo platforma „Letsinvest“ ir licencijuota prekybos ir atsiskaitymų sistema „Axiology“ rugsėjo mėnesį ketina išplatinti pirmąją obligacijų emisiją, naudojant naują technologinį sprendimą, leidžiantį efektyviau organizuoti obligacijų platinimą ir valdymą. Naujoji skaitmeninė infrastruktūra sumažina įprastus obligacijų leidimo kaštus daugiau nei 40 proc., todėl tampa itin patraukliu finansavimo įrankiu įmonėms, siekiančioms diversifikuoti kapitalo pritraukimo šaltinius.
Vilniaus Naujamiestyje, Vytenio g. 50, baigtas įgyvendinti projektas „Elfa loftai“. Čia renovuotame pastate sukurti 65 pilnai įrengti loftai. Juose atlikta pilna apdaila, yra net baldai ir buitinė technika. Anot nekilnojamojo turto specialistų, tai išmintingas pasirinkimas tiek gyvenimui, tiek investavimui ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai. Beje, visi pardavimui pasiūlyti loftai buvo nupirkti dar jų nebaigus įrengti, o 24 vystytojai pasiliko nuomai.
Ar savivaldybė gali pavesti savo įmonei surinkti atliekas, tvarkyti gatves ar vežioti keleivius neskelbdama konkurso? Ilgą laiką atsakymas buvo „taip“ – tokia praktika, vadinama vidaus sandoriais, buvo įprasta, dažnai ekonomiškai pagrįsta ir socialiai prasminga. Tačiau pastaraisiais metais vidaus sandorių tema tapo viena painiausių viešųjų pirkimų bei konkurencijos teisės požiūriu.
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zabotka.
VŽ rašė, kad nepaisant kilusio karo Lietuvos kaimynystėje, reikšminga dalis Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių pernai pavasarį toliau kryptingai įgyvendino savo verslo plėtros planus, tačiau investuotojų patarėjai tada pripažino, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą investiciniai sprendimai priimami lėčiau.
Gyvybės mokslų plėtra Azijoje
Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui šie metai buvo svarbūs ieškant naujų rinkų Azijoje: buvo užmegzti kontaktai tarp Lietuvos ir Taivano, Japonijos bei Pietų Korėjos kompanijų.
Šiemet taip pat patvirtintas sektoriui reikšmingas projektas – Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėta statyti 15 mln. Eur vertės Singapūro medicininės įrangos „Esco Lifescieces“ gamykla, kurioje bus gaminama ir kuriama medicininė įranga vaisingumo klinikoms ir laboratorijoms.
Didžiausias iššūkis – pasiūlyti tinkamų darbuotojų
Aukštos kvalifikacijos talentų pasiūla išlieka svarbiausiu elementu, siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir tarptautinių įmonių pritraukimą.
„Lietuvos talentai yra puikiai vertinami, tačiau jau dabar mums kritiškai svarbu turėti kuo daugiau pramonės 4.0, fintech bei IT ekspertų: duomenų analitikų, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo specialistų, programuotojų ir testuotojų“, – teigė E. Čivilis.
„Investuok Lietuvoje” vadovas džiaugėsi įsibėgėjančiomis pameistrystės ir perkvalifikavimo programomis Lietuvoje, tačiau kartu pabrėžė ir užsienio talentų svarbą. Jo teigimu, supaprastinti kolektyvinės relokacijos procesai ir finansinės paskatos aukštos kvalifikacijos talentams, atvykstantiems iš užsienio, yra puikūs žingsniai, palengvinantys tarptautinę samdą. Tačiau turime atsižvelgti ir į kitus žingsnius, vedančius link sėkmingo užsienio specialistų įsikūrimo Lietuvoje: imigracijos procesų optimizavimą, integravimąsi skatinančių programų kūrimą.
E. Čivilis taip pat pastebi, jog nors Lietuvos žinomumas visuomet buvo svarbus elementas investicijų ir talentų pritraukimui, tikslingas įvaizdžio formavimas esant sudėtingoms geopolitinėms aplinkybėms yra kaip niekad būtinas, kadangi kontekstai kuriuose minimas Lietuvos vardas, dažnai nėra palankūs siekiant kurti saugios ir patikimos verslo lokacijos įvaizdį, tad ledus pralaužti galime pasakojant Lietuvos sėkmės istorijas.
