Finansinių technologijų transformacija: įtaka Lietuvos ekonomikai ir 2025-ųjų tendencijos
„Aukštos pridėtinės vertės sektorius yra svarbus ekonomikos augimo variklis. Kurdamas inovacijas ir aktyviai investuodamas šis sektorius prisideda prie produktyvumo ir gyventojų pajamų didėjimo. Tai ypač akivaizdu finansų technologijų srityje, kurioje Lietuva įsitvirtino kaip viena iš Europos lyderių“, – komentuoja finansinių technologijų įmonės „ConnectPay“ vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Finansinių technologijų bendrovės tampa neatsiejama Lietuvos aukštos pridėtinės vertės ekonomikos dalimi. 2024 m. Europos Fintech Indekse Lietuva finansinių technologijų reitinge užėmė 7 vietą, o bendrajame – 11-ą vietą ir rikiuojasi šalia tokių valstybių kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Norvegija. Indekso rezultatai rodo, kad Lietuvai per gana trumpą laiką pavyko išvystyti konkurencingą finansinių technologijų sektorių, kartu išlaikant aukštą reguliavimo kokybę.
Finansinių technologijų tendencijos šiandien
Pastaraisiais metais Lietuvoje įsitvirtino atvirosios bankininkystės (angl. open banking) tendencija – bene labiausiai paplito mokėjimų inicijavimo paslauga, kai, pavyzdžiui, e. parduotuvės klientas nukeliamas į savo banką, jame atliekama autentifikacija ir mokėjimas. Nepaisant to, nors Lietuvoje ši paslauga populiari, daugelyje kitų Europos šalių ir toliau dominuoja apmokėjimai kortele, kai atsiskaitant kiekvieną kartą reikia įvesti savo kortelių duomenis.
O ko iš finansinių technologijų sektoriaus galime tikėtis šįmet? Anot „ConnectPay“ verslo vystymo vadovo Simo Simanausko, 2025 metais daugiausiai dėmesio šiame sektoriuje bus skiriama skirtingų piniginių apjungimui bendra paskyra, reguliacijų vystymui, dirbtiniam intelektui ir finansinių sprendimų integracijai naujuose sektoriuose.
2025 metais nefinansinių sektorių ir finansinių technologijų sinergija ne tik pradės keisti vartotojų įpročius, bet ir išplės paslaugų teikėjų monetizacijos galimybes.
Viena paskyra – skirtingos piniginės
Artimiausiais metais finansų paslaugų teikėjai sieks užtikrinti paprastesnį perėjimą tarp skirtingų mokėjimo metodų.
„Pastaruoju metu skaitmeninių mokėjimo galimybių daugėja, tačiau vartotojai vis dar susiduria su būtinybe daugybę kartų prisijungti ar įvesti kortelės duomenis. Sprendimas, leidžiantis lengvai perjungti sąskaitas ar pakeisti mokėjimo būdus, taps būtinybe“, – teigia S. Simanauskas.
Pavyzdžiui, jungiantis prie Lietuvos elektroninių valdžios vartų reikia įvesti savo duomenis, kuriuos valstybė ir taip turėtų žinoti: vardą, pavardę, gimimo metus ir pan. Popierinę anketą pakeitė skaitmeninė, tačiau iki galo transformacija neįvyko. „ConnectPay“ savo klientams jau siūlo sprendimą, kuris paspartina šią transformaciją leidžiant klientams jų turimą sąskaitą prijungti prie skirtingų platformų.
„Jeigu asmuo mūsų įmonėje atsidaro sąskaitą, mes jam sukuriame prisijungimus ir prie kitų platformų. Jeigu jis, pavyzdžiui, nori investuoti per sutelktinio investavimo platformą, jam nebereikia pildyti savo asmens duomenų, pervedinėti į platformos piniginę lėšų, nes jo sąskaita ir joje esančios lėšos automatiškai prijungiamos prie platformos“, – sistemą apibūdina S. Simanauskas.
Šis produktas atspindi dar tik besiformuojančios ir šįmet galioti pradėsiančios PSD3 direktyvos principus – suteikia žmogui daugiau kontrolės nusprendžiant, kam suteikti prieigą prie savo turto, sąskaitų ar jose esančių lėšų.
Reguliacijos pokyčiai
2025-aisiais finansinių technologijų sektoriui įtakos turės ir keletas naujai įsigaliojančių reguliacijų. Tiek skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje reglamentas (DORA), tiek kriptoturto paslaugų licencijavimo reglamentas (MiCA) prisidės prie finansų sektoriaus stabilumo ir saugumo, sustiprinant pasitikėjimą finansų sektoriaus veikla ir užtikrinant nenutrūkstamą paslaugų teikimą klientams.
Finansinių technologijų įmonėms siekiant atitikti aukščiausius reguliacinius standartus vis svarbiau ne tik atsižvelgti į nuolatinius industrijos pokyčius, tačiau ir proaktyviai įsitraukti į prevencines ir mokomąsias iniciatyvas. Dėl to 2024-uosius „ConnectPay“ užbaigė svarbiu pasiekimu – įmonė tapo pirmąja nebankine institucija, prisijungusia prie Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro. Šis žingsnis pabrėžia įmonės siekį kurti saugesnę ir skaidresnę finansų sistemą bei aktyviai dalyvauti rizikų valdymo tobulinimo procese.
Dirbtinis intelektas
S. Simanauskas pabrėžia ir dirbtinio intelekto (DI) potencialą ir svarbą finansinių technologijų sektoriaus augimui. Nepaisant to, jis akcentuoja, kad kardinalaus pokyčio greitai tikėtis nereikėtų:
„DI padeda automatizuoti procesus, pavyzdžiui, mokėjimų stebėjimą ir klientų atpažinimą, tačiau tikrai greitu metu netransformuos visos industrijos. Inovacijų įgyvendinimas dažnai užtrunka ne vienerius metus, kol jos tampa rinkos standartu“, – teigia „ConnectPay“ verslo vystymo vadovas.
DI padeda automatizuoti procesus, tačiau greitu metu tikrai netransformuos visos industrijos.
Pagal Gartnerio technologijų brandumo ciklą naujos technologijos plėtra paprastai prasideda nuo per didelių lūkesčių, vėliau juos pakeičia nusivylimas, kad naujoves nėra taip paprasta pritaikyti. Po šios fazės seka suvokimas, kad nauja technologija vis dėlto yra naudinga ir šį 10–15 metų ciklą užbaigia technologijos įsitvirtinimas mūsų kasdienybėje – ji jau tampa mūsų įprasto gyvenimo dalimi bei padidina mūsų produktyvumą.
Finansinės inovacijos neįprastuose sektoriuose
Finansinių technologijų siūlomi sprendimai, pavyzdžiui, įterptiniai finansai (angl. embedded finance), bus vis dažniau integruojami ir nefinansinėse platformose. Tokios integracijos jau yra pastebimos sveikatos priežiūros ir automobilių industrijose, kai mokėjimo, paskolų ar draudimo funkcijos tampa neatsiejama klientų patirties dalimi.
Savo ruožtu S. Simanauskas bene daugiausiai potencialo vartotojų sprendimus gerinančių sprendimų integracijai įžvelgia būtent sporto industrijoje. Tyrimai rodo, kad 60% sporto sirgalių jaučiasi artimesni sporto komandoms, kurios siūlo įterptines mokėjimo sistemas savo programėlėse. Naudodamos įterptinės bankininkystės sprendimus kaip, pavyzdžiui, skaitmenines pinigines, sporto organizacijos gali tobulinti sporto sirgalių patirtį ir užsitikrinti jų nuolatinį įsitraukimą: sirgaliai gali greičiau atsiskaityti už bilietus, gauti personalizuotus nuolaidų pasiūlymus ar dalyvauti lojalumo programose. Integruodamos finansinius sprendimus sporto komandos palaiko artimesnį ryšį su sirgaliais, o pastarieji gauna labiau personalizuotus pasiūlymus.
„2025 metais nefinansinių sektorių ir finansinių technologijų sinergija ne tik pradės keisti vartotojų įpročius, bet ir išplės paslaugų teikėjų monetizacijos galimybes“, – tvirtina S. Simanauskas.
