Vystytojams apkaltinus VSTT dėl „kabančių“ 4 mlrd. Eur, ši atkerta: saugome mažuosius erelius rėksnius

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija viešu laišku kreipėsi į valstybės vadovus. Laiške nurodoma, kad Lietuvoje atsinaujinančios energetikos vežimui pagalius į ratus kaišo įvairūs pertekliniai reikalavimai. 

Daugiausia kirčių kliūna Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT).

„Pats didžiausias butelio kakliukas šiuo metu akivaizdžiai yra VSTT. Tai organizacija, kuri turėtų teikti pasiūlymus, kaip galima būtų suderinti vėjo energetikos plėtrą su gyvosios gamtos apsauga, tačiau dabar ši organizacija tiesiog yra labai kūrybiškai veikianti institucija, išrandanti vis naujesnius būdus, kaip sustabdyti vėjo energetikos plėtrą, derinant Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas ( PAV), o tiksliau – jų nederinant“, – komentuoja Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Savo ruožtu tarnyba atkerta, kad minėtas laiškas su kaltinimais, neva institucija  veikia prieš įstatymus, yra akivaizdus įstaigos ir joje dirbančių žmonių reputacijos žeminimas ir galbūt bandymas paveikti sprendimus, darant viešą psichologinį spaudimą. 

Tarnyba nesutinka su kaltinimais, dėl nepriklausomos energetikos proveržio stabdymo, vystytojų diskriminavimo, rinkos sąlygų iškreipimo, nesuprantamo teisės aktų interpretavimo. 

Savo argumentus ji išdėsto pranešime, pavadintame „Taip, VSTT saugo ir mažuosius erelius rėksnius“.

Bet kol kas palikime šį paukštį ramybėje.

Užkliuvo terminai

„Kalba yra ne apie tai, kad institucija tiesiog daro savo darbą ir neleidžia vystyti projektų ten, kur jie sukuria žalą gyvajai gamtai, žmonėms ar esamai infrastruktūrai. Problema yra ta, kad VSTT tiesiog nesilaiko įstatymuose nustatytų terminų, per kuriuos turėtų pateikti išvadas, taiko dar nepriimtus teisės aktus arba taiko teisės aktus atgaline tvarka projektams, pradėtiems iki teisės aktų priėmimo“, – dėsto M. Nagevičius.  

Anot jo, susidaro įspūdis, kad kai kurie projektai yra stabdomi tik dėl to, kad jų vystytojai viešojoje erdvėje yra kritikavę institucijų veiklą, o dėl VSTT veikimo ar neveikimo – šiuo metu „kabo“ projektų už 4 mlrd. Eur.

VSTT aiškina, kad visas PAV procesas (įskaitant konsultavimąsi su visuomene) įvairiose ES šalyse vidutiniškai užtrunka nuo 1 iki 2 metų. Lietuva – ne išimtis. Proceso trukmė priklauso nuo projekto apimties, problemų kompleksiškumo, parengtos ataskaitos kokybės bei išsamumo ir daugybės kitų mažiau reikšmingų faktorių. 

„Tarnyba nekuria kryptingų arba tyčinių teisinių kliūčių vėjo jėgainių parkų plėtrai Lietuvoje“, – rašoma VSTT pranešime.  

Visgi ji pripažįsta, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui, dokumentų, susijusių vien su vėjo elektrinių parkais, kiekis padidėjo beveik 3 kartus, todėl pasitaiko atvejų, kai dėl sudėtingų didelės apimties dokumentų yra nukrypstama nuo įstatymuose nustatytų terminų. 

Tarnyba teigia, kad, suprasdama vėjo elektrinių projektų poreikį, peržiūri ir optimizuoja vidinius procesus, perskirsto žmogiškuosius išteklius tikslui pasiekti. Visgi jos sukaupta patirtis rodo, kad PAV įstatyme nustatytais terminais pateiktų dokumentų išnagrinėti nėra galimybės (prieš kelis metus terminai buvo sutrumpinti nuo 20 iki 15 d. d., o jeigu dokumentas teikiamas pakartotinai – per 10 d. d.). 

Tarnyba siūlė keisti terminus, atsižvelgdama į tai, kad PAV ataskaitos yra didelės apimties dokumentai (600–1000 psl.), jų nagrinėjimas yra itin atsakingas procesas. 

„Investuotojai nurodo, kad VSTT pažeidžia teisės aktus, bet atkreipiame dėmesį, kad per pastaruosius 5–7 metus nėra inicijuotų teisminių ginčų dėl piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis ar netinkamų sprendimų vėjo elektrinių parkų atžvilgiu (įskaitant visus atvirame laiške minimus atsinaujinančios energijos vystytojų vėjo jėgainių parkus)“, – aiškina VSTT.

Ilgas vystytojų sąrašas

Laiške nurodoma, kad UAB „Sunly vėjo elektrinių parkai“ yra priversta stabdyti daugiau 960 mln. Eur investicijas Lietuvoje ir 4 nepriklausomos vėjo energetikos parkų plėtrą, nes VSTT daugiau nei pusę metų vėlavo priimti sprendimą dėl minėtiems parkams būtinos atlikti poveikio ūkiniai veiklai studijos (PŪV).

UAB „Evecon“ kartu su partneriais yra numatę investuoti daugiau 1,2 mlrd. Eur Lietuvoje trijuose vėjo parkuose, tačiau jau 7 mėnesius VSTT nepriima teigiamų sprendimų dėl PAV ataskaitos viename projekte, nors ji jau keletą kartų taisyta pagal suderintas pastabas.

UAB „Archstudija vėjo elektrinių parkai“ yra priversta stabdyti 800 mln. Eur investicijas į 3 parkus.

Su stabdymais susiduria ir UAB „Enefit Green“, planavusi plėtoti du vėjo jėgainių parkus ir investuoti apie 500 mln. Eur Lietuvoje. Analogiška VSTT ir kitų institucijų veikla neva taip pat sustabdė bendrovių „Green Genius“ 600 mln. Eur investicijas į Lietuvos nepriklausomą energetiką ir dviejų parkų vystymą, dar apie 500 mln. Eur bendrovių „Homa group“, „Geonivest“ investicijų, numatytų į 4 vėjo jėgainių parkus Lietuvoje.

Tarp investuotojų minima ir valstybės kontroliuojama UAV „Ignitis renewables“.

Nors šie galimų investicijų skaičiai gali atrodyti įspūdingai, juos reikėtų vertinti kritiškai, nes dauguma projektų nepasiekia galutinės stadijos, o jei ir pasiekia, tai ne pilna apimtimi.

VSTT kritikos negaili ir vystytojams

Tarnyba tikina, kad iš esmės pritaria atsinaujinančios energetikos plėtrai ir mano, kad atsinaujinančios energetikos plėtra bendrąja prasme yra reikalinga ir turi teigiamą poveikį aplinkai, tačiau plėtra turi vykti atsakingai. Ji negali vykti kitų valstybės vertingų išteklių, gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąskaita. 

„Lietuva turi daugybę įsipareigojimų: užtikrinti energetinę nepriklausomybę, krašto apsaugą, išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Mūsų nuomone, šalis turi turėti strategiją šiems interesams suderinti“, – nurodo VSTT. 

Pasirodo, dar 2017 m., dalyvaudama Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengime, ji siūlė išskirti strategines teritorijas vėjo jėgainių parkams, t. y. uždegti joms žalią šviesą. Vėliau, dalyvaudama darbo grupėse dėl spartesnės atsinaujinančių išteklių plėtros, atsakingoms institucijoms siūlė parengti specialųjį planą, kuriame būtų išskirtos palankiausios teritorijos vėjo jėgainių parkų ir jiems reikalingos infrastruktūros įrengimui. 

„Gaila, bet į šiuos siūlymus strategiškai suplanuoti teritorijas vėjo jėgainių plėtrai visoje Lietuvoje palankiausiu tam metu nebuvo atsižvelgta“, – konstatuoja VSTT. 

Ji taip pat negaili kritikos ir patiems vystytojams, nes nagrinėjamose planuojamų vėjo jėgainių parkų PAV ataskaitose neretai trūksta patikimų duomenų apie gyvąją gamtą, o atlikti tyrimus, kurių reikalauja teisės aktai, yra planuojamos ūkinės veiklos vystytojo pareiga. Be to, vykdyti ornitologiniai tyrimai neretai būna nepakankamos trukmės, apimties arba kokybės, todėl juos reikia kartoti taikantis prie gamtos ciklų ir aktualaus metų laiko, taip pakartotinai sugaištant daugiau laiko PAV ataskaitų taisymui ir atitinkamai nagrinėjimui. 

Dar daugiau, atlikdamas PAV vystytojas turi galimybę numatyti poveikį mažinančias priemones, taip pat gali numatyti skirtingas parko vystymo alternatyvas, pvz. pateikti skirtingas vėjo elektrinių išdėstymo vietas, įvertinti skirtingo kiekio ir galingumo elektrines. 

„Pasitaiko atvejų, kai PAV ataskaitų nagrinėjimo metu ieškant visoms pusėms tinkamų alternatyvų išaiškėja, kad jau yra sudarytos preliminarios nuomos sutartys su žemės savininkais, todėl atsisakyti vėjo elektrinių ar keisti jų vietas į gamtai palankesnes vystytojams nėra priimtinas sprendimas“, – aiškina VSTT.

Kuo čia dėti mažieji ereliai rėksniai? 

Vėjo parkų vystytojai dažnai sarkastiškai juokauja, kad šimtamilijoninius projektus gali sustabdyti gana mažas paukštelis. 

Lietuvoje tokia garbė tenka mažiesiems ereliams rėksniams. VSTT aiškina, kad tai į Raudonąją knygą įtraukta paukščių rūšis, kurios populiacija Lietuvoje šiuo metu laikoma mažėjančia. Be to, Lietuvoje, kuri sudaro vos apie 1% arealo, yra 10% pasaulinės populiacijos ir apie 20% ES erelių populiacijos.

„Teigiama, kad Lietuvos žemėlapyje pažymėjus mažųjų erelių rėksnių lizdus ir jų apsaugos zonas nebelieka laisvos erdvės planuoti vėjo elektrines. Tarnybos ekspertų – ornitologų – nuomone, šis teiginys nėra pagrįstas ir gali daugelį žmonių klaidinti“, – komentuoja VSTT.