Nuo „Chevron“ iki Garliavos anhidrito arba kodėl Lietuva neišnaudoja savo gamtinių turtų

Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais dideliais projektais, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, Vilniaus universiteto Europos Sąjungos energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.

Neretai manoma, kad elektra ar dujos, kurios pasiekia mūsų namus, yra „švarios“ ir nekenksmingos. Tačiau ten, kur energija gaminama arba išgaunami ištekliai, vietos gyventojai patiria diskomfortą, taršą, triukšmą ar net ekologines nelaimes. Vienas ryškiausių pavyzdžių – garsus „Chevron“ bandymas ieškoti naftos ir dujų Žemaitijoje, primena pašnekovas.

Tuomet vietos Žygaičių bendruomenė, įsitikinusi, kad visa tarša ir nelaimės liks jai, o pelnas iškeliaus, blokavo verslo projektą. Sprendimas priimtas ne teisiniu, o politiniu būdu, kai minios diktatas nustelbė argumentus ir tikrąją istoriją.

„Politikai sakė, mes politiškai nenorim pritarti, jeigu jūs nesusitarsit su bendruomene. Tai yra gryna politika, nes teisingumas paprastai pasiekiamas teisme naudojant argumentus“, – aiškina energetikos teisės ekspertas.

Anot M.Jablonskio, dėl panašių problemų Lietuva dabar garsėja kaip šalis, kurioje sunkiausia išgauti natūralius išteklius. Pavyzdžiui, didžiulės anhidrito (statybinio gipso žaliavos) kasyklos prie Garliavos lieka neišnaudotos dėl bendruomenės priešiškumo.

Viena iš esminių problemų, keliančių konfliktus – vietos bendruomenės negauna jokios apčiuopiamos naudos už tai, kad jų teritorijoje vyksta žemės gelmių eksploatacija. Ištekliai yra valstybės nuosavybė ir už juos surinkti mokesčiai keliauja į Vilnių.

Energetinio teisingumo principai kelia klausimų ir dėl taršos mokesčio. Praktika rodo, kad tokie mokesčiai (pavyzdžiui, už senus, taršius automobilius) dažnai neproporcingai smogia mažiausiai pasiturintiems gyventojams, kurie neturi galimybių įsigyti švaresnių alternatyvų.

Kokie sprendimai galimi, kas yra energetinis teisingumas, kaip nugalėti pavydą dėl kaimynystėje atsiradusių turtų ir kokių teisinių mechanizmų reikia Lietuvai, kad išnaudotų savo resursus, klausykite plačiau „Verslo tribūnos“ pokalbį su M.Jablonskiu.

Komentarai