2016 metais Lietuvos ekonomiką už ausų temps atsigaunanti Europa

Publikuota: 2015-12-16
Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Danske Bank A/S Lietuvos filialo analitikas Baltijos šalims

Artėjant 2016 metams, rinkoje netyla kalbos apie galimą naują krizę. Kiek pagrįstos tokios kalbos ir kokie galimi tokios krizės šaltiniai? Ar bėdų mums gali pridaryti tik užsienio situacija ar ir šalies viduje vykstantys procesai?

Burbulas JAV ekonomikoje

JAV akcijų rinka šiuo metu išgyvena didžiausią pakilimą istorijoje, o JAV akcijų rinkos kapitalizacijos ir šalies BVP santykis yra istorinėse aukštumose. Tradiciškai po tokių pakilimų visuomet sekdavo korekcijos, todėl ir šiuo atveju ryškesnė, t.y. bent 20 proc. siekianti, korekcija yra net labai tikėtina.

Tačiau turbulencijų akcijų rinkoje poveikį realiajai ekonomikai ribos du pagrindiniai veiksniai. Pirma, naujausią burbulą akcijų rinkoje didele dalimi išpūtė FED vykdytas kiekybinis skatinimas, į rinką „už dyką“ įliejęs naujai sukurtus 3,6 trilijonus USD. Antra, privačiajam sektoriui JAV, ypač namų ūkiams, nuo 2008-2009 m. krizės pavyko sumažinti savo įskolinimus, o tai didina realiosios ekonomikos atsparumą galimiems finansiniams sukrėtimams. Todėl net ir ryškiau krentant akcijų vertei, poveikis realiai ekonomikai nebus didelis. Laikomės nuomonės, kad JAV ekonomika kitais metais turėtų išsilaikyti nuosaikaus augimo teritorijoje ir augti 2,5%, o 2017 m. – 2,7%.

Stojančios Kinijos ekonomikos grėsmė

Skolos situacija Kinijoje yra visiškai priešinga JAV. Kinijos privataus sektoriaus skola nuo 2007 m. yra išaugusi keturis kartus. Labiau už Kiniją po 2008-2009 metų įsiskolinimą didino tik Graikija, Airija, Portugalija ir Singapūras. Konsultacijų agentūra „McKinsey“ vertina, kad maždaug pusė visos privataus sektoriaus skolos Kinijoje yra susiję su nekilnojamuoju turtu.

Padėties negerina ir tai, kad įmonės Kinijoje šiuo metu vis labiau yra kamuojamos „pajėgumų infliacijos“ – turima per daug gamybinių pajėgumų, tad ir įmonių pelnai pradėjo trauktis. Išaugo ir blogų paskolų skaičius.

Bendras visų finansinių krizių bruožas – smarkiai išaugusi skola, kuri sukuria pažeidžiamą grandinę vienas su kitu finansiškai susijusių dalyvių. Kiekvieną kartą braižoma vis kita teorija, dėl ko šį kartą viskas bus kitaip. Viena aišku, pagrindinė iliuzija šiuo metu Kinijoje – kad viską kontroliuoja valdžia.

Tačiau Kinijos valdžiai geriausiu atveju pavyks užkonservuoti Kinijos ekonomikos bėdas, o jos augimo ryškesnis sulėtėjimas yra neišvengiamas. Tą jau aiškiai matome iš Kinijos importo augimo lėtėjimo, kuris šiais metais, atmetus kainų pokyčius, nesieks net 2%. Būtent šis rodiklis, kurį sunkiausia suklastoti, geriausiai iliustruoja visos Kinijos ekonomikos situaciją. Europoje didžiausią poveikį pajus daugiausiai į Kiniją eksportuojančios šalys – Vokietija ir Rusija. O viso pasaulio mastu didžiausias smūgis teks žaliavų eksportuotojams.

Ko dar laukti iš Rusijos?

Rusijos ekonominės bėdos ir bent iš dalies nulemtos situacijos Kinijoje ir dėl to smigusių gamtinių išteklių kainų. Rusijos ekonomika dugną pasiekė trečiajame ketvirtyje, kuomet jau fiksuotas nežymus augimas lyginant su II ketvirčiu. Prognozuojama, kad 2015 m. Rusijos ekonomika trauksis 3,9%. 2016 m. augimas turėtų siekti vos kelias dešimtąsias procento, tačiau naftos kainai išsilaikius žemiau 40 USD už barelį, Rusijai greičiausiai ir vėl nepavyktų išvengti recesijos. Todėl Rusijai yra prognozuojamas lėtas – vadinamasis „L“ formos atsigavimas.

Viena iš pagrindinių prielaidų, neleidžiančių Rusijai prognozuoti spartesnio atsigavimo, yra jos ekonomikos nekonkurencingumas. Nepaisant nuvertėjusio rublio ir dėl to išaugusio Rusijos prekių patrauklumo užsienio rinkose, apdirbamoji gamyba kaimyninėje Rusijoje šiais metais traukiasi daugiau kaip 5 proc. Net ir Rusijos maisto pramonė, kuriai palankias sąlygas sudarė užsienio konkurentų pašalinimas dėl Rusijos taikomo embargo maisto produktams, šiais metais sugeba augti vos 1%. Jei Rusija nesiims priemonių savo ūkio konkurencingumui skatinti ir priklausomybei nuo gamtinių išteklių mažinti, jos ekonomikos laukia ilgi sąstingio metai.

Pinigų spausdinimas euro zonoje pradeda veikti

Lietuvos situaciją kitąmet gerins teigiamos tendencijos euro zonoje ir Skandinavijos šalyse. Euro zonoje rezultatus pradeda rodyti Europos centrinio banko vykdoma kiekybinio skatinimo programa. Didžiausias jos pasiekimas – dėl papildomų į rinką įlietų pinigų, atsigauna kredito augimas euro zonoje, kuris antroje metų pusėje jau auga beveik 3%.

Šiais metais euro zonos ekonomika augs 1,5%, 2016 m. – 1,8%, 2017 m. – jau 2,1%. Dar sparčiau augs euro zonos importo apimtys, kurios per ateinančius keletą metų turėtų augti vidutiniškai 5%. Panašiai tiek augs ir Skandinavijos šalių importas. Tai reiškia, kad lietuviškam verslui atsiveria galimybių langas palankiomis sąlygomis persiorientuoti nuo rizikingos ir nekonkurencingos Rusijos rinkos prie vis didesnius gyvybingumo ženklus demonstruojančios euro zonos bei Skandinavijos šalių rinkos.

Perkaitimo ženklai vidaus rinkoje?

Lietuvos ekonomikos augimas pamažu atsitiesia po Rusijos šoko – iš viso šiais metais Lietuvos BVP turėtų augti 1,7%, 2016 m. – 2,8%, o 2017 m. – jau 3,3%. Tačiau problema tampa vis spartesnis atlyginimų augimo tempas. Šiais metais atlyginimai Lietuvoje auga 5%, tačiau per ateinančius kelis metus atlyginimų augimas paspartės iki 6-7%. Dėl greičiau už darbo našumą augančių darbo sąnaudų Lietuvos eksporto ir BVP santykis artimiausiais metais pradės mažėti, o stringantis eksportas pradės riboti ir visos šalies ekonomikos plėtrą.

Yra trys pagrindinės kryptys, kuriomis turėtume eiti, norėdami suvaldyti šiuos perkaitimo ženklus vidaus rinkoje. Pirma, turime daugiau taupyti. Čia pavyzdį turėtų rodyti ir valstybė, pati taupydama, bei skatindama tą daryti gyventojus.

Antra, turėtų būti rastas protingesnis balansas tarp pajamų iš darbo santykių bei turto apmokestinimas. Sąlyginai žemas dividendų apmokestinimas skatina kuo daugiau pelno paskirstyti akcininkams, o ne investuoti. Tuo pačiu reinvestuojamo pelno apmokestinimas neskatina investicijų. Kitaip tariant, mokestinė sistema aiškiai yra orientuota į vartojimo, o ne investicijų skatinimą.

Trečia, turime daugiau investuoti į našumo didinimą. Šiam tikslui pasitarnautų ne tik įmonių investicijų skatinimas mokestinėmis priemonėmis, bet ir ryžtinga švietimo sistemos reforma. Pasaulyje egzistuoja aiškus priežastingumo ryšys tarp švietimo sistemos kokybės ir ekonominio išsivystymo. Jei norime pasiekti Vakarų Europos ekonominį lygį, pirmiausiai turime siekti, kad ir mūsų švietimo sistema taptų panašesnė į tą, kuri egzistuoja Vakarų Europoje.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Airbnb“ pakluso Eurokomisijai – keis kainų paskelbimo politiką 1

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ įsipareigojo...

Verslo aplinka
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Taifūno Filipinuose aukų skaičius pasiekė 28

Per Filiponus šeštadienį nusiaubusį taifūną „Mangkhut“ žuvo ne mažiau, kaip 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Laisvalaikis
2018.09.16
Neįpareigos bent pusę vaistų parduoti mažiausiomis kainomis 4

Seime žlugo dalies valdančiųjų pasiūlymas įpareigoti vaistines prekiauti pigiausiais kompensuojamaisiais...

Verslo aplinka
2018.09.13
Būsto kreditus galės teikti ne tik eurais 8

Būsto kredito davėjai Lietuvoje galės teikti kreditą nebūtinai tik eurais, bet ir valiuta, kuria gavėjas...

Verslo aplinka
2018.09.13
Neįgaliuosius slaugančiųjų socialinį draudimą padengs valstybė

Nuo 2020 m. valstybės lėšomis bus padengiamos socialinio draudimo įmokos vienam iš tėvų ar įtėvių,...

Verslo aplinka
2018.09.12
Algos Lietuvoje per 10 metų augo sparčiausiai iš visų EBPO šalių 55

Nuo pastarosios finansų krizės realus vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugo 40% – tai didžiausias rezultatas...

Vadyba
2018.09.12
Skvernelis: jei darai verslą, daryk verslą Premium 17

Ateinančiais metais premjeras Saulius Skvernelis žada griežčiau atskirti Seimo valdžią nuo vykdomosios,...

Verslo aplinka
2018.09.11
VŽ interviu: R. Karbauskis – apie mokesčius, naujus draudimus ir prezidento rinkimus Premium 21

Svaigalų akcizai vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar nebus greitai apsispręsta, o...

Verslo aplinka
2018.09.07
Interviu su Karbauskiu – apie alkoholio monopolį, NT ir automobilių mokesčius 23

Svaigalų akcizai kitų metų pavasarį vėl padidės, bet dėl specializuotų alkoholio parduotuvių dar gana ilgai...

Verslo aplinka
2018.09.06
Rusijos ekonomikai skatinti – 101 mlrd. Eur iš oligarchų kišenės 19

Sankcijų prispaustas Kremlius iki Vladimiro Putino kadencijos pabaigos ketina didžiausių šalies bendrovių...

Verslo aplinka
2018.09.04
Latvijos BVP auga sparčiausiai tarp trijų Baltijos šalių 1

Latvijos BVP antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 5,3%, o įvertinus...

Verslo aplinka
2018.09.03
EK vadovas pažadėjo laiko sukiojimo pabaigą 4

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris pareiškė inicijuojąs sprendimą atšaukti...

Verslo aplinka
2018.08.31
Valdžios pažadas „Achemai“: SkGD terminalo išlaikymas atpigs kitąmet 4

Vyriausybė šį rudenį Seimui pateiks įstatymus, kurie leis jau kitąmet didžiausiai dujų vartotojai Lietuvoje,...

Verslo aplinka
2018.08.30
Seimas žada pasipriešinti Vyriausybei dėl Veterinarijos tarnybos pertvarkos

Valdančioji dauguma Seime nusiteikusi nepritarti Vyriausybės pasiūlymui pakeisti Valstybinės maisto ir...

Verslo aplinka
2018.08.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau