Įkvėpti kasdienybės

Dar pernai dizaino tendencijų guru pranašavo, kad turkio mėlis grįžta į interjerą. Žadėta, kad žalsvai mėlynų tonų bus visur: būsto apdailoje, baldų detalėse, audiniuose. Dizaino festivalis įtikino, kad turkio spalva rado savo vietą interjere, beje, su išlygomis. Kai kur švelnius turkio tonus pakeitė taip pat madingi įvairiausi mėlynos spalvos atspalviai. Tiesa, kalbėti apie atšalusias interjero spalvas nereikėtų, mat, be mėlynos spalvos, vietą rado ir ryškiai geltona, oranžinė, raudona.

Vienas tokių pavyzdžių – Londono dizaino festivalyje baldų kolekciją „Ella“ pristačiusi britų dizainerė Bethan Gray. Menininkė sukūrė jaukių minkštų baldų komplektą, kuriame sunku rasti nors vieną aštrų kampą – apvalios net iš natūralios medienos gamintos baldų kojos. Išplatinti elegantiškų sofų kampai leidžia ant jų prisėsti daugiau žmonių nei įprastai, o greta sofų ir fotelių p. Gray siūlo pastatyti nedidelius trikojus žurnalinius staliukus. Dizainerės pasirinktas koloritas atspindi šių metų tendencijas: greta prislopintos ir ryškios mėlynos spalvos solidžių ir santūrių baldų – iš tolo energija pulsuojantys geltoni.

Dizaineriai žaidžia ne tik spalvomis, bet ir formomis bei medžiagomis. Štai dizaino studija „Daniel Emma“ į dizaino festivalį Londone atsigabeno visiškai šviežią baldų ir šviestuvų kolekciją. Kiek prislopintos, tačiau vis dar ryškios geltona, raudona ir mėlyna spalvos, labai paprastos, nesudėtingos Australijoje rankomis gamintos konstrukcijos kažkuo primena vaikiškus piešinius ir kubistų paveikslus. Pavyzdžiui, „Pick 'N' Mix“ stalas į grindis remiasi trikampėmis skirtingų spalvų kojomis, kurios gali būti pakeistos visiškai skirtingomis, „Cherry on the Bottom“ šviestuvas primena paprasčiausią kūgį, atsineštą iš dailės reikmenų parduotuvės ir pakabintą ant lubų, medinės kėdės žavi iki naivumo paprastomis medžio konstrukcijomis.

Dizaino studijos kūrėjai pasakoja, kad įkvėpimo jiems suteikia visiškai paprasti kasdienio naudojimo daiktai, į kuriuos daugelis žmonių net nežvilgteli antrą kartą. Kūrybai dizaineriai renkasi formas iš aplinkos, tačiau visuomet jas ištraukia iš įprasto konteksto ir šitaip daiktams suteikia naujų prasmių.

Nauja natūralumo išraiška

Kurdami dizaineriai pasitelkia pačias neįprasčiausias medžiagas – net statybinis cementas gali virsti „kūrybine“ medžiaga interjerui. Taip nusprendė dizaino studijos „Amma Studio“ menininkai, sukūrę seriją kėdžių ir staliukų kavai.

Liedami cementą į griežtas formas ir dekorui panaudoję pačius netikėčiausius elementus jie sukūrė aiktelėti priverčiantį interjero dizainą. Cementas buvo liejamas sluoksniais, taip išgaunant reikiamą tekstūrą, ir maišomas su kitokiomis medžiagomis. Visi sluoksniai tarpusavy sutvirtinti epoksidine derva. Dizaineriai eksperimentavo su akmens druska, silicio dioksidu, smėliu, įvairių spalvų granulėmis ir netgi kavos tirščiais. „Eksperimentavome ieškodami kontrastų. Tinkama tekstūra pabrėžia cemento vientisumą, o tinkama spalva tampa balansu naudotoms kitoms medžiagoms“, – dalijasi studijos dizaineriai.

Apskritų „Drum“ kėdžių kolekciją papildo „Quad“ ir „Quad3“ šonu statomi kavos staliukai. Lygūs, pastelinių spalvų „Quad“ šonai primena kadaise dažytas sienas, visas grožis ir idėja atsiskleidžia pažvelgus į tokį staliuką iš šono. Dizaineriai rodo skersinį stalo pjūvį atskleisdami vizualiai itin trapią vidinę kūrinio dalį.

Medžiagų natūralumą šiemet linkę pabrėžti daugelis dizainerių. Tiesa, tai nereiškia, kad medis, akmuo, vilna ar kitos natūralios medžiagos naudojamos visur. Dizaineriai žaidžia formomis, atvaizdais ir sukuria neįtikėtinų interjero objektų.

Pavyzdžiui, „Alcarol“ studija pristatė kolekciją „New Visions“, kurios pagrindu tapo natūralios medžiagos, atsigabentos iš dizainerių gimtų kraštų, pradedant Italijos Venecijos įlanka, baigiant Dolomitinėmis Alpėmis šalies šiaurėje. Epoksidinė derva dizaineriams padėjo išsaugoti natūralų visų žaliavų vaizdą ir raštą. „Mes tarsi sustabdome laiką, pasiimame medžiagą paskutiniame jos gyvavimo cikle ir suteikiame jai naują formą ir naują gyvenimą“, – aiškina „Alcarol“ dizaineriai.

Jų sukurtos kėdės iš ąžuolinių, kinivarpų ir laiko pažymėtų rąstų, apsaugotų dervomis ir plastikais, sukuria itin senos, kelis amžius Venecijos kanaluose mirkusios medienos įspūdį. Labai panašiai apdoroti ir dolomito uolienos gabalai. Natūralus rausvos spalvos akmuo puošiamas po plastiko sluoksniu „įkalintomis“ samanomis ir kerpėmis iš Alpių.

Pasitelkė sniegą ir vandenį

Įkvėpimo dizaineriai semiasi iš kasdienybės, mat ryškiausia tendencija – paprastumas. Ir kartais kasdienybės paveikslai interjere atsispindi itin netikėtu kampu. Pavyzdžiui, Švedijos dizaineris Jomis Eversas Solheimas sukūrė porceliano vazų kolekciją, kurių formos kurtos naudojant vandens pripiltus balionus. Pasirinkimas itin vykęs, mat porceliano vazos išlaiko jaukų baliono apvalumą ir kartu atrodo itin žaismingai. Pildydamas balionus vandeniu ir oru, žiūrėdamas, kaip šie reaguoja į traukos jėgą ir kokią formą įgauna, švedas sukūrė kolekciją, kurioje rasti vienodų vazų sunku.

„Norėjau dirbti su vandeniu taip, tarsi šis būtų tinkamas objektas skulptūrai, tad tam man reikėjo kažkokio elastingo konteinerio“, – apie procesą pasakoja kūrėjas. Jo vazos atrodo tarsi neužbaigtos: baltos ir be glazūros. Tačiau dizaineris tiki, kad būtent tokia forma perteikia medžiagos lytėjimo pojūtį ir pagerina idėjos suvokimą.

Čekų dizaineris Maximas Velčovskis savo kūrybos objektu taip pat pasirinko vazas iš porceliano, tačiau jo darbai primena ką tik suridentus sniego ritinius. Porcelianas čia ne glotnus, lygus, o primena šviežią sniegą, kelio pakraščiuose sustumiamus sniego kalnus ir ledo luitus. Kiekviena vaza vis kitokia ir unikali. Dizaineris savo sniegines vazas kūrė tris žiemas, stebėdamas skirtingų formų, tekstūrų, spalvų sniegą, formuodamas iš jo figūras, kurias, sutvirtinęs papildomomis medžiagomis, pavertė formomis vėlesniems, jau iš porceliano gaminamiems, kūriniams.