Į gintarą žvelgia kitaip
„Kartais klientai klausia, koks tai akmuo – neatpažįsta gintaro. Stengiamės į akmenį pažiūrėti kiek kitaip – deriname gintarą su auksu, sidabru, žalvariu. Beje, mėginome prie gintaro derinti kitus akmenis, visgi tokie papuošalai nesulaukė dėmesio“, – paaiškina Ina Michnovič, UAB „Saniston Baltic“, valdančios gintaro gaminių galeriją „Ina“, savininkė.
Pasiūlė naujų gaminių
Nuo 2005 m. veikianti įmonė gamina gintaro dirbinius ir juos pardavinėja didmena. Iš įmonės gaminius perka latviai, estai, baltarusiai, lietuviai verslininkai. Tačiau, pasak p. Michnovič, klientų užsakymai ėmė kartotis ir veikla tapo nuobodoka. Šalia tradicinių gaminių – karolių, apyrankių, gintarinių statulėlių – verslininkė ėmėsi prekiauti originalesniais dirbiniais.
„Kai turėjau suvenyrų parduotuvę sostinės Aušros Vartų gatvėje, atkreipiau dėmesį, kaip lenkai, rusai, vokiečiai žavisi gintaru. O lietuviai į gintarą žiūri atsargiai. Kadangi lietuviai juvelyrai itin aukštos kvalifikacijos, todėl kreipiausi į juos ir pamėginome sukurti įmantresnių gintaro papuošalų“, – kalba p. Ina.
Pirmiausia jos užsakymu juvelyrai sukūrė penkis papuošalus. Kai paprasta klientė, atėjusi gintarinės dėžutės, pamatė, susižavėjo ir nupirko naują dirbinį net nesiderėjusi, tai verslininkę paskatino ir toliau plėtoti šią gaminių liniją.
„Visgi papuošalai iš gintaro – nepigūs. Kad žmogus norėtų mokėti daugiau, reikia patraukliai pateikti gaminį. Pastebėjau, kad net papuošalų išdėstymas galerijoje daug ką lemia. Pavyzdžiui, kai žiedai buvo lentynose, į juos dėmesį atkreipė vienas kitas lankytojas, o kai žiedus sudėjome į dėžutę, kurią padėjome ant stalelio, kur žmogui patogu prisėsti, apžiūrėti ir pasimatuoti, pardavimai šoktelėjo“, – pastebėjimais dalijasi pašnekovė.
Auskarai galerijoje kainuoja nuo 200 Lt, o vėrinys gali atsieiti ir kelis tūkstančius litų.
Partneriai – iš parodų
Verslininkė skaičiuoja, kad nors dalyvavimas parodose ir verčia plačiau atverti piniginę, visgi užmegzti kontaktai šias išlaidas kompensuoja.
„Kasmet dalyvaujame parodoje „Ambertrip“. Prekyba per pačią parodą nėra labai didelė, tačiau joje mūsų įmonę atranda verslininkai, su kuriais vėliau plėtojame verslą“, – pasakoja p. Ina. Ateityje verslininkė planuoja dalyvauti ir kitose Lietuvoje vykstančiose parodose.
Padidėjus juvelyrinių dirbinių asortimentui, p. Michnovič nusprendė atidaryti galeriją. Verslininkė mano, kad prekyba internetu šiems gaminiams netinka, reikia, kad žmogus ateitų, pamatytų, iš arti apžiūrėtų papuošalą.
„Galerijos patalpoms turėjau reikalavimų: norėjau, kad būtų ne tik prekybos salė, bet ir vieta biurui bei nedideliam sandėliui. Tokias patalpas radau Pamėnkalnio gatvėje, be to, ir nuomos kaina prieinama – 800 Lt“, – sako p. Ina.
Vis dėlto atokiau nuo gatvės įsikūrusią galeriją klientai sunkokai randa, ir verslininkė suka galvą, kaip išspręsti šią problemą.
„Gatvėje pastatyti reklaminio stendo neleidžia įstatymas. Ant galerijos durų užklijavome plakatą, bet ir jį vargiai pamato klientai. Dabar mėginsiu tartis su šalia įsikūrusiu odontologijos kabinetu, kad galėtume šalia jų iškabos pakabinti savąją“, – kalba verslininkė.
