Lakmuso popierėlis reputacijai

Kaip šiandien rašo VŽ, Rusijos Kirovo srities arbitražo teismas prieš savaitę atmetė Jungtinės Karalystės (JK) bendrovės inicijuotą bylą dėl teisių į prekės ženklą – populiaraus animacinio herojaus „Peppa Pig“ – pažeidimo. Plačiau apie tai rašoma čia.

„Kirovo srities arbitražo teismas priėmė precedento neturintį sprendimą, kuriuo atsisakė ginti britų „Entertainment One“ animacinio serialo „Peppa Pig“ veikėjų intelektines teises, nes kompanija registruota sankcijas Rusijos Federacijai įvedusioje šalyje“, – rašo kommersant.ru. Kitaip tariant, „nedraugiškoje“ šalyje.

Ieškinys buvo atmestas. Teismo sprendimu, „Entertainment One UK“ reikalavimas atlyginti už intelektinių teisių pažeidimą JK įvestų antirusiškų sankcijų fone yra „piktnaudžiavimas teise“.

Tiesą sakant, tai neturėtų labai stebinti. Įsigaliojus Vakarų sankcijoms Rusijoje aukščiausiu lygiu buvo nedviprasmiškai pareikšta, kad jie „turi teisę“ į užsienio kompanijų, paliekančių šios šalies rinką, nuosavybę – ir intelektualinę taip pat. Įpratę dešimtmečiais vagiliauti, ir šįkart rusai liko ištikimi šiai savo „tradicijai“.

O jei „galima“ viską pasisavinti, kokie dar teismai, ką jie turėtų ginti? Apvogtuosius? Tik ne Rusijoje.

Tad ir nenuostabu, kad Kirovo srities arbitražo teismą komentuojantys Rusijos teisininkai tvirtina, jog tai precedentas ir teismai atsisakys ginti sankcijas įvedusių šalių įmonių teises.

„Toks sprendimas akivaizdžiai kertasi su teisinės valstybės principu ir pažeidžia fundamentalią asmens teisę į teisminę gynybą, įtvirtintą tarptautiniuose teisės aktuose, įskaitant ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją“, – VŽ pabrėžia Simona Budreikaitė, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ ginčų sprendimo praktikos teisininkė.

O kaip Vakarų teisininkai turėtų elgtis su sankcionuotų įmonių ieškiniais, jei tokių atsiras? Greičiausiai jų atsiras – ir atsiras nemažai, nes bet kokią teisę galintys paminti (ir pamynė) Rusijos atstovai pirmiausia puola pasauliui draskyti akis dėl „savo teisių“.

Šį pirmadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paskelbė, kad dėl ES sankcijų Baltarusijai ir Rusijai, paskelbtų dėl invazijos į Ukrainą, Lietuvoje taip pat yra įšaldyto turto – per 13 mln. Eur vertės lėšų ir kito turto.

FNTT duomenimis, sankcijos dėl sąsajų su Aliaksandru Šakustinu „Vnešekonombank“ Lietuvoje pritaikytos keturiems su Baltarusija susijusiems juridiniams ir vienam fiziniam asmeniui.

Dviem Rusijos piliečiams ir aštuonioms įmonėms bei keturiems asmenims, susijusiems per nuosavybės teisę ar kontrolę, sankcijos Lietuvoje pritaikytos dėl sąsajų su Aleksejumi Nečajevu, „Vnešekonombank“, Aleksejumi Mordašovu, Andrejumi Melničenka, Rusijos statybų įmone „Mostotrest“, plieno ir kasybos pramonėje veikiančia „Severstal“, Andrejumi Guryjevu, Igoriu Sečinu, Sergejumi Chemezovu ir kt. 

Šiuo metu teismuose vis dar tęsiasi sankcionuojamo Rusijos banko „Alfa Bank“ ginčai su „Arvi“ grupės įmonėmis bei verslininku Vidmantu Kučinsku, procesą administraciniame teisme yra inicijavusi Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.

Advokatai aiškina, kad net faktas, jog byloje dalyvaujantis asmuo buvo įtrauktas į sankcionuotų subjektų sąrašus, Lietuvoje automatiškai nelemia, kad tokio subjekto inicijuota byla mūsų šalies teismuose būtų nutraukiama ar nebenagrinėjama. Sankcijų taikymas automatiškai nereiškia draudimo teikti teisines paslaugas sankcionuotiems objektams.

Beje, teisininkai primena: derėtų žinoti, kad visiems Lietuvos jurisdikcijoje esantiems asmenims yra draudžiama vykdyti prievoles, jeigu jos patenka į sankcijų taikymo sritį. Todėl, net ir priėmus sankcionuotam subjektui palankų teismo sprendimą dėl piniginių lėšų priteisimo Lietuvos teisme, faktiškai tokiomis lėšomis pasinaudoti sankcionuotas subjektas negalėtų.

Lietuvoje dirbantys advokatai, prašę neminėti jų pavardžių, teigia, kad šiuo metu Rusijos klientų užklausos baigiasi pasiteiravus apie galutinį naudos gavėją. Ir juokauja, kad turint tokių klientų tektų svarstyti, kaip panaudoti už teisines paslaugas gautus rusiškus rublius.

VŽ žiniomis, Rusijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą, ne viena užsienio advokatų kontora nusprendė neteikti paslaugų Rusijos ir Baltarusijos įmonėms, palaikančioms režimą. Baiminamasi ir to, kad atstovaujant klientams iš šalių agresorių tai gali pakenkti kontoros reputacijai. Tikėkimės, kad savo reputaciją brangina ir Lietuvoje dirbantys advokatai.