Duobė užsienio investicijų greitkelyje

Publikuota: 2018-05-11

Pagal Pasaulio banko „Doing Business“ indeksą Lietuvos verslo aplinkos vertinimas pakilo į šešioliktą poziciją tarp 120-ies šalių. Valstybė ką tik pakviesta prisijungti prie labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių klubo – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. Pastaraisiais metais priimta svarbių teisės aktų pakeitimų – naujasis Darbo kodeksas, atnaujintas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, ? kuriais taip pat reikšmingai gerinamas investicinis klimatas. Atrodytų, visos sąlygos užsienio investicijoms toliau plūsti į Lietuvą yra.

„Didele dalimi su tuo galima sutikti: mūsų reguliariai atliekami tyrimai rodo, kad užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika ir jos perspektyvomis auga. Investuotojai svarbiausiais šalies privalumais laiko gerai išvystytą transporto ir telekomunikacijų infrastruktūrą, kvalifikuotus, neretai kelias užsienio kalbas mokančius darbuotojus. Tačiau ne veltui sakoma, kad „velnias slypi detalėse“ – pokalbiuose su investuotojais dažnai girdime minint reikšmingas aplinkybes, kurios gerokai kiša koją Lietuvos patrauklumui“, - teigia asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Patogiau išlipti pakeliui 

Viena tokių detalių, kurios itin išryškėja potencialiems investuotojams pradėjus megzti verslo ryšius Lietuvoje – galimybė čia atvykti. Paradoksalu, tačiau nors patogi geografinė mūsų šalies padėtis taip pat neretai minima kaip Lietuvos stiprybė, tai dar nereiškia, kad esame lengvai pasiekiami.

„Įsivaizduokite potencialų investuotoją, kuriam reikia ryte lėktuvu atvykti į Vilnių, dalyvauti kelias valandas trunkančiame susitikime, o popiet grįžti atgal. Dabar tokios galimybės paprasčiausiai nėra, atvykstantys svečiai turi planuoti, jog čia praleis dieną ar kelias. Tai dar nebūtų blogybė, Vilniaus viešbučiai puikūs, tačiau daugeliu atvejų nepatogūs skrydžių laikai - paryčiais arba naktį. Svarbiausia, neturime ir tiesioginio susisiekimo oru su daugeliu Europos finansų ir verslo centrų“, - pasakoja R. Skyrienė.

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos vykdomoji direktorė atkreipia dėmesį, kad neskaitant Bratislavos, kuri yra netoli Vienos, Vilnius ? vienintelė Europos Sąjungos sostinė, neturinti tiesioginių skrydžių į pagrindinius Londono verslo oro uostus, tokius kaip Heathrow arba Gatwick. Ir šių skrydžių trūkumas – ne tokia jau smulkmena, kai kalbame apie kiekvieną minutę skaičiuojančius tarptautinius investuotojus.

„Tiesioginis skrydis ir galimybė greitai pasiekti šalį yra labai svarbus veiksnys renkantis kryptį investicijoms. Pažvelkime verslininkų akimis: kam skristi į Vilnių per Rygą, jei galima išlipti ir Rygoje? Turime suprasti, kad Lietuva nėra pasaulio centras. Tarptautinių kompanijų požiūriu, esame Europos Sąjungos pakraštys, turintis nedidelę rinką. Todėl konkuruodami dėl investicijų, privalome šį trūkumą kompensuoti privalumais, kurių neturi kitos valstybės. Aišku, tiesioginiai skrydžiai netgi nebūtų kompensacija, o tik susilyginimas su kitomis, ir be to gerokai stipresnių pliusų turinčiomis valstybėmis“, - teigia R. Skyrienė.

Būtina investuoti į infrastruktūrą

Asociacija ne vienerius metus ragina valstybę užtikrinti susisiekimą oro transportu tarp Vilniaus ir svarbiausių Europos miestų bent jau darbo dienomis, rytais - į Vilnių ir vakarais iš jo. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas miestams, kuriuose esančios įmonės turi potencialą investuoti Lietuvoje: Amsterdamui, Briuseliui, Frankfurtui, Helsinkiui, Kopenhagai, Londonui ir Mančesteriui, Oslui, Paryžiui, Rygai, Stokholmui, Štutgartui, Talinui, Varšuvai, Vienai.

„Muzikantas Frankas Zappa yra pasakęs, kad šalis negali laikyti savęs tikra šalimi, jei neturi alaus ir oro linijų. Dėl pirmo dalyko problemų, regis, nekyla, o štai kad Lietuvai būtina turėti savo oro linijų bendrovę, kalbame daug metų“, - pažymi pašnekovė.

Anot jos, oro linijos valstybei reikalingos ne dėl prestižo ir net ne kaip verslo įmonė, bet kaip svarbi infrastruktūros dalis, tokia kaip ir keliai, geležinkeliai, elektros ar ryšio tinklas. „Infrastruktūra kuriama valstybės lėšomis. O į klausimą, kiek mums tai kainuos, galima atsakyti gana paprastai – ne daugiau nei mokesčiais į iždą sumoka viena stambesnė užsienio investicija Lietuvoje. Deja, kol esame sunkiai pasiekiami, prarandame ne vieną investiciją“, - įsitikinusi R. Skyrienė.

Investuotojai neabejoja, kad infrastruktūros iššūkių sprendimas galėtų paskatinti ir tiesiogiai su atvykstančių svečių srautais susijusio verslo plėtrą. Tarp jų – konferencinio turizmo, kuriam vis didesnį dėmesį skiria daugelis pasaulio valstybių.

Stiprybė - saugumas

„Tarptautinės konferencijos ne tik pritraukia užsienio svečių, kas jau savaime geras dalykas valstybei ir jos ekonomikai. Tokie renginiai skatina dalijimąsi idėjomis, tarptautinę partnerystę ir yra katalizatorius užsienio investicijoms skatinti“, - pažymi viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ vadovas Massimo Supino.

Nors viešbučių verslas Vilniuje pastaruoju metu išgyvena pakilimą, ir vien šiemet sostinėje apgyvendinimo vietų pasiūla pasipildys keliais šimtais naujų viešbučių numerių, skaičiuojama, kad ir jų reikėtų gerokai daugiau. Be to, didelėms tarptautinėms konferencijoms pritraukti kliudo ir tam tinkamų erdvių, maitinimo vietų stoka, tik šį pavasarį pagaliau pajudėję planai rekonstruoti Vilniaus Koncertų ir sporto rūmus bei pertvarkyti juos į modernų kongresų centrą.

„Be kitų savo privalumų – žalumos, grožio ir įspūdingos architektūros, patogaus vietinio susisiekimo bei paslaugų kokybės ir kainos santykio, Vilnius pasižymi ir ramybe bei saugumu. Ši savybė įgyja vis didesnę svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Mes, be abejo, toliau nuosekliai investuojame į kokybės gerinimą bei pasiūlos plėtrą – netrukus duris atvers viešbučio priestatas su daugiau kaip pusantro šimto naujų numerių. Tačiau geresnis susisiekimas su Vilniumi oru šio verslo, o tuo pačiu – ir šalies ūkio plėtrai suteiktų itin svarų postūmį“, - teigia M. Supino.

Viešbučio vadovui antrina ir „Investors‘ Forum“ vadovė. Pasak jos, konferencinio turizmo verslas Lietuvoje galėtų suklestėti, užtikrinus tinkamą Vilniaus pasiekiamumą. „Pati aplankau daug renginių, bendrauju su jų dalyviais bei rengėjais. Esu susidariusi įspūdį, kad konferencijų organizatoriai Lietuvoje labai kvalifikuoti. Apskritai, sugebame organizuoti didelius renginius, ką įrodėme dainų šventėmis ar Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai“, - sako R. Skyrienė.

Pašnekovės įsitikinimu, turizmo, o ypač verslo turizmo plėtra turėtų būti vienu svarbiausių šalies prioritetų. Visų pirma – siekiant populiarinti Lietuvą kaip šalį investicijoms. „Oro linijos, taksi, o tada- viešbutis yra tai, su kuo pirmiausia susipažįsta čia atvykę žmonės. Svarbu, kad šis įspūdis būtų kuo geresnis. O atvykus ir pamačius, kad čia gera gyventi, vėliau gali kilti noras ir investuoti“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau