O kas, jei Ukraina nuspręstų tęsti kovą be Amerikos?

„Jie nuolat smogia mūsų energetikos sektoriui, – sako O. Kiperis. – Daug elektrinių buvo apgadinta. Mums reikia geresnių oro gynybos priemonių, bet jų neturime pakankamai. O priešai nuolat tobulina savo dronus.“

Jis priduria, kad Odesos gyventojai yra „išsekę“.

O. Kiperio bėdų litanija ir jo akivaizdus nuovargis atspindi Ukrainos kančias, kai ji ketvirtus metus bando sulaikyti daug galingesnį užpuoliką. Dabar galbūt nusimato potencialus atokvėpis po to, kai Ukraina antradienį sutiko su JAV pasiūlymu nedelsiant 30 dienų nutraukti ugnį – jei Rusija atsakys tuo pačiu.

Mainais už tai Vašingtonas sutiko atnaujinti karinės pagalbos teikimą ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina, nes praėjusią savaitę tai buvo sustabdęs, siekdamas paspausti Kyjivą sudaryti taikos susitarimą su Maskva. Jei Rusija sutiks su paliaubomis, tai galėtų atverti kelią svarbesnėms deryboms dėl ilgalaikės taikos. Tačiau kol kas nėra jokių ženklų, kad Rusija norėtų daryti kompromisus dėl savo maksimalistinių tikslų pavergti Ukrainą.

Daugelis ukrainiečių nesutiktų su bet kokiu į kapituliaciją panašiu susitarimu ir yra pasirengę kovoti toliau, net ir be JAV paramos. Daugelis įtaria, kad net ir pasiekusi susitarimą Rusija jo nesilaikys ir karas bus atnaujintas.

„Jei Amerika mus paliks, neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik tęsti kovą, – sako gubernatorius. – Žmonės manęs klausia apie „Odesą po karo“, bet mes turime susitelkti ne į ateitį, o į dabartį. Norėdami užbaigti karą, turime tęsti kovą. Jei dabar sustosime, anksčiau ar vėliau karas ateis į Europą.“

Tokio O. Kiperio stoicizmo atgarsiai aidi visoje Ukrainoje, nors nuomonių apklausos aiškiai rodo, kad ukrainiečiai džiaugtųsi karo pabaiga. Vis daugiau žmonių, net trečdalis, sutiktų su tam tikru kompromisu, bet ne tuo atveju, jei liktų grėsmė, jog rusai vėl galėtų atakuoti.

„Kaip Čerčilis sakė filme „Tamsiausia valanda, – sako Oleksandras Merežko, šalies parlamento Užsienio politikos komiteto vadovas. – Negalima derėtis su tigru, kai tavo galva yra jo burnoje.“

Taigi ar tikrai Ukraina gali išsilaikyti be Amerikos paramos? Ukrainos ir Vakarų strategai pripažįsta, kad būtų daug sunkiau tęsti karą, jei prezidentas Donaldas Trampas kartą ir visiems laikams nutrauktų JAV karinę pagalbą. Visų pirma, praradus amerikiečių žvalgybos pajėgumus, oro gynybos sistemas „Patriot“ ir palydovinį ryšį „Starlink“, kuris naudojamas mūšio lauko ryšiams sinchronizuoti, būtų patirta didžiulis žingsnis atgal.

„Jei Amerika mus apleis, bus labai sunku, – sako karo medikas Pavlo, kurio slapyvardis Čiubaka, kaip personažo iš „Žvaigždžių karų“. – Be „Starlink“ situacija būtų labai sudėtinga. Jei jie ją atsiimtų, tai būtų demokratijos ir laisvės išdavystė.“

Jei Ukraina nori išsilaikyti, jos laukia didžiuliai iššūkiai, visų pirma susiję su mobilizacija ir karine technika. Ir tuo pat metu, po trejų metų šešėlyje, vidaus politika vėl pradeda reikštis ir daryti vis didesnį spaudimą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Paklausti, kiek laiko Kyjivas galėtų išsilaikyti be Vašingtono, ukrainiečių kariai, analitikai ir pareigūnai linkę atsakyti „mažiausiai šešis mėnesius“. Tačiau jie tvirtina, kad tai gali būti ir ilgiau, jei Europa imsis ryžtingų veiksmų, kad užpildytų spragą, ir suintensyvės ginklų gamyba šalies viduje. Jie taip pat atkreipia dėmesį į milžinišką kainą pinigais ir gyvybėmis, kurią Rusija sumokėjo, kad laimėtų teritorijų.

„Mes nenustosime kovoti, – sako O. Merežko, kurio ryžtas atspindi dabartinę nuotaiką, nepaisant  taikos derybų užuomazgų. – Nėra taip, kad fronte viskas prarasta ir niūru. Rusai negali užimti didžiųjų miestų, jie neturi pakankamai gyvosios jėgos, be to, jie irgi yra išsekę. Blogiausiu atveju jiems pavyks užimti šiek tiek daugiau teritorijos. Kaip nors išgyvensime.“

Vakarų pareigūnai teigia, kad opiausia Ukrainos problema yra ne ginklų ar šaudmenų, o vyrų trūkumas. Iš pradžių vyriausybė nesiuntė jaunų vyrų į frontą, argumentuodama, kad nori juos išsaugoti, kad po karo galėtų atkurti visuomenę. Į kariuomenę buvo šaukiami vyrai nuo 27 iki 60 metų, taigi Ukraina turėjo vidutinio amžiaus kariuomenę.

Tačiau apimtas nevilties rekrutų ieškotojų žvilgsnis dabar išsiplėtė. Praėjusių metų balandį šaukimo amžius buvo sumažintas iki 25 metų. Gavus pranešimų, kad fronto daliniai veikia tik puse ar net trečdaliu pajėgumu, valdžios institucijos dabar siūlo specialias geresnes finansines sąlygas 18–24 metų amžiaus vyrams tarnauti fronte.

„Labai sunku pasiekti verbavimo tikslus, – sako aukšto rango Vakarų kariuomenės pareigūnas. – Tikslas – apie 30.000 per mėnesį, bet niekas nenori būti paskutinis užverbuotas – arba nužudytas.“

Robas Lee, Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, mano, kad 2025 m. eigą daugiausia lems tai, ar Ukraina sugebės išlaikyti pašauktųjų tarnauti skaičių ir kartu stabilizuoti dezertyravimo ir žmonių, išvykstančių „be atostogų“, kiekį.

Julija Klymenko, opozicijos deputatė, teigia, kad vyriausybė labai blogai sprendžia šį klausimą. Ji, kaip ir didžioji dauguma ukrainiečių, nepritaria šaukimo į kariuomenę amžiaus mažinimui, teigdama, kad tai paspartins jaunų vyrų išvykimą į užsienį ir galiausiai sukels demografinę krizę.

„Tragedija ta, kad motinos siunčia šešiolikmečius iš šalies, kad jiems nereikėtų tarnauti“, – sako J. Klymenko.

Ji sako, kad vyriausybė veikiau turi prižiūrėti veiksmingesnį vyresnių vyrų šaukimą į kariuomenę ir sugriežtinti išimtis, kurios buvo suteiktos asmenims, dirbantiems ekonomikai gyvybiškai svarbiomis laikomose profesijose, ir kuriomis, kaip manoma, buvo plačiai piktnaudžiaujama.

„Kur yra 6 mln. žmonių, kurie turėjo būti pašaukti, bet nebuvo?“ – klausia ji, turėdama mintyje bendrą tokio amžiaus vyrų skaičių ir kiekį, kuris faktiškai buvo pakviestas tarnauti.

Kaip vieną iš kliūčių, stabdančių šaukimą į kariuomenę, A. Klymenko pabrėžia nevienodą įvairių kariuomenės dalinių rengimo lygį, kuris, jos nuomone, yra neefektyvios Sovietų Sąjungos šaukimo sistemos palikimas: „Žmonės baiminasi, kad bus išsiųsti be apmokymų ir be ginklų. Jie nenori būti patrankų mėsa.“

„Himars“ ar dronai?

Netikrumas dėl JAV karinės paramos nepadės įtikinti jaunų Ukrainos vyrų kovoti. Praėjusią savaitę Amerikai sustabdžius karinę ir žvalgybinę paramą, Ukrainai tapo aišku, kaip sunku būtų ją prarasti visam laikui. Netekęs tokios sąjungininkės, Kyjivas turės susidurti su dviem svarbiausiais veiksniais: kaip greitai gali išplėsti savo gynybos pramonę ir, svarbiausia, ar Europa gali užpildyti amerikiečių paliktą spragą.

Mustafa Nayyemas, žymus vyriausybių patarėjas, teigia, kad per pastaruosius trejus metus įvykęs perėjimas nuo įprastinio antžeminio prie aukštųjų technologijų karo yra palankus Ukrainos galimybėms išlikti kovoje. Dabar mūšio laukas yra „10–15 km gylio žudymo zona, kurią kontroliuoja dronai ir robotai“, sako jis. Anot pašnekovo, Ukrainai skubiai reikia ne daugiau ginkluotės, kuri dominavo pirmaisiais karo metais, pavyzdžiui, tankų. Jai reikia finansų, kad galėtų investuoti į besiplečiančią dronų pramonę.

„Jei paklaustumėte fronto vado, ar norite raketų paleidimo įrenginių „Himars“, ar 10.000 dronų per mėnesį, jis atsakytų, kad 10.000 dronų per mėnesį, – sako M. Nayyemas. – Tie, kurie yra fronto linijoje, jau pradeda galvoti, kaip užpildyti šią spragą. Daugelis fronte esančių karių patys išradinėja ir gamina savo ginkluotę.“

Naujausi pranešimai iš Chersono, fronto miesto, kuris buvo išvaduotas 2022 m. pabaigoje po kelis mėnesius trukusios Rusijos okupacijos, sustiprina jo vaizdinį apie aukštųjų technologijų karą. Oleksandras Prokudinas, Chersono regioninės karinės administracijos vadovas, sako, kad dronų atakų prieš miestą skaičius intensyvėja, pastaruoju metu – iki maždaug 1.700 per savaitę.

Jis priduria, kad rusai dabar naudoja naujo tipo dronus, valdomus ne radijo signalais, o plonais šviesolaidiniais kabeliais, kuriuos sunkiau aptikti ir trikdyti. Ukrainos pajėgos bando į tai reaguoti naudodamos tinklus, kad supainiotų kabelius. Tai tarsi scena iš „Žvaigždžių karų“, sako O. Prokudinas.

Ukrainoje sparčiai išaugo bepiločių orlaivių gamyba, kuri šiais metais turėtų pasiekti 2,5–3 mln. vienetų. Oleksandras Jakovenka, bendrovės „TAF Drones“ vadovas, yra vienas iš pirmaujančių besikuriančios dronų pramonės gamintojų. Praėjusiais metais jo įmonė pagamino 400.000 tokių įrenginių. Jis prognozuoja, kad šie „bus sausumos dronų“ arba robotų su ratais, kurie naudojami sužeistiesiems evakuoti arba atsargoms pristatyti, metai. Tačiau jis taip pat įspėja, kad rusai greitai prisitaiko prie šios naujos kariavimo formos.

„Prieš dvejus metus buvome keliais žingsniais priekyje. Dabar esame tik vienu, – sako jis. – Jei mes ką nors darome, jie sukuria atsakomąją sistemą. Mes vis dar pirmieji diegiame naujoves, bet jie taip pat turi gerų produktų.“

Galimybė laimėti su Europos gamybos užnugariu

Padrąsintas vietinės dronų pramonės inovacijų, M. Nayyemas su atsargumu sako, kad Ukraina gali toliau kovoti be Amerikos „ir net laimėti“, tačiau, priduria jis, „kol Europa ją palaiko“.

ES, jos 27 valstybės narės, Jungtinė Karalystė ir Norvegija nuo 2022 m. vasario mėn. suteikė Kyjivui apie 62 mlrd. Eur karinės pagalbos, t. y. maždaug tiek pat ar daugiau nei JAV. Per pastarąsias kelias savaites buvo pažadėta skirti dar nemažai lėšų 2025 m., įskaitant papildomus 4,3 mlrd. Eur iš Norvegijos ir 1 mlrd. Eur iš Ispanijos. Tačiau nedidelės Europos ginklų ir šaudmenų atsargos greitai išseko po Rusijos plataus masto invazijos, o Europos vyriausybės neskubėjo didinti gamybos apimčių.

„Sąjungininkai neskiria pakankamai lėšų, kad išlenktų pramoninių pajėgumų kreivę“, – sako vienas aukšto rango Vakarų pareigūnas.

Europos amunicijos gamintojai, pasinaudodami ES subsidijomis, išplėtė artilerijos amunicijos gamybos linijas ir šiais metais turėtų būti pajėgūs pagaminti 2 mln. sviedinių. Ukrainoje pagamintos raketos ir bepiločiai lėktuvai gali iš dalies pakeisti tokias raketas kaip „Himars“, kurių Europa negamina. Kelios Europos šalys ketina pasekti Danijos pavyzdžiu ir finansuoti Ukrainos vidaus ginklų gamintojus, kurie turi pajėgumų plėstis, tačiau jiems trūksta pinigų.

Tačiau oro gynybos srityje padėtis kelia didesnį nerimą. Europa nėra pajėgi pakeisti ar papildyti galingesnių JAV pagamintų „Patriot“ sistemų, galinčių numušti balistines raketas. Dėl užsakymų trūkumo Prancūzija iš esmės neišplėtė analogiškos sistemos SAMP/T surinkimo linijų. Ir nors Europos kariuomenės turi savo žvalgybos lėktuvų ir palydovų, jos tebėra priklausomos nuo JAV pažangių žvalgybos duomenų rinkimo ir taikinių nustatymo pajėgumų.

Planuojamas spartus Vokietijos ir kitų šalių perginklavimas ir nauja 150 mlrd. Eur vertės ES paskolų priemonė galėtų padėti Ukrainai apsirūpinti ginkluote vidutinės trukmės laikotarpiu. Europos vadovai turi visas paskatas apginkluoti šalį iki dantų, kad sustiprintų jos pozicijas taikos derybose ir padėtų atgrasyti nuo būsimos Rusijos agresijos.

Tačiau kai kurie ES vadovai nerimauja, kad D. Trumpas gali juos nubausti, jei manys, kad padidinta karinė parama Kyjivui trukdo jo taikos susitarimui.

„Visai įmanoma, kad amerikiečiai tam tikru metu aktyviai prieštaraus tam, ką darome“, – sako vienas aukšto rango Europos diplomatas.

Rinkimų klausimas

Tikėtina, kad D. Trumpo administracija taip pat atsuks nugarą V. Zelenskiui, jei jis trukdys sudaryti, jos nuomone, nepriimtiną sandorį. JAV prezidentas jau suabejojo Ukrainos vadovo teisėtumu, apibūdindamas jį kaip „diktatorių“ – panaudodamas naratyvą, kurį stumia Kremlius ragindamas surengti naujus rinkimus šalyje, kurioje įvesta karo padėtis. Kai kurie D. Trumpo sąjungininkai ragino V. Zelenskį atsistatydinti po to, kai jis Ovaliajame kabinete susipyko su prezidentu. Ukrainos pareigūnai tai vertina kaip Maskvos inspiruotą destabilizacijos kampaniją, kuri itin sunkiu momentu sėja susiskaldymą Ukrainos visuomenėje.

Tačiau po susidūrimo su D. Trumpu ukrainiečiai susitelkė aplink savo prezidentą, o jo reitingai, kurie karo metu nuolat mažėjo, pakilo. „Aš už jį nebalsavau, – sako karo medikas Pavlo.  – Bet palaikysiu jį tol, kol tęsis karas. Mes, ukrainiečiai, galime iš jo pasijuokti, tačiau pašaliniams tai daryti nėra tinkama.“

Vis dėlto tam tikruose Kyjivo politiniuose sluoksniuose prasideda spekuliacijos, kiek ilgai V. Zelenskis liks poste.

„Esame paskutiniame (V. Zelenskio prezidentavimo – FT) veiksme ir karštojoje karo fazėje“, – sako vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.

Politiniai oponentai, kurie po fiasko Ovaliajame kabinete viešai rėmė V. Zelenskį, iš tikrųjų ruošiasi rinkimams, kuria aljansus ir testuoja viešą komunikaciją. Kai kurie opozicijos politikai pradėjo bendrauti su D. Trumpo administracija ir MAGA sąjungininkais Vašingtone, įskaitant dalyvavimą Nacionaliniuose maldos pusryčiuose.

Tymuras Tkačenka, Kyjivo karinis gubernatorius, paskirtas V. Zelenskio, sako, kad visi Ukrainoje nori rinkimų, bet tik po karo.

„Kova. Pergalė. Rinkimai“, – eiliškumą vardija jis.

Opozicijos deputatė J. Klymenko, nors ir kritikuoja vyriausybės rezultatus kovojant su korupcija kai kuriose viešojo sektoriaus srityse, sako, kad rinkimų neįmanoma surengti iki karo pabaigos. Ji pabrėžia, kad logistiškai sudėtinga organizuoti balsavimą, kai iki 7 mln. ukrainiečių yra palikę šalį, o beveik milijonas yra uniformuoti.

Tačiau užkulisiuose politika intensyvėja ir darosi vis aršesnė. Kai praėjusį mėnesį V. Zelenskis įvedė sankcijas savo pirmtakui ir opozicijos lyderiui Petro Porošenkai, kai kurios opozicinės partijos tai laikė politiškai motyvuotu veiksmu.

Volodymyras Arielis, artimas P. Porošenkos sąjungininkas, sako, kad prezidentas toli gražu netapo naujuoju Vinstonu Čerčiliu ir nesugebėjo suvienyti tautos.: „Paprasčiausiai V. Zelenskis netapo tikru lyderiu. Jis nesugeba prisitaikyti prie iššūkių, su kuriais šiandien susiduria Ukraina. Jis išlieka savanaudiškas, narciziškas ir arogantiškas tiek Ukrainos viduje, tiek su tarptautiniais partneriais.“

D. Trumpo administracija neslėpė noro bendradarbiauti su naujuoju Ukrainos vadovu. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad buvęs kariuomenės vadas, dabar Ukrainos ambasadorius Londone Valerijus Zalužnas triuškinamai laimėtų prieš V. Zelenskį. Tačiau jis gali būti ne toks palankus prezidentas, kokio siekia Vašingtonas.

Praėjusią savaitę sakydamas kalbą „Chatham House“, V. Zalužnas apkaltino D. Trumpo administraciją suabejojus Vakarų vienybe: „Matome, kad ne tik blogio ašis su Rusija bando peržiūrėti pasaulio tvarką, bet ir JAV galutinai griauna šią tvarką.“

Daugelis ukrainiečių desperatiškai trokšta nutraukti karą, tačiau mažai tikima, kad preliminarios JAV ir Ukrainos pareigūnų derybos padės pasiekti ilgalaikę taiką. Kol kas tikimasi, kad karas turi tęstis.

„Taip, su kiekviena diena kiekvienais metais kariauti darosi vis sunkiau, – sako parlamentaras O. Merežko. – Mes esame pavargę. Bet aš iš karto sakau sau, kad, jei pasiduosiu, tai nepagerins mano padėties. Ir tai pasakytina apie Ukrainą. Jei pasiduosime, tai mūsų padėties nepagerins. Tai ją gerokai pablogins.“

Publikacijos autoriai – Alecas Russellas, Benas Hallas ir Christopheris Milleris.

Autorių teisės – „The Financial Times Limited“, 2025