Sakartvele vyksta parlamento rinkimai, prezidentė smerkia smurto atvejus
Papildyta 2-3 pastraipomis
Balsavimas prasidėjo 8 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku ir baigsis 20 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku. Netrukus po to turėtų būti paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai.
Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pasmerkė smurto atvejus rinkimų apylinkėse per šeštadienį vykstančius parlamento rinkimus, kurie laikomi lemiamu momentu Tbilisio demokratijai ir europinėms ambicijoms.
„Noriu atkreipti dėmesį į didelį nerimą keliančius smurto atvejus įvairiose balsavimo apylinkėse“, – sakė ji po to, kai socialiniuose tinkluose pasklido filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti fizinės konfrontacijos incidentai keliuose balsavimo punktuose.
Briuselis yra įspėjęs, kad šiandienos rinkimai lems Sakartvelo demokratijos ir seniai deklaruoto siekio įstoti į Europos Sąjungą (ES) likimą.
Apklausos rodo, kad opozicinės partijos gali surinkti pakankamai balsų koalicinei vyriausybei formuoti. Tai reikštų partijos „Gruzijos svajonė“, kurią kontroliuoja įtakingas Rusijoje turtus susikrovęs milijardierius Bidzina Ivanišvilis, išstūmimą iš valdžios.
Dabartinė vyriausybė sako norinti užsitikrinti „superdaugumą“ parlamente, kad galėtų konstituciškai uždrausti provakarietišką opoziciją.
Nuo 2012 metų valdanti „Gruzijos svajonė“ rinkimų kampaniją grindė sąmokslo teorija apie „pasaulinę karo partiją“, kontroliuojančią Vakarų institucijas ir siekiančią įtraukti Sakartvelą į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Šalyje, kur dar neužgijo Rusijos 2008 metų invazijos žaizdos, „Gruzijos svajonė“ siūlo rinkėjams baisias istorijas apie priartėjusią karo grėsmę ir tikina, kad jai kelią užkirsti gali tik ši partija.
Neseniai duodamas interviu televizijai B. Ivanišvilis piešė groteskišką Vakarų paveikslą su „tiesiog gatvėse vykstančiomis orgijomis“. Oficialiai valdantieji vis dar deklaruoja siekį įstoti į ES, kurį palaiko didžioji dauguma šalies gyventojų, tačiau tai tik akių dūmimas, siekiant patraukti į savo pusę neapsisprendusius rinkėjus.
„Lemiamas išbandymas“
Pavasarį partija priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, nukreiptą prieš pilietinę visuomenę ir vadinamą Kremliaus stiliaus priemone kitokioms nuomonėms nutildyti.
Įstatymo priėmimas išprovokavo savaites trukusius masinius protestus. Briuselis įšaldė Sakartvelo stojimo į ES procesą, o Vašingtonas paskelbė sankcijas dešimtims kartvelų pareigūnų.
Vakarų diplomatai ir stebėtojai Tbilisyje baiminasi, kad dviejų trečdalių balsų dauguma „Gruzijos svajonei“ atvertų kelią diktatūrai, tačiau pilietinės visuomenės veikėjai labiau nerimauja dėl „Minsko II“ scenarijaus. Jis apibendrina daugelio baimę, kad sostinėje netrukus gali būti žiauriomis priemonėmis susidorota su protestuojančiais, taip, kaip 2020 m. vasarą protestus malšino Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka.
Politinio smurto baimė nėra laužta iš piršto.
Georgijus Milašvilis, proeuropietiško analitinio centro „Europe Georgia Institute“ ekspertas, mano, kad „Gruzijos svajonės“ partijos įkūrėjas ir garbės pirmininkas B. Ivanišvilis jau apsisprendė, ką darytų, jeigu jam nepavyktų laimėti rinkimų: „Visiškas opozicijos sunaikinimas ir autoritarinės valdžios įtvirtinimas vienos partijos valstybėje“. G. Milašvilis sakė, kad taip pat baiminasi smurto gatvėse po rinkimų.
Rugpjūčio pabaigoje Sergejus Naryškinas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, atvirai grasino Rusijos intervencija, jei prorusiška partija „Gruzijos svajone“ nelaimės rinkimų.
Tačiau daugelis Tbilisyje šį pareiškimą atmetė kaip retorinį bauginimą. Saugumo ekspertas Š. Utiašvilis tikino, kad Rusija šiuo metu neturi pajėgumų grasinti Sakartvelui realia karine galia.
„Rusijos karinės bazės Abchazijoje ir Pietų Osetijoje yra tuščios, kaip ir 58-osios armijos kareiv-inės Šiaurės Kaukaze“. Jis pridūrė, kad dėl karo Ukrainoje Rusija išvedė per daug pajėgų, kad galėtų pulti Sakartvelą.
Kol kas sudėtinga prognozuoti, kaip baigsis Sakartvelo parlamento rinkimai ir kokie neramumai gali užgriūti šalį. Visai neseniai įvykęs pirmasis prezidento rinkimų turas ir referendumas Moldovoje parodė, kad apklausos prieš rinkimus, Rusijai intensyviai į juos kišantis, gali būti netikslios. Kremlius į balsų pirkimą Moldovoje metė milžiniškus pinigus, neabejotinai jis sieks daryti įtaką ir rinkimams Sakartvele.
Galimi neramumai
Centrinės rinkimų komisijos atstovė spaudai Natia Ioseliani teigė, kad praėjus dviem valandoms nuo balsavimo pradžios rinkėjų aktyvumas siekė 9%.
Balsavimas Sakartvele prasidėjo 8 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku.
„Balsavimo procesas vyksta ramiai“, – pridūrė atstovė spaudai.
Sakartvelo strateginės analizės centro analitikas Gela Vašadzė įspėjo, kad „jei valdančioji partija bandys išlikti valdžioje nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų, gali kilti neramumų po rinkimų.“
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje sukurtas dirbtiniu intelektu grįstas terapinis rankų drebulio mažinimo prietaisas tūkstančiams Parkinsono ligos ir esencialinio tremoro pacientų visame pasaulyje gali atverti kelią į patogesnį ir lengvesnį gyvenimą. Inovaciją sukūręs lietuviškas startuolis „Vilimed“ vis plačiau praveria duris į JAV, Australijos ir Europos šalių rinkas. Tą daryti jam padeda ne tik unikalus produktas, bet ir jauni specialistai, kurie prie įmonės prisijungė padedant Inovacijų agentūros programai „Sparnai“.
Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.
Investicinė sąskaita, startavusi šių metų pradžioje, turėjo paskatinti gyventojus investuoti savarankiškai. Į investicinę sąskaitą dairosi ir dalis šiuo metu kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose. Juos gundo galimybės II pakopos pensijų fondų lėšas investuoti savarankiškai. Ekspertai sutinka, kad investicinė sąskaita ėmė judinti lietuvius žengti į investicijų pasaulį, tačiau abejoja, kad tai taps alternatyva kaupti II pakopos pensijų fonduose.
Į statybų sektorių veržiasi naujas darbo kultūros modelis, kuris leidžia įmonėms greitai rasti reikiamų kompetencijų, o meistrams – patiems rinktis projektus ir darbų apimtis. Kas paskatino šią darbo santykių transformaciją, kokios apčiuopiamos naudos teikia dalijimosi ekonomika ir kokius mitus apie ją vis dar tenka griauti, pasakoja Evaldas Pankevičius, statybos darbų platformą „Valandinis.lt“ valdančios UAB „Valandinis“ vadovas.
Tbilisio meras ir „Gruzijos svajonės“ generalinis sekretorius Kacha Kaladzė opoziciją pavadino „radikaliomis jėgomis, pasmerktomis žlugti“, kurios „visomis išgalėmis stengsis eskaluoti įtampą.“
Dabartinė vyriausybė sako norinti užsitikrinti „superdaugumą“ parlamente, kad galėtų konstituciškai uždrausti provakarietišką opoziciją.
Nuo 2012 metų valdanti „Gruzijos svajonė“ iš pradžių vykdė liberalią provakarietišką darbotvarkę, bet per pastaruosius dvejus metus pakeitė kursą.
Rinkimų kampaniją partija grindė sąmokslo teorija apie „pasaulinę karo partiją“, kontroliuojančią Vakarų institucijas ir siekiančią įtraukti Sakartvelą į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Šalyje, kur dar neužgijo Rusijos 2008 m. invazijos žaizdos, „Gruzijos svajonė“ dėsto rinkėjams baisias istorijas apie priartėjusią karo grėsmę ir tikina, kad jai kelią užkirsti gali tik ši partija.
Neapsisprendę rinkėjai
Naujausios apklausos rodo, kad opozicija turėtų gauti pakankamai balsų koalicinei vyriausybei suformuoti.
Šiai stovyklai priklauso pagrindinė opozicinė jėga – kalinamo eksprezidento Michailo Saakašvilio Vieningasis nacionalinis judėjimas (UNM) – ir neseniai buvusių UNM lyderių įkurta partija „Achali“.
Šios jėgos drauge su keliomis mažesnėmis partijomis sutarė dėl proeuropietiškos politikos platformos, numatydamos dideles rinkimų, teismų ir teisėsaugos reformas.
Jos susitarė pergalės atveju suformuoti laikinąją koalicinę vyriausybę nuodugnioms reformoms įvykdyti ir naujiems rinkimams po jų surengti.
Šios partijos teigia, kad dabartinė rinkimų tvarka nėra palanki demokratiniams rinkimams ir kad naujas balsavimas po metų – įgyvendinus būtinas reformas – iš tiesų atspindės rinkėjų valią.
Sakartvelas vienu metu buvo laikomas retu tarp posovietinių valstybių demokratijos pavyzdžiu. Bet rinkimai maždaug 4 mln. gyventojų turinčioje šalyje nuolat išprovokuoja masinius protestus.
Neseniai atlikta JAV firmos „Edison Research“ apklausa parodė, kad 34% jau apsisprendusių rinkėjų balsuos už „Gruzijos svajonę“, o keturi opozicijos aljansai drauge turėtų gauti 53% jau apsisprendusių rinkėjų balsų.
Visos kitos partijos tikriausiai neperžengs 5% balsų slenksčio ir nepateks į 150 vietų parlamentą.
Tačiau rinkimų baigtis toli gražu dar nėra nulemta, nes daugiau kaip ketvirtadalis minėtos apklausos respondentų sakė, kad yra neapsisprendę, arba nesutiko nurodyti, kokią politinę jėgą remia.
Rinkimus stebės tarptautiniai stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
