„Scanorama“ – dėmesinga paprastiems, ištikima kitokiems

Kadras iš atidarymo filmo „Ką palieka meilė“.

Lapkričio 6 d. prasidėsiantį didžiausią rudens kino festivalį „Scanorama“ atidarys Islandijos režisieriaus Hlynuro Palmasono filmas „Ką palieka meilė“, atspindintis geriausius Šiaurės šalių kino bruožus – dėmesingumą jaudinančioms, bet negailestingoms istorijoms, ypatingą, net stebuklinį gamtos ir žmogaus ryšį, tikrovės ir vaizduotės ribų peržengimą. Ir tai simboliška, nes festivalis radosi kaip Šiaurės šalių kino forumas ir kasmet demonstruoja ištikimybę šiam regionui, nors jau seniai išaugo į visos Europos kiną apžvelgiantį renginį.

„Scanorama“ – vienas festivalių, pakeitusių Lietuvos kino teatrų repertuaro veidą, nes platina filmus, o tai reiškia ir šansą po renginio pamatyti juos kino teatruose. Neretai, tik gerokai vėliau, – ir televizijos ekrane. Tačiau būtent festivalis yra tas laikas, kai kuriamos susitikimų su kūrėjais šventės ir sykiu – kontekstai svarbiausiems metų filmams. Žinoma, ir rodomi filmai, kurie niekada neišvys repertuarinio ekrano, nes yra pernelyg nišiniai, ir todėl – dar įdomesni.

12-a programų, per 100 filmų, specialūs in memoriam seansai režisieriui Davidui Lynchui ir JAV bei Švedijos avangardistei Gunvor Nelson, kūrybinės dirbtuvės – suspėti į viską neįmanoma, bet ieškoti (ir gal net surasti) savo filmo „Scanoramoje“ yra beveik privalomas rudeninis ritualas kiekvienam kultūringam žmogui.