D. Trumpas nusitaikė į N. Maduro režimą, ir nebūtinai narkotikai čia svarbiausia

Christiano Ohde (IMAGO / „Scanpix“) nuotr.

Lotynų Amerikoje ir pačiose Jungtinėse Valstijose auga nerimas dėl galimų JAV karinių veiksmų prieš Venesuelą, kurios autoritarinį lyderį Nicolą Maduro Donaldo Trumpo administracija kaltina esant kartelius valdančiu narkoteroristu. Kai kurie analitikai mano, kad pajėgų telkimas netoli Venesuelos galbūt tik spaudimas, siekiant išprovokuoti šalies elitą ir kariuomenę pačius imtis veiksmų prieš N. Maduro.

D. Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo susidoroti su narkotikų problema ir grįžęs į postą ėmė veikti. Pirmiausia įvedė muitus Meksikai, Kanadai ir Kinijai, kaltindamas jas nestabdant fentanilio, nuo kurio perdozavimo miršta daug jaunų amerikiečių, srautų. Kovą į Salvadorą deportavo du lėktuvus asmenų, įtariamų ryšiais su Venesuelos TDA karteliu. O nuo rugsėjo JAV pajėgos Karibų jūroje ir Ramiajame vandenyne pradėjo atakuoti laivus, kurių dauguma siejami su Venesuela ir kuriuos D. Trumpo administracija kaltina gabenant narkotikus.

Žinoma mažiausiai 14 tokių atakų, per kurias žuvo daugiau kaip 60 asmenų. Žmogaus teisių grupės tokius veiksmus vadina nuosprendžiu be teismo. Tačiau Baltieji rūmai tvirtina veikiantys pagal 2001 m. JAV Patriotų aktą, priimtą po Rugsėjo 11-osios išpuolių ir suteikiantį galimybę imtis veiksmų prieš užsienio teroristus. Į šią kategoriją patenka ir pats N. Maduro.