Baiminamasi, kad įtemptuose Sakartvelo rinkimuose nepasikartotų Baltarusijos scenarijus

Sakartvelas, kurį buvęs JAV prezidentas George'as W. Bushas per 2005 m. kelionę į šalies sostinę Tbilisį pavadino laisvės švyturiu, iš tiesų ilgą laiką buvo viena sėkmingiausių buvusių sovietinių valstybių, sugebėjusių įgyvendinti vakarietiškas reformas ir sustiprinti savo ryšius su Europos Sąjunga (ES) ir NATO. 

Šiandien Sakartvelas yra per vienus rinkimus nuo „rusiškojo autoritarizmo“ šešėlio ir izoliacijos nuo Vakarų. Spalio 26 d. vyksiantys parlamento rinkimai per pastaruosius metus tapo visos Sakartvelo politikos ir išorės dėmesio šaliai centru.

Opozicinės partijos nesugebėjo susitelkti į vieningą frontą ir rinkimuose dalyvauti su vienu sąrašo numeriu, kaip ne kartą siūlė šiuo metu įkalintas, buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis, įkūręs opozicinę „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ partiją. Rinkimuose dalyvaus keturi opozicijos aljansai, kurie mes iššūkį valdantiesiems. Nors po rinkimų jų bendradarbiavimą gali apsunkinti jau dabar pasigirstantys partijų lyderių ginčai. 

Tyrimų bendrovės „Edison Research“ atlikta rinkėjų apklausa rodo, kad 32,4% balsų šiuose rinkimuose gaus dabartiniai prorusiški valdantieji „Gruzijos svajonė“, 19% turėtų surinkti didžiausias opozicinis aljansas „Vienybė, siekiant išsaugoti Sakartvelą“, vedamas jau minėtos „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ partijos.  Aljansas „Koalicija už pokyčius“, kurią sudaro atskilę „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ nariai, gali tikėtis 13% balsų, centro kairiųjų partijos „Lelo“ vedamas aljansas „Stiprus Sakartvelas“ – 12%, kairiųjų partija „Už Sakartvelą“ – 11%.

Teoriškai, šiems aljansams gali pavykti suformuoti koalicinę vyriausybę ir išstumti „Gruzijos svajonę“ iš valdžios dėlionės. Tačiau analitikai įspėjo, kad valdantieji bandys išlaikyti valdžią visomis įmanomomis priemonėmis, tad gali kilti neramumų.

„Manau, kad neišvengsime provokacijų artimiausiomis dienomis, taip pat per rinkimus ir iškart po jų“, – iš kalėjimo rašytiniuose atsakymuose BBC nurodė M. Saakašvilis. 

Sakartvelo užsienio santykiai su Vakarų šalimis pastaruoju metu kaip niekada įtempti. Visus šiuos metus didėjo įtampa tarp šalies valdančiosios partijos ir ES bei Jungtinių Valstijų, todėl kilo abejonių dėl Sakartvelo siekių integruotis į Vakarų organizacijas.

Šalies konstitucijoje įtvirtintas narystės Bendrijoje siekis, jį remia apie 80% gyventojų, kaip rodo įvairios visuomenės nuomonės apklausos. 

Briuselis įšaldė Tbilisio stojimo į ES procesą po to, kai šį pavasarį „Gruzijos svajonės“ įstatymų leidėjai priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos įstatymą“, nukreiptą prieš pilietinę visuomenę.

Teisės akto, kuriuo siekiama nutildyti kitaminčius ir kuris kritikuojamas dėl panašumo į Kremliaus įstatymus, priėmimas sukėlė kelias savaites trukusius masinius gatvių protestus ir paskatino Vašingtoną įvesti sankcijas dešimtims Sakartvelo pareigūnų.

Atitolino nuo Vakarų 

Spalio 10 d. Europos Parlamentas pareikalavo imtis veiksmų prieš „Gruzijos svajonės“ įkūrėją Bidziną Ivanišvilį ir palankiai įvertino paskelbtas JAV sankcijas, skirtas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams ir partijos politikams.  

Vašingtonas ir Briuselis ėmėsi keleto priemonių, įskaitant finansinės paramos apribojimą ir spaudimą Tbilisiui pakeisti savo politiką.

Provakarietiškos opozicinės partijos reiškia susirūpinimą dėl neaiškios šalies euroatlantinės ateities, tolesnio autoritarinių metodų taikymo ir Rusijos interesų Sakartvele įgyvendinimo. 

Už Sakartvelo užsienio politikos kurso pasikeitimą pirmiausia atsakingas pats oligarchas B. Ivanišvilis. Valdančiosios partijos įkūrėjas turtus susikrovė Rusijoje ir kiek daugiau nei metus ėjo Sakartvelo ministro pirmininko pareigas, o 2013 m. pasitraukė iš viešumos, tačiau ne iš valdžios.

Dabar jis partijos mitinguose nuolat dalinasi antivakarietiškais pareiškimais, žadėdamas, kad „prievartiniai bandymai iš išorės primesti pseudoliberalias vertybes greitai baigsis“.

Tiesa, „Gruzijos svajonės“ nariai bando išlaikyti regimybę, kad šalis narystės Bendrijoje kurso esą neatsisako. Vienas valdančiosios partijos šalininkas, kuris taip pat vadovauja valstybei artimai stambiai įmonei, „Deutscche Welle“ sakė, kad kritiškos „Gruzijos svajonės“ partijos pastabos apie ES esą yra „tik kalbos“ ir kad šalis vis dar yra pakeliui į Bendriją. 

Tačiau partijos šalininkas, pageidavęs likti anonimas, pridūrė, kad partija labiau suinteresuota atkurti santykius su Rusija. Nors partijos rinkimų kampanijos plakatuose pavaizduota ES vėliava ir partijos šūkis: „Į Europą tik su taika, orumu ir gerove“.

Tačiau tokios nuorodos į proeuropietišką Sakartvelą tėra gudrybė, teigia šalies strateginių ir tarptautinių studijų fondo vyresnysis darbuotojas Šota Utiašvilis.

„Jie nori išblaškyti opozicijos rinkėjų dėmesį. Jei abi partijos pasisako už ES, kam vargintis ir eiti balsuoti už opoziciją?“ – sako ekspertas.

Jis pridūrė, kad „Gruzijos svajonės“ tikslas – rinkimų kampaniją vaizduoti ne kaip pasirinkimą tarp ES ir Rusijos, o kaip pasirinkimą tarp karo ir taikos.

„Rinkitės taiką, o ne karą“, – tokia yra pagrindinė „Gruzijos svajonės“ žinutė rinkėjams.

Valdančiosios partijos parlamento rinkimų kampanijoje prieš lemiamą balsavimą daug dėmesio skiriama Rusijos karui Ukrainoje.

Reklaminiuose stenduose vaizduojamos subombarduotos Ukrainos bažnyčios ir baseinai, sudegę autobusai ir mokyklų klasės kontrastuoja su taikiais Sakartvelo vaizdais. 

Valdantieji teigia, kad opozicija įtrauks šalį į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, o „Gruzijos svajonė“ esą vienintelė gali užtikrinti taiką.

Tai galinga žinia 3,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri ribojasi su Rusija ir 2008 m. patyrė trumpą, bet pražūtingą konfliktą su savo kaimyne. 

2008 m. Maskva vykdė penkių dienų karą prieš nepriklausomą pietinę kaimynę ir nuo to laiko du Sakartvelo regionus – Abchaziją ir Pietų Osetiją – yra okupavusi. Valdantiesiems palanki žiniasklaida taip pat baugina šalies gyventojus ir aštrina partijos kuriamą naratyvą.

Opozicija skundžiasi, kad valdžios institucijos neįrengė pakankamai rinkimų apylinkių už Sakartvelo ribų, kad būtų galima atiduoti balsus. Diaspora daugiausia pasisako už glaudesnius šalies ryšius su Bendrija.

Praėjusį mėnesį Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad atidarys 60 balsavimo punktų 42 šalyse. 

Grėsmė tapti „antruoju Minsku“

Vakarų diplomatai ir stebėtojai Tbilisyje baiminasi, kad dviejų trečdalių balsų dauguma „Gruzijos svajonei“ atvertų kelią diktatūrai, tačiau pilietinės visuomenės veikėjai labiau nerimauja dėl „Minsko II“ scenarijaus. Jis apibendrina daugelio baimę, kad sostinėje netrukus gali būti žiauriomis priemonėmis susidorota su protestuojančiais, taip, kaip 2020 m. vasarą protestus malšino Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka. 

Politinio smurto baimė nėra laužta iš piršto. 

„Blogiausias scenarijus yra tas, kad „Gruzijos svajonė“ suklastotų rinkimus, o tai sukeltų jaunų žmonių, ypač studentų, kuriuos nelengva įbauginti, protestus. Tai gali peraugti į smurtinius susirėmimus, galinčius pareikalauti aukų“, – sakė Nodaras Charšiladzė, nepriklausomas Sakartvelo analitikas. 

Georgijus Milašvilis, proeuropietiško analitinio centro „Europe Georgia Institute“ ekspertas, mano, kad „Gruzijos svajonės“ partijos įkūrėjas ir garbės pirmininkas B. Ivanišvilis jau apsisprendė, ką darytų, jeigu jam nepavyktų laimėti rinkimų: „Visiškas opozicijos sunaikinimas ir autoritarinės valdžios įtvirtinimas vienos partijos valstybėje“. G. Milašvilis sakė, kad taip pat baiminasi smurto gatvėse po rinkimų.

Rugpjūčio pabaigoje Sergejus Naryškinas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, atvirai grasino Rusijos intervencija, jei prorusiška partija „Gruzijos svajone“ nelaimės rinkimų.

Tačiau daugelis Tbilisyje šį pareiškimą atmetė kaip retorinį bauginimą. Saugumo ekspertas Š. Utiašvilis tikino, kad Rusija šiuo metu neturi pajėgumų grasinti Sakartvelui realia karine galia.

„Rusijos karinės bazės Abchazijoje ir Pietų Osetijoje yra tuščios, kaip ir 58-osios armijos kareiv-inės Šiaurės Kaukaze“. Jis pridūrė, kad dėl karo Ukrainoje Rusija išvedė per daug pajėgų, kad galėtų pulti Sakartvelą.  

Kol kas sudėtinga prognozuoti, kaip baigsis Sakartvelo parlamento rinkimai ir kokie neramumai gali užgriūti šalį. Visai neseniai įvykęs pirmasis prezidento rinkimų turas ir referendumas Moldovoje parodė, kad apklausos prieš rinkimus, Rusijai intensyviai į juos kišantis, gali būti netikslios. Kremlius į balsų pirkimą Moldovoje metė milžiniškus pinigus, neabejotinai jis sieks daryti įtaką ir rinkimams Sakartvele.