Baltijos šalys Sakartvelui signalizuoja: pirma apsispręskite

„Matome, kad naujų partnerystės, ilgalaikių sutarčių sudarymas faktiškai nevyksta jau turbūt 3–4 mėnesius. Taip yra daugiausia dėl to, kad tarptautiniai prekybos tinklai nenori turėti problemų, kol viskas paaiškės. Jie nenori, kad pas mus pasikartotų Baltarusijos scenarijus ir tuomet tektų atšaukti kai kuriuos kontraktus“, – interviu naujienų agentūrai BPN teigia Gvantsa Meladze, šalies Eksporto plėtros asociacijos stebėtojų tarybos narė.

Pasak jos, priežastis – šalyje vykstantys politiniai procesai ir galimos sankcijos.

Eksporto plėtros asociacija aktyviai bendradarbiauja su Baltijos šalimis, Latvijoje įsteigtas Konsultacijų, eksporto ir franšizės biuras. 

„Iš Baltijos šalių sulaukiame atsiliepimų, kad mūsų gaminių užsakymai pristabdyti“, – nurodo Eksporto plėtros asociacijos atstovė.

Ji primena, kad prieš tai Europoje 

 dėl mineralinio vandens gamintojai „Borjomi“ taikomų sankcijų. Tai paskatino įtarimus dėl kitų stambių eksportuotojų akcininkų, galėjusių patekti į sankcijų sąrašus. Todėl importuotojai tapo atsargūs.

Anot G. Meladzės, trumpesnės sutartys dažniausiai sudaromos su nealkoholinių gėrimų ir vyno gamybos įmonėmis. Taip pat su drabužių pardavėjais. Būtent šia produkcija Europos parduotuvės aprūpinamos visus metus.

„Sezoninių produktų privalumas, kad sutartį dėl jų tiekimo galima sudaryti sezonui. Atitinkamai tuomet mažesnė rizika, o kartais toks susitarimas būna vienkartinis. Tačiau pasirašius metines tiekimo sutartis su mažmeninės prekybos tinklais, produktai, žinoma, yra labiau tikrinami“, – tvirtina G. Meladze.

Ji neabejoja, kad, pasikeitus geopolitiniam kursui, Sakartvelo produkcijos pardavimas Europos Sąjungoje bus labiau ribojamas.

„Pakeitus geopolitinį kursą, bus atitinkama šalių reakcija. Sakartvelo gaminiai nepasižymi itin dideliu konkurencingumu, todėl tai, žinoma, turės įtakos kai kurioms pramonės šakoms bei visam eksportui“, – prognozuoja pašnekovė.

Nepriimtini santykiai su Rusija

Pastaraisiais mėnesiais Sakartvelo partneriai iš Vakarų šalių tvirtina, kad dėl įvairių vyriausybės ir valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ sprendimų bei pareiškimų demokratija šalyje patiria nuosmukį. 

Europos Sąjunga yra sustabdžiusi derybų dėl Sakartvelo priėmimo į Bendriją procesą, užblokavusi daugybę programų ir finansinę pagalbą. JAV paskelbė apie santykių su Tbilisiu peržiūrą. 

„Pastaruoju metu integracijos į Europos Sąjungą procesas faktiškai sustojo. Tuo pat metu matome neaiškius, slaptus, nepriimtinus santykius su Rusija“, - padėtį šalyje portalui bizzone.info apibūdina Paatas Šešelidzė, politologas. 

Ir Vašingtonas, ir Briuselis teigia laukiantys spalio 26 d. vyksiančių parlamento rinkimų, kurie bus „demokratijos išbandymas“. 

Portalo „newsgeorgia.ge“ teigimu, nepaisant to, kad integracijos į ES procesas sustabdytas, „didelė dalis šalies gyventojų laukia derybų dėl narystės pradžios“.

ES ir Sakartvelas 2014 m. pasirašė Asociacijos susitarimą, kuris įsigaliojo 2016 m. liepos mėnesį. Susitarimu sukurta politinės asociacijos ir ekonominės integracijos sistema. Tarp svarbiausių šio bendradarbiavimo privalumų  – laisvosios prekybos zona, kuri nuo 2017 m. kovo 28 d. atvėrė Europos rinką Sakartvelo įmonėms ir prekėms bei leido Gruzijos gyventojams be vizų keliauti į Šengeno erdvę.

Sakartvelo ir ES šalių prekybos apyvarta per pirmuosius 8 šių metų mėnesius padidėjo 6,9%. Oficialiais Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais prekybos apyvarta siekė 3,1 mlrd. USD, palyginti su 2,9 mlrd. USD tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šiais metais Sakartvelo eksportas į ES šalis sudarė 342 mln. USD, jis buvo 32,4% mažesnis nei per tą patį laikotarpį pernai. Importas iš ES šalių į Sakartvelą siekė 2,7 mlrd. USD ir padidėjo 15,1%.

Pavojingas suartėjimas

Užtat „Transparency International“ konstatuoja, kad išaugo rusiškų prekių importas į šalį, pinigų pervedimai ir Rusijos piliečių steigiamos įmonės. Visa tai didina riziką, kad Sakartvelu bus pasinaudota, siekiant apeiti Rusijai taikomas sankcijas. 

Todėl šalies vyriausybei rekomenduojama sparčiau rengti laisvosios prekybos susitarimus su visais strateginiais partneriais, su kuriais šalis dar nėra tokių sudariusi. Aktyviau reikalauti paspartinti jų pasirašymo procesą.

„Transparency International“ siūlo neteikti iš valstybės biudžeto dotacijų ar lengvatinių paskolų ir pan., įmonėms, kurios didina ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. 

Rekomenduojama parengti energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimo strategiją. Nors pastaraisiais metais iš Rusijos importuojama elektros energija ir gamtinės dujos nesudarė didelės dalies šalies suvartojime, anot rekomendacijos, svarbu toliau mažinti apimtis.