LVAT nusprendė neleisti D. Arlauskui dalyvauti Seimo rinkimuose, jis kreipsis į EŽTT
Papildyta D. Arlausko komentaru ir ketinimu kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
Tokį nutarimą pristatė teisėjas Arūnas Sutkevičius.
„Teisėjų kolegija nusprendė skundą atmesti“, – nuosprendį pristatė jis.
„Teisėjų kolegija (...) viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal Danuko Arlausko skundą, Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo, nusprendžia pareiškėjo Danuko Arlausko skundą atmesti, sprendimas – neskundžiamas“, – sakė teisėjas.
„Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepripažinti, kad Valstybės saugumo komiteto kadriniai darbuotojai, sąmoningai, savo noru dirbę šioje organizacijoje, patenka į Rinkimų kodekso 76 straipsnio pirmos dalies 11 punkte nurodytą (...) kategoriją“, – sprendimo motyvus pristatė teisėjas.
Ši dalis numato, kad anketoje kandidatas privalo nurodyti duomenis, ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – VRK privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo.
Anot teismo, kandidato į Seimą anketoje pateiktas klausimas, ar asmuo yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, apima ir jo darbą šiose struktūrose. O tai, kad kandidatas savo biografijoje nurodė buvusią tarnybą KGB, neatleidžia jo nuo pareigos anketoje išviešinti šį faktą.
Pagal Rinkimų kodeksą, neteisingas atsakymas į minėtą anketos klausimą yra šiurkštus rinkimų tvarkos pažeidimas.
D. Arlauskas: politinė sistema akivaizdžiai pažeidė mano teises
Iš Seimo rinkimų kovos pašalintas Danukas Arlauskas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, planuoja savo teises ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre.
„Žinoma, kreipsiuosi į Strasbūro teismą, nes politinė sistema akivaizdžiai pažeidė mano teises“, – penktadienį BNS sakė jis.
D. Arlauskas atsakydamas į klausimą, ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, parašė „Ne“, bet šalia pateiktoje biografijoje nurodė, kad 1978–1990 metais Valstybės saugumo komitete (rusiškai KGB) ėjo vyresniojo operatyvinio įgaliotinio pareigas.
„Įstatymo leidėjas paspendė spąstus šitoje vietoje. Nebuvo jokio išaiškinimo. Kai kreipiausi į VRK, ką reiškia bendradarbiavimas, jie sako, kad mes nekomentuojame. Įsivaizduokite žmogų, kuris pirmą kartą pildo dokumentus ir jis turi tam tikras nuostatas, o precedento niekada nebuvo, jis tada elgiasi pagal savo logiką“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Jis ir teisme, ir VRK aiškino, kad anketoje klausimas suformuluotas taip, lyg būtų teiraujamasi tik dėl slapto bendradarbiavimo su KGB, o ne klausiama, ar asmuo ten oficialiai dirbo.
„Šiuo konkrečiu atveju, manau, buvo intelektualinis nesąžiningumas. Man nekilo abejonių, kad tai atskiri dalykai. Žmonės juk skiria darbą ir bendradarbiavimą, juk jeigu paklausi, kas čia buvo, atsako: ai, dirbome kartu, nesako, kad bendradarbiavome darbe“, – kalbėjo buvęs Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.
Ketina ateityje dar kartą dalyvauti rinkimuose
Rinkimuose jis dalyvavo pirmą kartą. Būtent dėl to, kad viešai buvo žinoma jo tarnyba KGB, pirmą kartą visi kandidatai patikrinti, ar jie nebuvo šios SSRS represinės struktūros darbuotojai. Anksčiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tikrindavo, ar kandidatai slapta nebendradarbiavo su KGB.
„Žiūrėdamas į visą opiniją, kuri buvo sukurta aplink mane, visos politinės partijos buvo suinteresuotos eliminuoti mane. Kadangi VRK sudaroma partiniu principu, aš turėjau labai mažai šansų. Nesu naujokas šitoje erdvėje, – sakė D. Arlauskas. – Manau, kad tai buvo susidorojimas su manimi tų skundikų, kurie paskundė VRK, nes praeityje, kai dar dirbau Valstybės saugumo departamente, buvo susidūrimų su jais ir jie tiesiog atkeršijo. Čia buvo ne principo klausimas, o keršto“.
Pasak D. Arlausko, šis įvykis neatbaidė jo ateityje kandidatuoti rinkimuose.
„Neturiu nuoskaudos, puikiai suprantu žaidimo taisykles, tai yra politinė sistema, visos partijos kovoja už save, ir jeigu galima ką nors eliminuoti, tai jie su malonumu tą padarys“, – teigė jis.
Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino Taikos koalicijos sąraše antru numeriu įrašyto Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktoriaus D. Arlausko ir partijos „Nemuno aušra“ sąraše septintą numerį turėjusio Kelmės rajono vicemero K. Biliaus registraciją, nes jie kandidato anketose nenurodė savo bendradarbiavimo su KGB.
D. Arlauskas nesutiko su VRK pritaikyta Rinkimų kodekso interpretacija ir apskundė šį sprendimą teismui.
Tas pats LVAT ketvirtadienį atvėrė kelią K. Biliui toliau siekti parlamentaro mandato. Teismas iš dalies tenkino jo skundą ir panaikino VRK sprendimo dalį, kuria atšauktas jo registravimas kandidatu į Seimą, nes jis nenurodė bendradarbiavęs su KGB.
