G. Nausėda ir I. Šimonytė – apie gynybos finansavimą, kaip kalbėtis su E. Vaitkaus rinkėjais ir kuris didesnis konservatorius
Vienas iš pirmųjų klausimų, kurių sulaukė kandidatai, buvo apie didesnį gynybos finansavimą – ar nenutiks taip, kaip su mokesčių reforma, kai sutarimo rasta taip ir nebuvo. Vis dėlto tiek I. Šimonytė, tiek ir G. Nausėda nestokojo optimizmo.
„Kai buvo pasirašomas nacionalinis susitarimas, kolegos labai norėjo pasirašyti, kad jame būtų 3% BVP finansavimo, bet daug mažiau norėjo pasisakyti, o kokiu būdu tą užtikrinti tvariai. Vis dėlto sprendimai, kurie sulauktų simpatijų ne tik Tėvynės Sąjungoje, bet ir kitose frakcijose, yra iškristalizuoti“, – sakė I. Šimonytė.
Tačiau pridūrė, kad jie neišsprendžia visų problemų: „Matyt, tokia yra realybė, kad papildomus sprendimus reikės priimti taip pat ir po (Seimo) rinkimų, juolab kad dalies visuomenės lūkestis yra, kad tas finansavimas būtų dar didesnis.“
G. Nausėda teigė, kad diskusija dėl didesnio gynybos finansavimo įgyja labiau apčiuopiamas formas, todėl jis mano, kad pasiūlytų finansavimo šaltinių nereikės vetuoti.
„Matome, kad atrandami tam tikri bendri vardikliai tarp skirtingų partijų. Tai pirmiausia paminėčiau susitarimą dėl galimo pelno mokesčio tarifo padidinimo. Taip pat kalbama ir apie galimą bankų solidarumo mokesčio pratęsimą, draudimo įmokų apmokestinimą. Man priimtini visi mokesčiai, kurie neatsilieps paprastų žmonių kišenei. Didesnis PVM būtų, be abejo, papildoma našta mūsų žmonėms. Tai reikštų, kad prekės, paslaugos pabrangtų ir galiausiai šitą mokestį sumokėtų ne verslo įmonės, o visi Lietuvos žmonės“, – sakė kadenciją baigiantis prezidentas.
„Man atrodo, kad diskusija šį kartą, skirtingai nuo mokesčių reformos diskusijos, gali pasibaigti sėkmingai, nes labai noriu tikėti, kad visos partijos, kurios joje dalyvauja, supranta, kad mes kalbame apie mums šventus dalykus – mūsų saugumą, gynybą, kad susitarti būtina ir kad laikas labai brangus“, – teigė G. Nausėda.
Kaip kalbėtis su E. Vaitkaus rinkėjais?
Kalbėdamas apie tai, kaip reikėtų kalbėtis su rinkėjais, balsuojančiais už Kremliaus žinutes transliuojantį Eduardą Vaitkų (pirmame ture jis surinko 7,31% balsų), G. Nausėda sakė matantis dvi problemos priežastis.
„Pirmoji, kad šiuos žmones pernelyg galima paveikti intoksikuojant juos Kremliaus dezinformacija, kurią Kremlius transportuoja masiškai. Jie žiūri daug šios medžiagos apie karą Ukrainoje, jo priežastis. Galimas dalykas, kad jie persiima šitomis idėjomis ir pradeda jomis tikėti kaip neginčijamomis. Antroji – kad šie žmonės, būdami Lietuvos Respublikoje, jaučiasi nutolę nuo pagrindinių įvykių ir čia jau turbūt regioninės politikos klausimas, ar mes pasiekiame juos, ar atliepiame jų lūkesčius“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis teigė, kad negalima sakyti, jog iki šiol nebuvo skirta tam dėmesio: „Atsimenu, kad intensyviai bendravome su Šalčininkų meru, kai rengėme Rūdininkų poligoną. Žadėjome padaryti darbus ir tuos pažadus įvykdėme – kelias tvarkomas, prieigos, infrastruktūra. Man atrodo, žmonės šiandien Rūdininkuose net visiškai patenkinti, kad poligonas įsikurs ten ir kad jie turės galimybę ir smulkiam, ir vidutiniam verslui. Tai tik vienas iš pavyzdžių.“
Kartu G. Nausėda pabrėžė nenorintis, kad susidarytų įspūdis, jog turime jiems duoti daugiau finansinių resursų vien dėl to, kad kitaip balsuotų: „Tai jau būtų rinkėjų papirkinėjimas ir man atrodo, kad reikia tikslingesnių, subtilesnių priemonių jiems paveikti.“
I. Šimonytė pastebėjo, kad balsavusių už E. Vaitkų buvo ir Vilniaus mieste. Ji akcentavo informacinės erdvės svarbą: „Tuo klausimu nemažai daroma. Jei kalbėsime apie tautines mažumas, tai finansavimo žiniasklaidai tautinių mažumų kalba padidėjimas, ypač po rusų invazijos į Ukrainą, buvo labai ženklus. Ir mes tą matome kaip prioritetą. Taip pat, kalbant apie tą vadinamą „zombojaščiką“, kurio transliavimas yra uždraustas, vietoj jo pasiūlyta retransliacija (...) lenkiškų kanalų, kad turėtų tą informacinę erdvę, kuri yra korektiška, atspindi įvykius tokius, kokie jie yra.“
Premjerė taip pat pažymėjo, kad reikia daugiau atvirumo ir pastangų ir iš vietos valdžios, ypač kalbant apie švietimą, taip pat pritarė G. Nausėdai dėl Rūdininkų poligono: „Pabradės pavyzdys liudija, kokią gerą sinergiją su vietos bendruomene duoda sąjungininkų buvimas netoliese – kažkokie bendri projektai, nuolatinis komunikavimas. Tai taip pat keičia žmonių požiūrį.“
Konservatorius, socdemas ar liberalas?
G. Nausėda sulaukė ir klausimo apie savo politines pažiūras.
2019 m. jis teigė, kad yra labiau konservatorius nei konservatoriai, o dabar jį remia socialdemokratai, Regionų partija, taip pat „valstiečiai“. Be to, premjere po Seimo rinkimų G. Nausėda norėtų matyti socialdemokratų pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę.
„Aš ir dabar esu konservatorius, nes man atrodo, kad konservatoriai uzurpavo šitą terminą. Mano įsitikinimu, ten yra gryni liberalai, bent jau šiuo metu partijoje muziką užsako liberalų sparnas. Vadinamieji grynieji konservatoriai nustumti į paraštes ir balso neturi, nebent kartais jiems leidžiama savarankiškai balsuoti Seime. Bet mano nuostatos socialinės politikos klausimais yra socialdemokratinės“, – aiškino G. Nausėda.
„Kiek galima žmonėms kartoti mantrą: „Iškepkime didesnį pyragą, tada pasidalinsime“. 2004 m. įstojome į Europos Sąjungą, per tą laiką mūsų BVP išaugo kelis kartus. Kaip vis dar neraudonuodami ir atsisukę į žmones galime taip kalbėti? Šiandien turime daug pažeidžiamų visuomenės grupių, kurioms reikia daugiau dėmesio, ir turime jį skirti ir neatsikalbinėti įvairiais pretekstais“, – pridūrė jis.
I. Šimonytė sureagavo sakydama, kad jai neaišku, kaip G. Nausėda supranta, kas yra konservatorius.
„Nes konservatorius nėra tas žmogus, kuris ignoruoja, kad gyvenimas keičiasi. (...) Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes esame pažįstami ne pirmą dešimtmetį. Ir kažkada kitame amplua turėjome nemažai diskusijų apie bet kokius mokesčių pakeitimus, kuriuos siūlydavo sociademokratų vyriausybės. Jos buvo gana aršiai kritikuojamos mūsų išorės analitikų, kuriems tuo metu taip pat priklausė ir G. Nausėda. Ir diskusijos apie mokesčių keitimus tam, kad turėtume didesnį perskirstymą, paprastai taip ir numirdavo, nes būdavo „subaladojamos“ kaip „griūšios“ įvairių analitikų. Tai turbūt sau labiau reikėtų tą liberalo etiketę priskirti“, – teigė premjerė.
Parama pirmam būstui
Vienas iš klausimų, kuriuos pateikė žiūrovai, buvo apie pirmojo būsto paramos programos, startavusios 2018 m., reformą, pagal kurią paramos suma visoms šeimoms būtų vienoda, neatsižvelgiant į jų dydį.
G. Nausėda sakė, kad ketino kategoriškai pasisakyti apie šią reformą, bet ji iš Vyriausybės darbotvarkės rinkimų batalijų metu buvo išimta: „Ji sumažina jaunoms šeimoms prieigą prie būsto ir tokiai reformai mes pritarti negalime. Pasižiūrėsime, kas bus pasiūlyta vėliau ir tikrai aktyviai dalyvausime šitos programos svarstyme.“
I. Šimonytė sakė, kad kai programa buvo paleista, buvo labai smarkiai apsišauta vertinant, kiek lėšų jai įgyvendinti reikės ir kokį efektą tai duos.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„Mes dabar daugiau mažiau matome efektą, kad žmonės racionaliai renkasi ir niekas negali ant jų pykti. Bet mes ne regionuose žmonėms tą pasirinkimą palengviname, o aplink didžiąsias savivaldybes. Eilė žmonių, kurie laukia, yra labai didelė (...). Įstatymo projektas išimtas iš darbotvarkės, kad kolegos galėtų pateikti papildomų pasiūlymų. Mes tikrai ieškome optimalaus varianto, bet čia pasirinkimas labai paprastas: arba reikės labai ilgai laukti eilėje labai dideliam ratui šeimų, arba, radus tam tikrą sinergiją tarp valstybės ir savivaldybės paramos, bus paremta daugiau šeimų tikrai regionuose“, – kalbėjo premjerė.
Antradienį prasideda balsavimas iš anksto antrajame prezidento rinkimų ture, kuriame susitiks G. Nausėda ir I. Šimonytė.
Pirmajame ture iš viso dalyvavo aštuoni kandidatai.
[infogram id="d94d0601-ac6e-41b8-a8f9-011e19ac7a1e" prefix="biL" format="interactive" title="Lietuvos Prezidento rinkimų rezultatai po I turo: 5 val."]
