G. Nausėda sako matantis norą gynybos klausimą „nustumti į kitą politinę kadenciją“
Tai šalies vadovas sakė antradienį dalyvaudamas Rytų Europos studijų centro diskusijoje.
Kaip skelbta, pirmadienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė su partijų, verslo asociacijų ir profsąjungų atstovais aptarė galimus gynybos finansavimo didinimo variantus.
Gynybos finansavimo poreikis auga Lietuvos kariuomenėje vystant diviziją, rengiantis priimti Vokietijos brigadą ir svarstant įvesti visuotinį šaukimą. Diskusijos dėl papildomų gynybos lėšų inicijuotos reaguojant į Rusijos keliamas grėsmes po invazijos į Ukrainą, Prezidentūros kritiką 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų divizijai.
„Tai nėra gerai. Ar tai galima pakeisti? Ar mano lyderystė čia ką nors pakeistų? Pirmiausia, tai yra partijų susitarimas. Ar partijos gali atviromis lūpomis pasakyti, kad mes įvesime naujus mokesčius likus keliems mėnesiams iki rinkimų? Jos labai nenori šito daryti“, – teigė G. Nausėda.
Anot prezidento, gynybos mokestis galėtų būti susijęs su „verslo pajamomis arba didesniu progresyvumu.“
„Bet ar šiai valdančiajai koalicijai prie šito klausimo dar pavyks prieiti? Aš manau, kad ir kovo mėnesio susitikimas duos lygiai tokį patį rezultatą – viskas bus perkelta į birželį, galiausiai sėkmingai ateis rinkimai“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, visuomenėje yra tam tikras sutarimas, kad gynybos finansavimo modelis būtų mišrus.
„(...) Viena vertus, iš didesnio skolinimosi, kita vertus – iš tam tikrų tvaresnių šaltinių – jis yra, visuomenė nebūtų pasipiktinusi, jei mes kalbėtume, be kita ko, ir apie gynybos mokestį“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Net patys verslo atstovai vakarykščiame susitikime kalba, kad yra pasirengę. Bet kuomet mes pradedame kalbėti su jais, kaip, brangieji, įsivaizduojate šitą mokestį? PVM? Atleiskite, verslininko nuopelno čia nėra. Nes kiekvienas pradedantis ekonomistas žino, kad PVM sumoka galutinis vartotojas – gyventojas“, – pridūrė jis.
G. Nausėda taip pat sakė manantis, kad po šįmet spalį vyksiančių Seimo rinkimų gynybos klausimus gali tekti spręsti su centro-kairės Vyriausybe ir tikisi su ja rasti reikiamus sprendimus.
„Matau pagal sociologines apklausas, kad veikiausiai po kitų Seimo rinkimų atsakomybę už politinę šalies ateitį reikės prisiimti kairės centro Vyriausybei, todėl manau, kad jau su ja surasime tuos sprendimus, kurie bus naudingiausi Lietuvos saugumui ir gynybai“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak I. Šimonytės, vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7% bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4% BVP.
Finansų ministerija pirmadienį paviešino penkias alternatyvas, kaip galėtų augti finansavimas šiai sričiai ir kokios įtakos tai turėtų. Jos apima skolinimąsi, pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio mažinimą, taip pat galimą trijų mokesčių didinimą – PVM, pelno ir gyventojų pajamų.
Dalis politikų sako didesnio apmokestinimo kryptį vertinantys skeptiškai, siūlo skolintis iš gyventojų, kitus finansavimo būdus.
Tuo metu verslo organizacijos sako palaikančios naujo gynybos mokesčio įvedimo idėją, tačiau pabrėžia, jog jis turi būti visuotinis. Darbuotojų atstovai ragina labiau apmokestinti įmones didinant pelno mokestį.
