Apsisprendimo dėl galimo gynybos mokesčio dar reikės palaukti bent iki pavasario
Atnaujinta premjerės ir kitų pasitarime dalyvavusių politikų komentarais.
Pirmadienį Vyriausybės vadovė surengė pasitarimą su partijų vadovais, verslo, profesinių sąjungų atstovais dėl tvaraus gynybos finansavimo.
Diskusiją tęs po mėnesio
„Šio susitikimo tikslas – pasidalinti informacija, kokie finansavimo poreikiai, kokioje vietoje esame su tais šaltiniais, iš kurių būtų galima gauti papildomas lėšas. Šįkart nekalbėjome apie jokius konkrečius sprendimus. Pasiliekam mėnesį diskusijai, per kurį frakcijos ir komitetai pasižiūrės papildomos informacijos, kad būtų galima kažką pasitikrinti, aptarti, o per tą laiką Vyriausybė taip pat pasirengs konkretesnį būsimų įsigijimų planą“, – po dvi valandas užtrukusio pasitarimo Vyriausybės rūmuose žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Kovo pradžioje, prieš pat Seimo pavasario sesiją galėtume susėsti vėl ir pasitikrinti, ar pavyks rasti konsensusą šiais klausimais. Nesu tikra, kad tai pavyks, bet turiu vilties“, – pridūrė ji.
Premjerė atkreipė dėmesį, kad bent iki 2030 m. krašto apsaugos prioritetinėms reikmėms – vokiečių brigadai, divizijai, visuotiniam šaukimui ir kt. – reikės kasmet papildomai apie 0,7% bendrojo vidaus produkto (BVP), o po to dar kelerius metus – po 0,4% BVP.
Tai sudarytų po kelis šimtus milijonų eurų per metus.
Kitąmet prireiks papildomų 400 mln. Eur
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau žurnalistams pranešė, kad jau kitąmet biudžete gynybos reikmėms reikėtų numatyti apie 400 mln. Eur daugiau nei šiemet.
Šių metų biudžete krašto apsaugai skiriama daugiau kaip 2 mlrd. Eur, tai turėtų sudaryti 2,75% BVP. Iš šių lėšų 2,52% sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
[infogram id="468082b6-2676-405a-a6a3-ed3a13a8ed1c" prefix="bY4" format="interactive" title="Krašto apsaugos ministerijos biudžetas 2008-2023 m."]
I. Šimonytė pastebėjo, kad papildomų lėšų gynybai šaltiniai yra keli ir apie juos visus yra pradedama politikų diskusija, kad „pavasarį, likus daugiau kaip pusmečiui iki kitų metų biudžeto, jau būtų galima sutarti, rasti konsensusą ir apsispręsti“.
Premjerė paminėjo kelis būdus surinkti papildomus pinigus – „arba nominalus ekonomikos augimas, kuris kitąmet gali pasiekti iki 5% BVP, arba kitų išlaidų sąskaita, kas gali būti skausminga, arba skolon, bet būtina turėti galvoje, kad skolos didėjimas turi savo ribas, nes per dešimtmetį skolos aptarnavimo išlaidos būtų tokios, kurių užtektų parengti antra tiek infrastruktūros vokiečių brigadai, kiek jos bus parengta“.
Paklausta apie galimybę bent laikinai didinti kuriuos nors mokesčius, pvz., pridėtinės vertės arba pelno, Vyriausybės vadovė atsakė: „Apie mokesčių padidinimo laikinumą nenorėčiau kalbėti. Nes poreikiai yra šešeriems metams į priekį ir dar toliau, vadinasi, turi būti tvarūs pasiūlymai ir sprendimai, iš kur tos lėšos turi būti gautos.“
Premjerė atkreipė dėmesį, kad „jeigu politikai nuspręs skolon įgyvendinti visus tuos projektus, kuriuos reikės įgyvendinti, tuomet tas skolos aptarnavimui reikalingas milijardas irgi neatsiras iš šventosios dvasios, juos turės kažkokia forma sumokėti visi mokesčių mokėtojai“.
I. Šimonytė pripažino, kad 3% BVP skyrimas gynybai dabar jau nebe tikslas, bet „realus poreikis“.
„Todėl būtina jau dabar ieškoti konsensuso, kaip tuos 3% pasiekti, kad paskui nereikėtų po rinkimų iš naujo jo ieškoti“, – pabrėžė ji.
Išlaidų kalnas atsiranda 2026–2028 m.
Krašto apsaugos ministras žurnalistams pranešė pasitarime pristatęs „poreikius kitiems metams ir dar keleriems metams į priekį“.
„Pvz., kitąmet papildomai būtų apie 400 mln. Eur. Tuomet bendras finansavimas viršytų 3% BVP. Bet tai jau būtų kitos Vyriausybės atsakomybė“, – išėjęs iš pasitarimo žurnalistams sakė ministras.
„Didysis krūvis, tas išlaidų kalnas atsiranda 2026–2028 m., paskui jis jau mažėja. Taigi, didžiausias iššūkis yra artėjantys 3–4 metai. Prioritetai – vokiečių brigada, divizijos kūrimas, visuotinis šaukimas, dėl kurio, beje, dar turi būti rastas sutarimas“, – kalbėjo A. Anušauskas.
VERSLO TRIBŪNA
Europa, mažindama priklausomybę nuo žaliavų importo, gręžiasi į žiedinės ekonomikos principus. Tokiame kontekste vis dažniau kalbama apie vadinamąją miesto kasybą – žaliavų išgavimą ne iš žemės gelmių, o iš atliekų. „EMP Recycling“ veikla Lietuvoje rodo, kad šis modelis yra ne tik įmanomas, bet ir efektyvus.
Sunkiasvorio transporto aptarnavimo tinklas UAB „Voltronas LT“ plečia veiklą Vakarų Europoje – šiemet duris atvėrė du nauji servisai Nanto (Nantes) ir Bordo (Bordeaux) regionuose. Abi lokacijos pasirinktos dėl strateginės reikšmės Europos logistikos maršrutams ir augančio poreikio užtikrinti greitą techninę pagalbą tarptautiniuose keliuose.
Lapkričio 13 d. Vilniuje duris oficialiai atvėrė naujausias sostinės verslo centras „Hero“. Į iškilmingą šventinį renginį susirinko daugybė žmonių, tarp kurių buvo politikų, verslo lyderių, valstybinių institucijų ir kultūros atstovų.
Kiekviena sėkminga įmonė palieka pėdsaką – klausimas tik, koks jis bus. „Omberg Group“ renkasi dalytis ne tik savo sėkme, bet ir laiku, dėmesiu bei parama tiems, kam to labiausiai reikia. Socialinę atsakomybę ji vertina ne kaip priedą prie veiklos, o kaip jos prasmę.
Tuo metu Finansų ministerija, anot jo, pasitarime „pristatė visą mokesčių vaizdą – iš ko mokesčiai yra ir gali būti renkami“.
„Siūlymų yra įvairiausių, jokie sprendimai dar nėra priimti. Vienas iš variantų – papildomai skolintis, bet skolinantis pagal poreikį papildomi kaštai per dešimtmetį sudarytų apie milijardą eurų, t. y. beveik tiek pat, kiek ir pats poreikis“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Kiti galimi variantai – didinti pridėtinės vertės arba pelno mokesčius.
Nei vieno iš šių variantų A. Anušauskas nepanoro komentuoti.
„Aš tik galiu pasakyti, kad verslui kaip tokią dalinę galimų didesnių mokesčių kompensaciją galima būtų pasiūlyti dalyvavimą karinės infrastruktūros projektuose pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Bet tai, žinoma, būtų tik dalinė kompensacija“, – pripažino Krašto apsaugos ministerijos vadovas.
[infogram id="d38359bf-1aa3-4e17-96c4-f22b82badacd" prefix="OMu" format="interactive" title="Pajamų surinkimas iš mokesčių 2019-2024 m."]
Parlamentarai vardijo įvairius šaltinius
Susitikime dėl gynybos finansavimo dalyvavę parlamentarai teigia neišgirdę konkrečių siūlymų, kokiu būdu finansavimas turėtų augti.
Vieni pabrėžia, kad mokesčiai galėtų būti didinami, tačiau tik tie, kurie nesusiję su būtinu vartojimu. Kiti politikai mano, kad biudžetas gynybai galėtų augti taikant skirtingas priemones – skolinantis, investuojant ar aukojant.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad gynybos finansavimas galėtų augti nedidinant mokesčių horizontaliai, o, pvz., dalį lėšų ištraukiant iš šešėlio arba peržiūrint mokesčius, kurie nėra susiję su būtinu vartojimu.
„Pristatyta, kad realiausia trijų pagrindinių mokesčių korekcija – pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis. Mes galvojame, kad šiandien reikia ieškoti sprendimų, neapkrauti gyventojų horizontaliu mokesčiu, nors čia tokių pasiūlymų toje auditorijoje nuskambėjo nuo pensijų apmokestinimo iki PVM didinimo, bet horizontalus mokestis neteisingas“, – žurnalistams po susitikimo Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.
„Yra šiandien alternatyvos valstybėje surasti lėšas tiek iš šešėlio, tiek administruojant mokesčius, tiek kalbant galbūt apie kitų mokesčių, kurie nėra susiję su būtinu vartojimu, peržiūrėjimu“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis taip pat teigė, kad galima diskusija ir apie pelno mokesčio peržiūrą.
Liberalas Eugenijus Gentvilas sakė, kad „visi supranta poreikį didinti gynybos finansavimą“, o kategoriškų pozicijų nebuvo, nes kitų atveju tai trukdytų susitarimui.
Anot jo, tarp galimų instrumentų neatmetamas skolinimasis, investavimas ir aukojimas.
Seimo vicepirmininkas, „laisvietis“ Vytautas Mitalas minėjo skolinimąsi bei gynybos obligacijas.
Jis taip pat užsiminė ir apie savanoriško mokesčio, „gynybos prenumeratos“ idėją, kuri, pasak politiko, gynybos poreikius papildytų „dešimtimis milijonų eurų“.
„Visą tai sudėjus, būtų galima turėti gana platų kompleksinį papildomų lėšų generavimo paveikslą, kuris nėra tik mokesčių korekcijos, bet ir savanoriškas prisidėjimas bei skolinimas“, – teigė V. Mitalas.
